ŪADT > Plungės r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Plungės r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Aušra Zakalskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuro ekonomikos konsultantė






2018-12-04

 

Lietuvoje žemės ūkis yra viena svarbiausių ūkio strateginių sičių. Lietuvai tapus ES nare, ir įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), nuolat stebima žemės ūkio padėtis. BŽŪP įgyvendinti naudojama ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema – ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas).

ŪADT padeda identifikuoti Lietuvos žemės ūkio bruožus ir pokyčius, atspindi prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, teikia informaciją apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkyje efektyvumą. Kaip ir kiekviena ES narė, Lietuva kasmet teikia duomenis į ŪADT. Šios informacijos surinkimą ir sisteminimą šalyje vykdo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Jiems garantuojamas gautų duomenų konfidencialumas.

Apibendrinti 30-ties rajono ūkių duomenys

Plungės r. biuro konsultantės pateikė 30-ties respondentinių ūkių anketas. Didžioji dalis duomenis teikusių ūkių – pienininkystės. Analizei atlikti pasirinkti 108 Plungės r. ūkiai, kurių ūkininkai yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) klientai. Vidurkiui palyginti paimti 5227 visos Lietuvos respondentinių LŽŪKT klientų ūkių duomenys.

Išanalizuosime grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų), augalų derlingumo ir primilžio iš karvės rodiklius.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios  kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Plungės r. nagrinėjamų ūkių vidutinis grynasis pelningumas 2015 m. buvo 0,41, kai vidurkis Lietuvoje – 0,36, 2016 m. grynasis pelningumas buvo 0,46, Lietuvoje – 0,35, 2017 m. – 0,43, o Lietuvoje – 0,38.  Nors pieno supirkimo kainos ir liūčių nuniokotos ganyklos ūkininkų nedžiugino, Plungės r. ūkininkams pavyko dirbti pelningai, viršijant Lietuvos vidurkį.

Web-pav11 pav. Vidutinis grynasis pelningumas

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

Subsidijos – tai visų tipų negrąžintini lėšų pervedimai žemės ūkio produkcijos gamintojams. Šiomis išmokomis tam tikra prasme užtikrinamas žemdirbių ūkių stabilumas.

Grynojo pelningumo rodiklio vidurkis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2015 m. buvo 0,01, kai vidutiniškai Lietuvoje – 0,06. 2016 m. nagrinėjamų Plungės r. ūkininkų rodiklio reikšmė buvo 0,06, Lietuvos ūkių vidurkis – 0,07, 2017 m. Plungės r. – 0,12, Lietuvoje – 0,05.  Plungės r. ūkininkai jau įvaldę verslą, tačiau be dotacijų tikrai neišgyventų. Subsidijos leidžia išlaikyti žemės ūkio veiklą ir ją plėsti. Negaunant jų, būtų sunku konkuruoti rinkoje, daugelis žemdirbių būtų priversti pasitraukti iš žemės ūkio produktų gamybos.

Web-pav22 pav. Vidutinis grynasis pelningumas (be dotacijų)

Telšių apskrityje 2017 m. deklaruota 195461 ha žemės ūkio naudmenų. Plungės r. analizuojamuose ūkiuose augintos avižos, miežiai, kviečiai vasariniai, kviečiai žieminiai.

Atrinktų respondentinių ūkių augintų augalų derlingumo kitimas pavaizduotas 3 diagramoje.

Avižų derlingumo vidurkis 2015 m. buvo 2,13 t/ha, 2016 m. – 3,17 t/ha, 2017 m. – 3,05 t/ha. atitinkamai Lietuvoje – 2,55 t/ha, 2,19 t/ha, 2,58 t/ha.

Vasarinių miežių derlingumo vidurkis 2015 m. buvo 2,89 t/ha, 2016 m. – 2,55 t/ha, 2017 m. 3,26 t/ha, atitinkamai Lietuvoje – 4,00 t/ha, 3,13 t/ha, 3,65 t/ha.

Vasarinių kviečių 2015 m. derlingumo vidurkis buvo 3,79 t/ha, 2016 m. – 3,48 t/ha, 2017 m. – 3,75 t/ha, atitinkamai Lietuvoje – 4,21 t/ha, 3,42 t/ha, 3,51 t/ha.

Žieminių kviečių derlingumo vidurkis 2015 m. buvo 4,98 t/ha, 2016 m. – 4,05 t/ha, 2017 m. 4,55 t /ha, atitinkamai Lietuvoje – 5,71 t/ha, 4,75 t/ha, 5,23 t/ha.

Web-pav33 pav. Augintų žemės ūkio augalų derlingumo kitimas, t/ha

Plungės r. vyrauja pienininkystės ūkiai. Analizuojamų ūkių pieno primilžis iš karvės 2015 m. buvo 5,00 t, 2016 m. – 5,31 t, 2017 m. – 4,8 t, atitinkamai Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. –5,6 t, 2016 m. – 5,5 t, 2017 m. – 5,6 t.

Web-pav44 pav. Pieno primilžis iš karvės, t

2017 m. pasižymėjo itin nepalankiomis oro sąlygomis žemdirbystei, ilgalaikės liūtys padarė didelės žalos pasėliams, ganykloms ir lėmė mažesnį karvių produktyvumą.

Išanalizavus 2017 m. Plungės r. respondentinių ūkių finansinius ir ekonominius rodiklius, matyti, kad jie mažai skiriasi nuo Lietuvos rodiklių vidurkių.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos