ŪADT > Utenos r. respondentinių ūkių 2017 m. veiklos apžvalga ir duomenų analizė

Utenos r. respondentinių ūkių 2017 m. veiklos apžvalga ir duomenų analizė

Audronė Korsakienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro ekonomikos konsultantė






2018-11-14

© LŽŪKT nuotr.

ES bendroji žemės ūkio politika ir daugelis specialiųjų priemonių skirtos kompensuoti ūkininkams nuostolius ir padeda stabilizuoti žemės ūkio sektorių. Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų šaltinis vertinant pajamų lygį ūkiuose ir priimant valdymo sprendimus žemės ūkio sektoriuje.

Respondentinių ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, kuris teikia duomenis ES.

Respondentiniai ūkiai identifikuojami pagal suteiktus kodus, apklausoje dalyvavusiems ūkiams pateikiami išanalizuoti jų duomenys, rodantys veiklos efektyvumą.

Respondentinių ūkių veiklos apžvalga

Utenos r. biuro darbuotojai į ŪADT 2017 m. pateikė 21 ūkio duomenis. Sąlygos plėtoti prekinę augalininkystės produkcijos gamybą dėl nederlingų ir kalvotų žemių rajone nepalankios, todėl daugiausia yra mišrių ūkių, kurie didžiąją dalį pajamų gauna už parduotą pieną ir gyvulius. Didžiausi žemės plotai skiriami pievoms ir ganykloms, o iš grūdinių augalų dominuoja tinkamiausi gyvuliams šerti: avižos, kvietrugiai, kviečiai, miežiai ir grūdų mišiniai.

Didžiausią dalį Utenos r. respondentinių ūkių pardavimo pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus pieną, todėl pienininkystės situaciją paanalizuosiu detaliau. ŽŪIKVC duomenimis, 2017 m. Utenos r. buvo 3182 melžiamos karvės, 330 pieno gamintojų supirkėjams pardavė 17589 t pieno. Lygindami Utenos r. statistinę informaciją su aplinkinių rajonų duomenimis, matome, kad daugiau pieno gamintojų ir superkamo pieno yra Anykščių r., o mažiau nei Utenos r. pienininkystė vystoma Molėtų, Zarasų ir Ignalinos rajonuose.

1 lentelė. 2017 m. supirktas pienas, jo gamintojų ir melžiamų karvių skaičius

Web-lentele1

Lietuvoje melžiamų karvių ir pieno gamintojų, teikiančių pieną supirkėjams, skaičius kasmet mažėja. Per 2015–2017 m. laikotarpį ši tendencija buvo pastebima ir Utenos apskrityje (1 pav.).

WEb-pav11 pav. Utenos apskrities pieno gamintojų ir karvių skaičius 2015–2017 m.

Mažėjant pieno gamintojų skaičiui, likę ūkiai plėtėsi, nes pieninių karvių skaičius, vidutiniškai tenkantis vienam pieno gamintojui, didėjo. Be to, respondentinių ūkių duomenimis, 2015–2017 m. karvių produktyvumas didėjo ir Utenos r., ir vidutiniškai Lietuvoje (2 pav.). Dėl šių priežasčių bendras Lietuvoje superkamo pieno kiekis per 2015–2017 m. laikotarpį sumažėjo vidutiniškai tik 3 proc., nuo 1436,46 tūkst. tonų 2015 m. iki 1395,22 tūkst. tonų 2017 m., nors pieno gamintojų skaičius sumažėjo net 26 proc., t. y. nuo 32064 vnt. 2015 m. iki 25406 vnt. 2017 m.

WEb-pav22 pav. Primilžis iš karvės respondentiniuose ūkiuose 2015–2017 m.

Ekonominių rodiklių analizė

Svarbiausias kiekvieno ūkininko tikslas yra kuo mažiau išleidžiant uždirbti kuo daugiau pelno. Mažiausiai įtakos nepalankios gamtinės ir rinkos sąlygos turėjo stabiliausiai ūkininkaujantiems pienininkystės ūkiams, o mėsinių galvijų auginimu užsiimantys ir smulkūs augalininkystės ūkiai veiklą vykdydami mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse dažnai patiria nuostolių ir jų veiklos tęstinumas priklauso nuo subsidijavimo.

Ūkio veiklą labiausiai apibendrinantys rodikliai yra grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų. Šie rodikliai rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirba pelno. Bendrą ūkio įsiskolinimo lygį atspindi skolos rodiklis, rodantis, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.

Utenos r. ūkininkai dirbo pelningiau nei vidutiniškai Lietuvoje, bet jų veiklos tęstinumas labiau priklausė nuo subsidijavimo. Pieno gamintojai dėl pieno kainų rinkoje nestabilumo ir sudėtingų gamtos sąlygų ruošiant pašarus, gaudami papildomas nacionalines išmokas, sugebėjo net padidinti ūkių pelningumą.

2 lentelė. Utenos r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai

Web-lentele2

Analizuojamu 2015–2017 m. laikotarpiu ūkiai išliko finansiškai stabilūs. Tą rodo mažai kitęs skolos rodiklis. Utenos r. respondentinių ūkių skolos rodiklis buvo mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių, vadinasi buvo palankios sąlygos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą, reikalingą ūkio plėtrai ir modernizavimui. Skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Parengta pagal Utenos r. respondentinių ūkių analizę ir ŽŪIKVC duomenis

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos