ŪADT > Kelmės r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenų apžvalga

Kelmės r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenų apžvalga

Sandra Urbonienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ekonomikos konsultantė






2018-12-19

© LŽŪKT nuotr.

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, prisijungė prie Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT), kurio tikslas – rinkti, kaupti ir analizuoti ūkių duomenis ES šalyse, kurie padėtų tinkamai vykdyti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus.

Taigi galima teigti, kad ŪADT yra informacinė sistema, veikianti visose ES šalyse, atspindi ūkių, gaminančių prekinę produkciją, ekonominę ir finansinę veiklą. To siekiant kasmet visose ES šalyse narėse atliekami ūkių tyrimai.

Ūkiai atrenkami vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais: pagal ekonominį dydį (iš viso yra 14 grupių arba klasių) ir priklausomai nuo vykdytos veiklos – pagal ūkininkavimo tipą (iš viso yra 21 tipas). Renkant duomenis, laikomasi savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Kasmet atrinktų analizei ūkių duomenis surenka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) ir atitinkamai apdorojusi pateikia Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) darbuotojams, kurie juos susistemina ir pateikia Europos Komisijai.

Renkami, analizuojami ir sisteminami ūkių fiziniai ir struktūriniai duomenys: vietovė, pasėlių plotai, gyvulių skaičius, darbo jėga ir kt., ir ekonominiai duomenys: produkcijos vertė, pagrindinis kapitalas, pirkimas ir pardavimas, savikaina, įsipareigojimai, subsidijos. Į ŪADT tinklą daugiausia patenka trijų pagrindinių tipų ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; auginantys javus ir rapsus; mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvūnų ūkiai.

Apibendrinti 36 rajono respondentinių ūkių duomenys

LŽŪKT Kelmės r. biuras 2017 m. į ŪADT tinklą pateikė 36 atrinktų ūkių duomenis. Iš jų 4 ūkiai, užsiimantys augalininkyste; 7 ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; 4 ūkiai, užsiimantys mėsine galvijininkyste; 21 mišrus augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkis. Iš visų 36 ūkių 4 vykdė ekologinę žemės ūkio produkcijos gamybą. Daugelis ūkių duomenis į šį tinklą teikia jau ne vienerius metus, todėl galima analizuoti ir lyginti, kaip keičiasi jų vykdoma veikla ir jos rodikliai.

Remiantis apskaitos duomenimis, analizuoti finansiniai šių ūkių rodikliai ir lyginti Kelmės r. respondentinių ūkių rodiklių vidurkiai su visos Lietuvos respondentinių ūkių rodiklių vidurkiais.

Analizuojant grynojo pelningumo rodiklį, nustatyta, kad 2017 m. grynojo pelningumo rodiklis rajone siekė 0,38, o Lietuvos respondentų buvo 0,30.

1 lentelė. Gryno pelningumo palyginimas

Web-lentele1

Siekiant sužinoti, kaip rajono ūkiams sekėsi vykdyti veiklą be paramos (tiesioginės išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.), analizuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis. Analizuoti mišrių augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkių ir ūkių, užsiimančių augalininkyste, pienine ir mėsine gyvulininkyste, duomenys. Čia rajono ūkių, užsiimančių augalininkyste, pienine ir mėsine gyvulininkyste, rodiklis buvo aukštesnis už Lietuvos respondentų vidurkį ir siekė 0,31. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio veiklos pobūdžio rajono ūkiai sugeba pelningai vykdyti veiklą ir norėdami pasiekti gerų rezultatų nėra priklausomi tiesiogiai nuo paramos.

2 lentelė. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) augalininkystės, pieninės ir mėsinės gyvulininkystės ūkiuose

Web-lentele2

Tačiau paanalizavus mišrių augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkių duomenis, galima daryti išvadą, kad tokio veiklos pobūdžio ūkiai labiau priklausomi nuo paramos ir be jos veiklą vykdyti būtų sudėtinga.

3 lentelė. Grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) mišriuose augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkiuose palyginimas

Web-lentele3

Skolos rodiklis rodo, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kritinė skolos rodiklio riba – iki 0,6 punkto. Kuo ji didesnė, tuo didesnė ūkio finansinė rizika. Analizuojant Kelmės r. respondentinių ūkių duomenis, galima daryti prielaidą, kad jie mažai įsiskolinę, rodiklis žemas, palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu. Rajono ūkių skolos rodiklio koeficientas buvo mažesnis per visą 2015–2017 m. laikotarpį.

4 lentelė. Skolos rodiklio palyginimas

Web-lentele4

Reiktų pažymėti, kad analizuoti ne tik rajono ūkių finansiniai, bet ir ekonominiai (ūkių gamybinės veiklos) rodikliai: derlingumas, gyvulininkystės produkcijos gamyba. 

Analizuojant rajono ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą, matyti, kad 2017 m. rajono grūdinių augalų augintojams buvo neblogi. Rajone veikiančių ūkių žemės ūkio augalų derlingumas buvo didesnis už Lietuvos vidurkį.

5 lentelė. Kelmės r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Web-lentele5

Kelmės r. gyvulininkystės ūkiuose 2017 m. vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės buvo 6,02 t, tai yra didesnis negu Lietuvos vidurkis (4,71 t). Aukštesnę už vidutinę rodiklio reikšmę lėmė tai, kad daugiau negu pusė Kelmės r. veikiančių ūkių laiko melžiamų karvių. 

6 lentelė. Kelmės r. ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės, t

Web-lentele6

Nors į rajono 2017 m. ūkių analizę pateko ir smulkūs ūkiai, kuriems sudėtingiau diegti inovacijas, didinti gaminamos produkcijos kiekį ir konkuruoti su stambiais, visi respondentiniai ūkiai išliko stabilūs, mokūs ir likvidūs.

Parengta pagal Kelmės r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos