ŪADT > Kretingos rajono respondentinių ūkių veiklos 2015 metais apžvalga

Kretingos rajono respondentinių ūkių veiklos 2015 metais apžvalga

Rasa Kumpytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-09-27

 

Kretingos rajono biuras 2016 m. į Europos Sąjungos ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) pateikė 24 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2015 m., o per visą Lietuvą pateikti apie 1305 respondentinių ūkių duomenys. 

Pateikusių duomenis 24 rajono respondentų vidutinis žemės plotas 2015 m. buvo 96,54 ha, mažiausias – 0,01 ha, didžiausias – 261,46 hektaro. Vidutinis Lietuvoje 2014 m. respondentinio ūkio plotas – 43,27 hektaro.

Vadovaudamiesi Kretingos rajono respondentinių ūkių analizės duomenimis matome, kad vidutinis augalų derlingumas rajono ūkiuose buvo: kviečių – 4,61 t/ha, rugių – 3,90 t/ha, miežių – 3,90 t/ha, avižų – 3,50 t/ha, kvietrugių – 3,97 t/ha, grūdinių mišinio – 3,93 t/ha, grikių – 2,50 t/ha, bulvių – 19,05 t/ha.

Vidutinis rajono 2015 m. derlingumas, palyginti su vidutiniu Lietuvos 2014 m. derlingumu, didesnis: rugių – 1,63 t/ha, avižų – 1,32 t/ha, grūdinių mišinių – 1,73 t/ha, grikių – 1,57 t/ha, bulvių – 1,24 t/ha. Žieminių kviečių, kvietrugių ir vasarinių miežių derlingumas labai panašus.

1 pav. Vidutinis augalų derlingumas 2015 m. Kretingos r. ir 2014 m. Lietuvoje, t/ha

Vidutinis 2015 m. karvių skaičius Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo tik 4 vnt., o Kretingos rajono ūkyje vidutinis karvių skaičius – 36 vnt.

Vidutinis primilžis iš karvės rajone – 5650 kg per metus, o 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių mažesnis, t. y. 5220 kg. Vidutiniškai 2014 m. Lietuvoje primelžta 21,4 t pieno, o rajone – 221,24 tonos.

Iš 24 rajono respondentinių ūkių 15 laiko karves, 1 ūkis – kiaules, 1 ūkis – bites.

2 pav. Vidutinis karvių skaičius ir produktyvumas 2015 m. Kretingos r. ir 2014 m. Lietuvoje

Veiklos ekonominiai rodikliai

Didžiausią pajamų dalį – 64,58 proc. – sudaro pajamos už augalininkystės produkciją, gyvulininkystės – 35,16 proc., kitos veiklos pajamos – 0,16 procento.

Rajono bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 76026 Eur, iš jų augalininkystės – 50284, gyvulininkystės – 39271, nuomos pajamos – 240. Kintamosios sąnaudos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 41745 Eur, pastoviosios sąnaudos – 20292 Eur.

3 pav. Vidutinė bendroji produkcijos struktūra 2015 m. Kretingos r. ir 2014 m. Lietuvoje, proc.

Veiklos ir efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis parodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, t. y., kiek turto ūkis yra įsigijęs nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė – tuo didesnis ūkio stabilumas. Rajone 2015 m. šis rodiklis buvo 77,73, o 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo 84,3.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4–0,6. Palyginus su Lietuvos 2014 m. vidurkiu, Kretingos rajone šis rodiklis padidėjo 0,06.

Bendrasis mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams ir yra likvidesnis. Jei reikšmė mažesnė už 1, reiškia, kad ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Jei didesnė nei 2,5 – gali reikšti, kad ūkininkas yra sukaupęs tiek apyvartinių lėšų, jog nepajėgia jų visų panaudoti. Mūsų rajono respondentinių ūkių bendrasis mokumo koefeicientas 2015 m. – 16,02, o vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių 2014 m. buvo 4,03.

Grynasis pelningumas pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimo litui tenka grynojo pelno. Žemesnė nei 0,5 rodiklio reikšmė laikoma bloga, normalia – apie 1, didesnė nei 2 – gera. Rajone 2015 m. šis rodiklis buvo 0,12, o 2014 m. Lietuvos vidurkis buvo – 0,04.

Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. 2015 m. turto apyvartumo rodiklis rajone buvo vidutiniškai  0,34, lyginant su 2014 m. Lietuvos vidurkiu, padidėjo 0,06 procento.

Subsidijų dalis pajamose rodo, kad Kretingos rajono respondentai yra priklausomi nuo paramos. Rajono ūkiuose subsidijų dalis pajamose sudaro 26,65 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje – 23,93 procento.

4 pav. Vidutiniai ūkių veiklos efektyvumo rodikliai 2015 m. Kretingos r. ir 2014 m. Lietuvoje

Duomenys patenka į ES ŪADT

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentinių ūkių yra beveik visuose šalies rajonuose ir savivaldybėse. Jie įkurti skirtingose gamtinėse zonose ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis Europos Sąjungos ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už reikiamų ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą institutui.

Vadovaujamasi priimant ES žemės ūkio politikos sprendimus

ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis – ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Tinkle kaupiami fiziniai ir ekonominiai duomenys. Visi jie yra be PVM mokesčio.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik agreguoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Parengta pagal Kretingos rajono respondentinių ūkių analizę.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos