ŪADT > Šiaulių rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Šiaulių rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Justina Kučinskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-10-04

 

Europos Sąjungos (ES) ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia nuo 1965 m. Ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Juos teikia ir Lietuva. Į ŪADT pateko ir 31 Šiaulių r. ūkio 2015 m. duomenys.

Duomenys apie ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia duomenų konfidencialumą. Kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį gali matyti savo rezultatus.

Apibendrinti Šiaulių rajono respondentinių ūkio duomenys

Šiaulių rajono biuro konsultantės 2016 m. pateikė 31 respondentinio ūkio duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2015 metais. Ši informacija pateikta vadovaujantis apskaitos duomenimis. Ūkiai skirstyti pagal skirtingas ūkininkavimo formas ir tipą, dydį, žemės ūkio augalų derlingumą, bendrąją produkciją, gamybinį pelną ir kt.

Šiaulių rajone tarp respondentų vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 21 augalininkystės ir 10 mišrių ūkių. Vidutinis ūkio dydis – 150,60 hektaro.

Augalų derlingumas Šiaulių rajono ūkiuose, t/ha

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad 2015 m. analizuojamų grūdinių augalų derlingumas buvo didesnis už gautą 2013–2014 m. ir 2014 m. Lietuvos vidurkį. Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto informacija, augalininkystės produkcijos padidėjimui didžiausios įtakos turėjo ženkliai padidėję žiemkenčių plotai ir palankios gamtinės sąlygos.

Cukrinių runkelių derlingumas 2015 m. sumažėjo, lyginant su 2013–2014 m. rajono ir Lietuvos vidurkio duomenimis. Šiek tiek sumažėjo ir bulvių derlingumas.

Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Vienam Šiaulių rajono respondentiniam ūkiui  2015 m. teko vidutiniškai 52 pieninės karvės, kai Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2014 m. buvo 4,1 karvė. Vidutinį karvių skaičiaus padidėjimą 39,3 proc., lyginant su 2014 m. duomenimis, lėmė tai, kad į ŪADT buvo atrinkta daugiau gyvulininkyste besiverčiančių ūkių. Didžiausias karvių mažėjimas pastebėtas smulkiuose ūkiuose. Didieji pieniniai ūkiai daug dėmesio skiria pašarams, karvių produktyvumui, sveikatinimui. Tai lėmė, kad primilžis iš karvės didėjo.

Daugiausia viename ūkyje laikyta 177 melžiamos karvės, didžiausias primilžis buvo 7,13 t pieno.

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Bendroji produkcija rodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Ji 2015 m., lyginant su praėjusiais metais, mažėjo. Įtakos turėjo žemesnės supirkimo kainos. Yra įvardijamos kelios pagrindinės kainų mažėjimo priežastys: nuolat didėjantis augalų derlingumas, aukštesnis produktyvumo lygis, lėtėjantys pasaulinės paklausos augimo tempai.

Gamybinis veiklos pelnas rodo galutinį ūkio veiklos finansinį rezultatą. Šiaulių rajone 2015 m.  gamybinis veiklos pelnas, lyginant su 2014 m., padidėjo. Šis rajono respondentinių ūkių rodiklis taip pat yra didesnis už vidutinišką Lietuvoje. 2015 m. nuostolingai ūkininkavo 13 ūkininkų (42 proc.), kai tuo tarpu 2014 m. nuotolingi buvo 21 ūkis (61 proc.), o 2013 m. – 19 ūkių (51 proc.).    

Ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Bendrojo įsiskolinimo koeficiento rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė ir finansinė rizika.

Išanalizavus visus gautus duomenis, galima teigti, kad Šiaulių r. ūkiuose 2015 m. bendrasis įsiskolinimas yra beveik dvigubai mažesnis už vidutinį Lietuvoje. Šis rodiklis sumažėjo 3,3 proc., palyginus su 2014 m. Šiaulių r. duomenimis. Tai reiškia, jog Šiaulių r. ūkiuose finansinė rizika ir ūkių skolos sumažėjo.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis, 2015 m. palyginus su 2014 m. ir su 2013 m., padidėjo ir tapo teigiamas. Šis rodiklis Šiaulių r., 2015 m. palyginus su 2014 m., padidėjo ir pasiekė 0,01 ribą. Šiaulių r. grynojo pelningumo rodiklis taip pat yra didesnis ir už Lietuvos respondentinių ūkių vidutinį grynojo pelningumo rodiklį, kuris 2014 m. buvo – 0,04.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip ūkiai efektyviai naudoja visus turimus išteklius, kiek vienas turto euras sukuria pajamų. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau valdomas turtas. Šiaulių r. respondentų turto apyvartumo rodiklis 2015 m., lyginant su praėjusiais metais, padidėjo ir yra didesnis už vidutinį 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių rodiklį. Šio rodiklio didėjimui didžiausios įtakos galėjo turėti didėjančios pardavimo pajamos.

Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų gamybai dalis pajamose 2014 m. sudarė vidutiniškai 23,93 proc., o Šiaulių r. respondentiniuose ūkiuose 2015 m. –  22,15 procento. Matome, kad subsidijų Šiaulių r. ūkininkai gauna mažiau nei Lietuvos vidurkis, tačiau, palyginus su praėjusiais 2013–2014 m., šis rodiklis padidėjo.

Parengta pagal Šiaulių rajono respondentinių ūkių anketas.

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos