ŪADT > Vilniaus r. ūkininkų ūkių 2017 m. veiklos apžvalga

Vilniaus r. ūkininkų ūkių 2017 m. veiklos apžvalga

Alina Azarovičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilniaus r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2018-12-28

© LŽŪKT nuotr.

Į ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) kiekvienais metais atrenkami tam tikri ūkiai, atspindintys šalies ūkių visumą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už ūkių įtraukimą į ŪADT, apskaitos tvarkymą, duomenų surinkimą ir perdavimą  Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui (LAEI). Jis atsakingas už ŪADT plėtojimo darbus, duomenų sisteminimą ir pateikimą į ES ŪADT.

LŽŪKT Vilniaus r. biuras apklausė, surinko ir pateikė į ŪADT 18 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2017 metais. Anketos užpildytos remiantis ūkininkų apskaitos duomenimis. Analizuojama stambių, vidutinių ir smulkių ūkių veikla.

Bendras Lietuvoje deklaruotas plotas yra 2894525,89 ha, Vilniaus rajone – 42674,86 ha. Bendras respondentinių ūkių valdomas žemės plotas – 2181,95 ha.

Kaip ir 2016 m., taip ir 2017 m., daugiausia yra vidutinių ūkių, kurie deklaruoja ir dirba iki 160 hektarų. Vidutinis rajone bendras žemės plotas 2016 m. buvo 117,47 ha, o 2017 m. – 121,22 ha.

Vilniaus r. daugiausia deklaruota avižų, grikių, kvietrugių, kviečių, miežių, rapsų, rugių bei daugiamečių pievų. Žieminių kviečių derlingumo vidurkis siekė 3,82 t/ha, rugių – 1,34 t/h, grikių – 1,55 t/ha, žieminių rapsų – 1,50 t/ha, žirnių – 1,67 t/ha.

Iš 18 respondentinių ūkių Vilniaus rajone tik 3 ūkiai laikė melžiamų karvių. Iš jų 2 ūkiai laikė po 1–10 karvių. Tik 1 ūkis laikė vidutiniškai per 70 melžiamų karvių. Remiantys VIC duomenimis, 2017 m. Vilniaus apskrities savivaldybėje buvo 1532 pieną tiekę gamintojai, jie pardavė 34213 kg pieno, karvių skaičius – 6846 vnt. Iš jų Vilniaus rajone pieno gamintojų buvo 68, parduota pieno – 1981 kg, karvių skaičius – 387 vnt.

Analizuoti ūkių ekonominiai rodikliai

1 lentelė. Vilniaus r. respondentų ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Web-lentele

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui  įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios  kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt. Nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklauso nuo paramos, veiklą vykdė ne efektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė  – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti žemės ūkio investicijų, įsigyti kito turto, kas didintų ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai. 


Norint sėkmingai ūkininkauti ir būti konkurencingam, būtina analizuoti savo ūkio duomenis. Vilniaus r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenys yra pakankamai geri, nors palyginti su 2016 m. yra kiek smukę dėl nepalankių oro sąlygų. Nors vertinant, analizuojant ir lyginant rajono respondentinių ūkių duomenis su šalies respondentų vidurkiu, galime matyti, kad kai kurie rodikliai labai panašūs.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos