ŪADT > Panevėžio r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų apžvalga

Panevėžio r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų apžvalga

Ingrida Lotfi
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro ekonomikos konsultantė






2018-12-20

© LŽŪKT nuotr.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai padeda daryti ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis  žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.

Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Apibendrinti 33 Panevėžio r. respondentinių ūkių duomenys

Panevėžio r. biuro konsultantės už 2017 m. į ŪADT pateikė 33 respondentinių ūkių duomenis. Iš jų 23 ūkiai užsiėmė tik augalininkyste, likę 10 – gyvulininkyste arba buvo mišrūs.

Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose 2017 m. pasiektą vidutinį derlingumą lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių 2017 m. derlingumu, pastebėta, kad didžiausias teigiamas atotrūkis nuo šalies vidurkio yra žirnių, kurių derlius net 12,65 proc. didesnis už vidutinį, pasiektą Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

Žieminių kviečių vidutinis derlingumas 2017 m. Panevėžio r. ūkiuose, palyginti su šalies vidurkiu 2017 m., buvo 0,346 proc. mažesnis nei šalies vidurkis, o žieminių rapsų derlingumas net 11,94 proc. mažesnis už vidutinį Lietuvos respondentiniuose ūkiuose pasiektą derlingumą. Galima daryti prielaidą, kad augintų kultūrinių augalų derlingumą daugiausia veikė klimato sąlygos (ypač nuimant derlių), tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose, žemės našumas.

Web-pav11 pav. Panevėžio r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Web-pav22 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės Panevėžio r., t

Panevėžio r. 2017 m. primilžis iš vienos karvės buvo 4,68 t, tai tik 0,2 proc. didesnis nei vidutinis Lietuvos respondentiniuose ūkiuose (2 pav.). Lyginant 2016 m. ir 2017 m. primilžį Panevėžio r., matyti, kad 2017 m. jis sumažėjo 3,7 procento. Tokiems rezultatams įtakos turėjo tai, kad į tyrimą pateko smulkūs pieno ūkiai.

Analizuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Analizuojant ūkių veiklos efektyvumo rodiklius apskaičiuotas grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Vadinasi Panevėžio r. ūkininkai 2017 m. iš 1 uždirbto euro gavo 0,28 Eur grynojo pelno, kai Lietuvos respondentiniai ūkiai jo gavo vidutiniškai 0,38 Eur. Vadinasi dauguma ūkių 2017 m. veiklą vykdė pelningai ir stabiliai, buvo ekonomiškai gyvybingi.

Web-pav33 pav. Grynojo pelningumo rodiklis Panevėžio r., koef.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos