ŪADT > Raseinių r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenų apžvalga

Raseinių r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenų apžvalga

Ernesta Vabalė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro ekonomikos konsultantė






2018-12-18

© LŽŪKT nuotr.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis. ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.

ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis išsamios informacijos apie įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus šaltinis, leidžiantis numatyti ūkių plėtros tendencijas regionuose, apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos, veiklos sprendimus.

Apibendrinti Raseinių r. respondentų ūkių duomenys

Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 36 respondentų ūkių 2017 apskaitos metų duomenys. Daugumos ūkių duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima palyginti ir analizuoti net kelerių metų rodiklius, pažiūrėti, kaip jie kinta.

Augalininkystės apžvalga

Apklaustieji Raseinių r. ūkininkai 2017 m. daugiausia augino kviečių, miežių,  kvietrugių. Analizuojant duomenis  matyti, kad derlingiausi 2017 m. buvo kviečiai (vasariniai kviečiai – 5 t/ha, žieminiai kviečiai – 5,72 t/ha), paskui kvietrugiai (4,82 t/ha), miežiai (4,08 t/ha), žirniai (2,92 t/ha), rapsai (2,89 t/ha) ir kt.  Lyginant 2017 ir 2016 m. derlingumą, pokytis nedidelis, nors pastebimas didėjimas. Tai labai priklauso nuo oro sąlygų, kaip ūkininkams pavyksta nuimti derlių, reikalingos technikos turėjimo ir pan. Taip pat vis dažniau ūkininkai naudoja naujas tręšimo technologijas, padedančias gauti geresnį ir gausesnį derlių.

Gyvulininkystės apžvalga

Raseinių r. nemažai gyvulininkystės arba mišrių ūkių. Tačiau jau pastebima, kad juose dėl mažėjančių pardavimo kainų už pieną ar parduotą gyvulį mažinamas gyvulių skaičius. Kai kurie ūkiai parduoda visus gyvulius ir renkasi augalininkystę.

Iš pateiktos lentelės matyti, kad augalininkystės produkcijos savikainos ir pajamų santykis didėja, vadinasi, toms pačioms pajamos uždirbti patiriama daugiau sąnaudų. Arba tiesiog savikaina didėja greičiau nei pardavimo pajamos.

Kalbant apie pieninę gyvulininkystę, matyti, kad 2015 m. ir 2016 m. dirbta negaunant pelno, o 2017 m. situacija pakito. Tačiau atsisakyti gyvulių skatina dar ir tai, kad ūkininkai neturi kam palikti gyvulių ir išvažiuoti pailsėti ilgesniam laikui.

1 lentelė. Parduotos produkcijos savikainos santykis su pajamomis

Web-lentele1

Finansiniai rodikliai

Vienas iš svarbesnių finansinių rodiklių ūkyje yra grynojo pelningumo rodiklis, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Iš 1 pav. matyti, kad Raseinių r. respondentų grynojo pelningumo rodiklis mažesnis, palyginti su visos Lietuvos respondentų vidurkiu. Nors kasmet didėja, tam gali turėti įtakos patiriamų sąnaudų mažėjimas arba pardavimo pajamų didėjimas. Šis rodiklis planuojant gauti finansinę ES paramą turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.

Web-pav11 pav. Grynojo pelningumo rodiklis

Dar vienas ūkiui svarbus rodiklis yra grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis), kuris rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai vykdant veiklą (be paramos).

Web-pav22 pav. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis)

Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė ne efektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. 2016 m. šis rodiklis buvo net minusinis, o 2017 m. šis Raseinių r. respondentų rodiklis buvo 0,02, kai visos Lietuvos respondentų buvo 0,05. Vadinasi kitų rajonų ūkininkai mažiau priklausomi nuo dotacijų nei Raseinių r.

Taip pat svarbu paminėti ir skolos rodiklį, kuris 2017 m. Raseinių r. respondentų buvo 0,28, tuo metu visos Lietuvos vidurkis mažesnis – 0,23. Skirtumas nedidelis, o rekomenduotina šio rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Jis parodo bendrą ūkio įsiskolinimą. Galima teigti, kad šis rodiklis yra normalus ir grėsmės praskolinti turtą tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtrą, investuoti į žemės ūkį ar įsigyti kito turto, didinančio ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Raseinių r. ūkininkams 2017 m. buvo derlingi, palankesni negu 2016 m. Ūkiai gali be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbti pelno, nors ir nedaug.

Parengta pagal Raseinių r. 2017 m. respondentinių ūkių analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos