ŪADT > Vilkaviškio r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenų analizė

Vilkaviškio r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenų analizė

Vilija Ševčenkienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro ekonomikos konsultantė






2018-12-10

© LŽŪKT nuotr.

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Tai padeda daryti ŪADT (Ūkio apskaitos duomenų tinklas) – visose ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvoje ŪADT tinklas pagal ES reglamentų nuostatas pradėtas kurti 1996 metais. Lietuva Europos Komisijai įsipareigojusi kasmet pateikti 1000 respondentinių ūkių duomenis.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Jie pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtrą ir priimti atitinkamus sprendimus. Išsamiausiai nagrinėjamos gamybos sąnaudos, pelnas ir produktyvumas. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbiama. Anketoje nėra ūkininko pavardės – kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį galima matyti savo rezultatus.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros, bendrojo valdymo problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pan.

Europos Sąjungos ŪADT tinklui Lietuvos duomenis teikia ir tinklo plėtros darbus atlieka Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI). Už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Respondentinių ūkių tinkle 46 rajono ūkiai

LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras 2018 m. pateikė 46 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2017 metais. Tarp mūsų rajono respondentinių ūkių yra 2 pienininkystės, 10 mišrių ir 34 augalininkystės ūkiai. Visi mišrūs ūkiai yra augalininkystės-žolėdžių gyvulių.

Kaip rodo respondentinių ūkių analizė, populiariausi rajone yra žieminiai ir vasariniai kviečiai. Taip pat auginti vasariniai ir žieminiai rapsai.

Blogėjant cukrinių runkelių supirkimui ir supirkėjų atsiskaitymui už juos, cukriniai runkeliai auginti tik 4 respondentų ūkiuose.

Tarp respondentų 4 ūkiai, užsiimantys sodininkyste. Šiek tiek rečiau ūkininkai respondentai 2017 m. augino miežius –19 ūkių, kvietrugius – 12, rugius – 3, avižas – 4, bulves – 7.

Vidutinis Vilkaviškio r. respondentinio ūkio dydis 2017-ais metais buvo 170 ha. 

1 lentelėje lyginamas vidutinis Vilkaviškio r. respondentiniuose ūkiuose augintų kultūrinių augalų derlingumas 2015, 2016 ir 2017 metais.

1 lentelė. Vilkaviškio r. respondentiniuose ūkiuose augintų kultūrinių augalų derlingumo palyginimas, t/ha

WEb-lentele1

Analizuojant pateiktus duomenis, galima palyginti Vilkaviškio r. ūkininkų 2015–2017 m. pasiektą derlingumą. Kviečiai derlingiausi buvo 2015 m. – 6,84 t/ha, 2017 m. jų derlingumas sumažėjo 0,95 t/ha arba 8,41 proc. Didžiausias rapsų derlius buvo taip pat 2015 m., o 2017 m. jis sumažėjo 0,45 t/ha arba 10,34 proc. Pastebimas cukrinių runkelių derlingumo padidėjimas 2016 m. – jis 23,99 t/ha didesnis, palyginti su 2015 m., o tai sudaro 49,34 proc. Derlingumo pokyčius labiausiai lėmė gamtinės sąlygos, taip pat įtakos turėjo ir trąšų, pesticidų kainos.

Melžiamų karvių produktyvumas respondentiniuose ūkiuose 2017 m., lyginant su 2016 m., sumažėjo gana daug – nuo 6,64 t per metus iš vienos karvės iki 5,38 kg per metus, t. y. 18,97 proc. Tai lėmė ekonominė situacija – sumažėjusios pieno kainos ir brangstantys pašarai.

Renkant respondentinių ūkių duomenis, taip pat analizuojami grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir skolos rodikliai.

2 lentelė. Ekonominių rodiklių palyginimas

WEb-lentele2

Lygindami 2016 m. su 2017 m. grynąjį pelningumą, t. y., kiek 1 euras pajamų uždirbo grynojo pelno, matome, kad 2017 m. ūkininkams buvo geresni nei 2016 m., nes sumažėjo pardavimo pajamos (tai lėmė mažos supirkimo kainos ir prasta produkcijos kokybė) ir padidėjo kintamosios ir pastoviosios išlaidos. Dėl šių priežasčių 2016 m. buvo prastesni analizuojant ir kitus rodiklius – grynąjį pelną (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir skolos rodiklį. Iš pateiktos lentelės matome, kad 2016 m. Vilkaviškio r. ūkininkai dirbo nuostolingai.

Informacija parengta pagal LŽŪKT Vilkaviškio r. biuro konsultantų surinktus ir išanalizuotus Vilkaviškio r. respondentinių ūkių duomenis ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto interneto svetainėje www.laei.lt skelbiamus duomenis. 

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos