ŪADT > Anykščių r. respondentinių ūkių 2017 m. veiklos apžvalga

Anykščių r. respondentinių ūkių 2017 m. veiklos apžvalga

Aušra Vareikytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2018-11-21

 © LŽŪKT nuotr.

ŪADT kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkių dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama, turtas ir pan.). Duomenys kaupiami iš ūkių ŪADT duomenų ataskaitų, parengtų remiantis veiklos apskaita.

Anykščių r. biuro konsultantės už 2017 m. į ŪADT pateikė 24 respondentinių ūkių duomenis. Iš jų 8 ūkiai užsiėmė tik augalininkyste, 5 – pienine gyvulininkyste, o kiti – mišria žemės ūkio veikla.

Labai svarbus ūkininkavimo kriterijus yra derlingumas, tai yra gaunamas žemės ūkio produkcijos kiekis iš hektaro. Derlingumas labai priklauso nuo vietos, dirvos, ūkininkavimo būdo, naudojamų trąšų kiekio ir kitų faktorių.

WEb-pav11 pav. 2017 m. vidutinis derlingumas, t/ha

Lyginant Anykščių r. pasėlių derlingumą su visos Lietuvos, matyti, kad Anykščių r. respondentinių ūkių visų lyginamų pasėlių, išskyrus vasarinius rapsus, derlingumas 2017 m. buvo mažesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių. Galima daryti išvadą, kad tai dažniausiai lėmė santykinai nederlingos žemės.

Atskirose Anykščių r. seniūnijose ariamos žemės kokybė skiriasi. Pagal šiuos rodiklius rajonas priskiriamas prie padidintos nenašių ir mažo našumo žemių koncentracijos regionų. Tai lemia, kad tose vietose, kur vyrauja nenašios ir mažo našumo žemės, reikia daugiau žemės ūkio pertvarkymo ir pritaikymo prie vietos sąlygų.

Web-pav22 pav. Anykščių r. respondentinių ūkių pasėlių derlingumas 2016 ir 2017 m.

Iš diagramos matyti, kad 2016 m. Anykščių r. ūkininkams buvo palankesni nei 2017 m., nedėkingos meteorologinės sąlygos lėmė sumažėjusį Anykščių r. ūkininkų pasėlių derlingumą 2017 metais.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2017 m. dėl liūčių nuostolių patyrė beveik 7 tūkst. ūkininkų, o grūdiniai augalai žuvo 67,1 tūkst. ha plote. Labiausiai nukentėjo Rokiškio r. ūkininkai (9,6 tūkst. ha), po jų – Anykščių r. (6,9 tūkst. ha).

Ne mažiau nei derlingumas ūkininkams, kurie užsiima pienine gyvulininkyste, svarbus primilžio iš karvės per metus rodiklis. Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Pieno gamyba sudaro beveik penktadalį visos žemės ūkio produkcijos.

Lietuvoje 2017-01-01 laikyta 285,39 tūkst. karvių. Per 2016 m. pieninių karvių banda sumažėjo 15,23 tūkst. karvių arba 5,1 procento. Nepaisant mažėjančio karvių skaičiaus, pastaraisiais metais pieno gamyba Lietuvos mastu kito neženkliai.

Web-pav33 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės per metus, t

Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose visais metais, išskyrus 2017 m., karvės buvo produktyvesnės nei Lietuvos vidurkis. 2017 m. sumažėjusį Anykščių r. karvių produktyvumą galėjo lemti rajono ūkininkų nuoseklus pasitraukimas iš pieninės gyvulininkystės.

1 lentelė. Galvijų skaičiaus kitimas 2014–2017 m.

Web-lentele1

Mažėjantį karvių skaičių kompensuoja pieno primilžio iš karvės didėjimas. Lietuvoje dominuoja smulkūs pieno ūkiai, tačiau jų (laikančių iki 5 karvių) pristatomas pienas sudarė nedidelę dalį viso Lietuvoje supirkto pieno. Ir Anykščių r., ir visos Lietuvos mastu pieno gamyba pamažu iš ekstensyvios pereina į intensyvią, t. y. didėja pieno primilžis iš karvės ir vidutinis pieno ūkio dydis.

Derlingumas ir produktyvumas turi daug įtakos ūkininko gaunamoms pajamoms, tai matyti ir iš to, kad Anykščių r. ūkininkai iš nederlingų žemių ne tik gauna mažiau produkcijos, bet ir parduoda ją dažniausiai pigiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Išskyrus rapsus. Anykščių r. ūkininkai jų iš 1 ha 2017 m. užaugino daugiau nei vidutiniškai Lietuvos respondentiniai ūkiai ir pardavė taip pat brangiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

2 lentelė. Pardavimo pajamų 2015–2017 m. palyginimas

Web-lentele2

Iš 2 lentelės duomenų matyti, kad nors ir nežymiai, Lietuvos respondentinių ūkių vidutinės kviečių ir žirnių pardavimo kainos 2017 m. buvo aukštesnės nei Anykščių r.

Pastebima pieno pardavimo kainų kilimo tendencija.

Web-pav44 pav. Vidutinė pieno pardavimo kaina, Eur/t

Kyla ir vidutinė galvijo pardavimo kaina. Šioje srityje Anykščių r. ūkininkai lenkia Lietuvos respondentus ir galvijus parduoda brangiau.

Web-pav55 pav. Vidutinė galvijo pardavimo kaina (be veršelių iki 1 m.), Eur/vnt.

Geros pardavimo pajamos – dar ne galutinis rezultatas. Kad išsiaiškintų metinį ūkio veiklos rezultatą, ūkininkui būtina suskaičiuoti patirtas veiklos sąnaudas. Ir norint, kad veiklos rezultatai gerėtų, sąnaudas reikia analizuoti.

Ūkio kintamosios sąnaudos – tokios, kurių dydis priklauso nuo gamybos apimties. Didėjant gamybos apimčiai, didėja ir sąnaudos, tačiau kintamųjų sąnaudų didėjimas gali rodyti ir neefektyvų išteklių naudojimą.

Web-pav66 pav. Vidutinė kintamųjų sąnaudų dalis bendroje produkcijoje, koef.

Matyti, kad Anykščių r., palyginti su Lietuvos respondentų vidurkiu, kintamosios sąnaudos sudarė gana didelę dalį. Taip pat matyti, kad respondentiniai pieninės gyvulininkystės ūkiai Anykščių r. patyrė mažiau kintamųjų sąnaudų nei augalininkystės ūkiai.

Kai kintamųjų sąnaudų rodiklis būna toks aukštas, ūkininkams rekomenduojama peržiūrėti šių sąnaudų struktūrą ir paanalizuoti, ar visos išlaidos buvo būtinos.

Web-pav77 pav. Vidutinė kintamųjų sąnaudų dalis bendroje produkcijoje, koef.

Kintamųjų sąnaudų dalis Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose 2015–2017 m. kito. Akivaizdu, kad pieninės gyvulininkystės ūkiuose šios sąnaudos mažėjo, o augalininkystės ūkiuose stebima didėjimo tendencija.

Kai žinomos parduotos produkcijos ir patirtų sąnaudų apimtys, galima skaičiuoti apibendrinančius rodiklius. Vienas iš tokių rodiklių yra grynasis pelningumas. Jo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Rodiklio mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

Web-pav88 pav. Grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų 2017 m. koeficiento vidutinės reikšmės

Iš grafiko matyti, kad Anykščių r. respondentams 2017 m. sekėsi blogiau nei vidutiniškai Lietuvos. Tai lėmė oro sąlygos, prasidėjusios 2017 m. liūtys, tam įtakos galėjo turėti ir neracionalus išteklių naudojimas. Analizuojant vidutinį Anykščių r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklį, matyti, kad jo neigiamą reikšmė 2017 m. daugiausia lėmė augalininkyste užsiimantys ūkiai.

Šaltiniai:

  1. https://www.laei.lt/x_file_download.php?pid=1148
  2. https://www.anyksciai.lt/veiklos-sritys/zemes-ukis/apzvalga/204
  3. http://manoukis.lt/naujienos/ukis/suskaiciavo-liutys-pazeide-beveik-trecdali-javu-paseliu-ploto-atnaujinta
  4. https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-maisto-ukis/zemes-ukis/pienininkyste
  5. https://osp.stat.gov.lt/
  6. http://www.agroakademija.lt/Straipsniai/UADTStraipPerziura?StraipsnisID=12699&TemaID=1

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos