ŪADT > Kauno r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų apžvalga

Kauno r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų apžvalga

Asta Gaižauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro ekonomikos konsultantė






2018-10-30

© LŽŪKT nuotr.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie žemės ūkio pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją. Ši sistema Europos ekonominėje bendrijoje pradėjo funkcionuoti kartu su bendrąją žemės ūkio politika.

Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis  žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.

Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Apibendrinti 30-ties Kauno r. respondentinių ūkių duomenys

Kauno r. biuras 2018 m. pateikė 30 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2017 metais.

Rajone yra labai derlingų žemių, kuriose ūkininkai augina rapsus, kviečius, miežius ir cukrinius runkelius. Tarp respondentų buvo nemažai daržininkų.

1 lentelėje lyginami Kauno r. respondentinių ūkių 2015–2017 m. vidutiniai augintų kultūrinių augalų derlingumo duomenys.

1 lentelė. Kauno r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Web-lentele1

Analizuojant 1 lentelės duomenis, matyti, kad Kauno r. žiemkenčių derlingumas kiekvienais metais labai skiriasi. Jei vienais metais – labai geras, kitais – mažesnis nei vasarojaus. Vasarojaus derlingumas ne toks skirtingas. Tokį žiemkenčių derlingumo kitimą lėmė klimatinių sąlygų kaita, besniegės žiemos, dažnos pavasarinės sausros.

2 lentelėje pateikiami Kauno r. respondentiniuose ūkiuose augintų daržovių derlingumo duomenys ir skliausteliuose nurodoma, kiek ūkininkų tais metais jas augino. Įdomu tai, kad kasmet Kauno r. daržoves augino vis daugiau ūkininkų. Kaip ir javų, daržovių derlingumas kasmet labai skirtingas.

2 lentelė. Kauno r. respondentinių ūkių daržovių derlingumas, t/ha

Web-lentele2

Tarp respondentų papuolė keli ūkininkai, laikantys melžiamų karvių. Primilžis iš karvės 2015 m. buvo 3,2 t, 2016 m. – 2,29 t, o 2017 m. – 3,78 t.

Analizuoti respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Jo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 3 lentelėje lyginama, kaip 2015–2017 m. kito Kauno r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis).

3 lentelė. Kauno r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas

Web-lentele3

Analizuojant lentelės duomenis, matyti, kad 1 pardavimo euras 2015 m. uždirbo 32 ct grynojo pelno, 2016 m. – 24 ct, o 2017 m. – 27 ct. Rodikliai tikrai neblogi, bet be tiesioginių išmokų rezultatai būtų buvę labai liūdni. Nes 2015 m. be tiesioginių išmokų ūkininkai būtų uždirbę vidutiniškai 14 ct grynojo pelno, 2016 m. patyrę nuostolio, o 2017 m. – gavę tik 1 ct grynojo pelno. Iš šių rezultatų matyti, kad Kauno r. ūkininkai be tiesioginių išmokų už pasėlius, gyvulius ir kt. uždirbtų labai mažai arba net patirtų nuostolio.

Norint sužinoti, kodėl veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai, būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis. 4 lentelėje pateikiami kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų rodikliai.

Kintamųjų sąnaudų dalies bendroje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų (sėklos, trąšos, kuras, augalų apsaugos priemonės ir kt. išlaidos) bendrajai produkcijai pagaminti.

Pastoviųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastovių sąnaudų (ilg. turto nusidėvėjimas, draudimas, administracinės sąnaudos, žemės mokestis ir kt. sąnaudos) bendrajai produkcijai pagaminti. Aukštos šių rodiklių reikšmės rodo, kad ūkiai patyrė daug sąnaudų. Jei rodiklių reikšmės viršija vienetą, ūkiai dirba nuostolingai.

4 lentelė. Kauno r. respondentinių ūkių apyvartumo rodiklių palyginimas

Web-lentele4

Iš pateiktos lentelės matyti, kad Kauno r. respondentinių ūkių kintamųjų sąnaudų rodiklis aptariamais metais yra gana aukštas, todėl ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis yra toks žemas. Susiklosčius tokiai situacijai, ūkininkams rekomenduojama analizuoti kintamųjų sąnaudų susidarymo priežastis ir struktūrą, ieškoti galimybių jas mažinti. Pastoviųjų sąnaudų rodiklis 2017 m. nėra aukštas.

Ūkininkams taip pat svarbus yra skolos rodiklis. Jis rodo, kiek nuosavybės eurui tenka skolintų lėšų. Kuo jis žemesnis, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, kuo aukštesnis – daugiau. Šis rodiklis labai svarbus imant paskolas iš bankų arba norint gauti ES paramą. Kauno r. respondentinių ūkių skolos rodiklis 2015 m. buvo 0,26,  2016 m. – 0,26 ir 2017 m. – 0,25. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Kauno r. ūkininkų skolos nagrinėjamais metais nebuvo didelės.

Parengta pagal Kauno r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos