ŪADT > Akmenės rajono respondentinių ūkių 2015 m. veiklos analizė

Akmenės rajono respondentinių ūkių 2015 m. veiklos analizė

Rima Antanauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-10-06

 

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) sukurtas 1965 m., kad būtų lengviau vykdyti Europos Bendrijos bendrąją žemės ūkio politiką. Pagrindinė jo paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės rajono biure buvo užpildytos ir į ŪADT pateko 27 respondentinių ūkių 2015 m. duomenų anketos.

ŪADT yra vienintelis ūkių vieningų ekonominių duomenų šaltinis. Remiantis šiais duomenimis, galima atlikti palyginimus ES mastu. Europos Komisija tikrina ir tvarko surinktus duomenis, kad galėtų atlikti analizę ir skelbti atitinkamus statistinius duomenis.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 metų.

Analizuoti 2015 m. duomenys

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės rajono biure užpildytos 27 respondentinių ūkių 2015 m. duomenų anketos. Atliktus  analizę pagal pateiktus respondentinių ūkių duomenis, apibendrinti ūkių gamybiniai ir ekonominiai rodikliai.

1 pav. Bendras žemės plotas, ha

Kaip matyti iš 1 pav., 2015 m. žemės plotas rajone kito nežymiai. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, rajono ūkiai buvo gerokai stambesni negu vidutiniškai respublikoje, nes respondentinių ūkių savininkai supirko žemę iš smulkių ūkininkų.

Akmenės rajono respondentų ūkiuose 2015 m. daugiausia auginta javų ir rapsų. Paanalizavę 2 pav. duomenis matome, kad 2015 m. žieminių kviečių derlingumas padidėjo 1,14 t/ha, miežių – 0,72 t/ha, žieminių kvietrugių – 1,88 ha, žieminių rapsų – 2,0 t/ha. Palyginę Lietuvos rodiklius su Akmenės rajono respondentų ūkių rezultatais, matome, kad įvairių žemės ūkio augalų derlingumas rajono ūkiuose didesnis apie 0,5 t/ha.

2 pav. Augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Išanalizavus Akmenės rajono respondentinių ūkių 2015 m. karvių skaičių ir palyginus paskutiniųjų 3 m. duomenis, galima daryti išvadą, kad daugiausia karvių ūkininkai laikė 2014 m., t. y. vidutiniškai 29, tačiau 2015 m. jų sumažėjo iki 19 vnt., ūkininkai ėmė naikinti karvių bandas. Kritus pieno supirkimo kainoms, jie patyrė didelių pieno gamybos nuostolių.

Apžvelgiant pieno gamybą reikia pasakyti, kad 2015 m. pieno pagaminta 111,72 t, iš vienos karvės primelžta 4,00 t, t. y. 0,49 t mažiau, negu 2014 metais. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Akmenės r. ūkininkai iš vienos karvės pieno gavo 1,22 t mažiau.

3 pav. Karvių skaičius ir primelžto pieno kiekis

Ūkių ekonominiai rodikliai

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai pavaizduoti 4 paveiksle. Jei lygintume 2015 m. su 2014 m., pastebėtume, kad rajono vidutinė bendroji produkcija 2015 m. išaugo 75,7 tūkst. Eur.

Gamybinės komercinės veiklos pelnas 2015 m. siekė 49,1 tūkst. Eur, kai 2014 m. rajono respondentai patyrė 2,8 tūkst. nuostolio. 2015 m. pelnui įtakos turėjo geras užaugintų žemės ūkio augalų derlius, mažesnė gamybos savikaina.

4 pav. Ūkio veiklos ekonominiai rodikliai

Pagal respondentinių ūkių duomenis apskaičiuoti ir ūkių veiklos efektyvumo rodikliai. Pokytis matosi žemiau pateiktoje lentelėje:

Iš pateiktų duomenų matyti, kad kapitalo pakankamumas, lyginant 2015 m. su 2014 m., sumažėjo 3,38 proc., o su Lietuvos vidurkiu – 12,05 procento. Tai rodo, kad respondentiniai ūkiai 2015 m. padidino įsiskolinimą, tačiau dar gali savo kapitalu padengti turimą skolą. Rajono respondentų bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2015 m. siekia vidutiniškai 0,28. Tai nėra blogai, nes nesudaro finansinės rizikos. 

Bendrasis mokumas, lyginant su 2014 m., 2015 m. šiek tiek sumažėjęs, bet 3,64 didesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Tai reiškia, kad ūkiai sugebės savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Grynasis pelningumas rodo, kad 2015 m. vienam pardavimo eurui teko 0,04 Eur grynojo pelno. Rodiklis labai žemas. Analizuojant turto apyvartumą, galima teigti, kad 2015 m. ūkiuose vienas įdėtas turto euras sukūrė vidutiniškai 0,37 Eur pajamų.  Lyginant su 2014 m., subsidijų gamybai dalis pajamuose 2015 m. padidėjo 8,94 procento. Tai lėmė padidėjusios subsidijos už 2015 metus.

Parengta pagal Akmenės rajono respondentinių ūkių anketas.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos