ŪADT > Plungės r. respondentiniai ūkiai 2018 m. vertėsi stabiliai

Plungės r. respondentiniai ūkiai 2018 m. vertėsi stabiliai

Aušra Zakalskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuro ekonomikos konsultantė






2019-10-11

 

LŽŪKT Plungės r. biuro konsultantės į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) pateikė 27 respondentinių ūkių anketas. Daugiausia duomenis teikusių ūkių – pienininkystės. Duomenų analizei atlikti pasirinkti ūkiai, kurių savininkai yra LŽŪKT klientai.

ES šalyse įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. vertinama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis, sukurta unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Tai pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Jis padeda identifikuoti Lietuvos žemės ūkio bruožus ir pokyčius, atspindi prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, informuoja apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkyje efektyvumą. Kaip ir kiekviena ES narė, Lietuva kasmet teikia duomenis į ŪADT. Šios informacijos surinkimą ir sisteminimą Lietuvoje vykdo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Jiems garantuojamas duomenų konfidencialumas.

Analizuoti 27 respondentinių ūkių duomenys

Plungės r. biuro konsultantės pateikė 27 respondentinių ūkių anketas. Daugiausia duomenis teikusių ūkių – pienininkystės. Analizei atlikti pasirinkti Plungės rajono ūkiai, kurių savininkai yra LŽŪKT klientai. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiui palyginti taip pat pasirinkti LŽŪKT klientų ūkiai.

Išanalizuosime grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų), augalų derlingumo, primilžio iš karvės ir skolos rodiklius.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Plungės r. nagrinėjamų ūkių vidutinis grynasis pelningumas 2016 m. buvo 0,46, o vidurkis Lietuvoje – 0,35. 2017 m. grynasis pelningumas buvo 0,43, Lietuvoje – 0,38, 2018 m. – 0,38, o Lietuvoje – 0,31. Nors pieno supirkimo kainos ir liūčių nuniokotos ganyklos ūkininkų nedžiugino, Plungės r. ūkininkams pavyko dirbti pelningai.

Web-pav11 pav. Vidutinis grynasis pelningumas

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

Subsidijos – tai visų tipų negrąžintiniai lėšų pervedimai žemės ūkio produkcijos gamintojams. Šiomis išmokomis tam tikra prasme užtikrinamas žemdirbių ūkių stabilumas.

Grynojo pelningumo rodiklio vidurkis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2016 m. rajone buvo – -0,07, o vidutiniškai Lietuvoje – -0,07. Plungės r. ūkininkų nagrinėjamo rodiklio reikšmė 2017 m. buvo -0,12, Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo -0,05,o 2018 m. Plungės r. – -0,02, Lietuvoje – -0,06.

Plungės r. ūkininkai jau įvaldę verslą, tačiau be dotacijų tikrai neišgyventų. Subsidijos leidžia išlaikyti žemės ūkio veiklą ir ją plėsti. Negaunant jų, būtų sunku konkuruoti rinkoje, daugelis žemdirbių būtų priversti pasitraukti iš žemės ūkio produktų gamybos.                                    

Web-pav22 pav. Vidutinis grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis)

Plungės r. 2018 m. deklaruota 20015,23 ha žemės ūkio naudmenų. Šio rajono analizuojamuose ūkiuose auginti miežiai, vasariniai kviečiai, žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai, avižos.

Atrinktų respondentinių ūkių augintų augalų derlingumo kitimas pavaizduotas diagramoje.

Avižų derlingumo vidurkis 2016 m. buvo 3,00 t/ha, 2017 m. – 3,05 t/ha, 2018 m. – 2,55 t/ha.Atitinkamai Lietuvoje – 2,45 t/ha, 3,99 t/ha, 2,32 t/ha.

Vasarinių miežių derlingumo vidurkis 2016 m. buvo 3,04 t/ha, 2017 m. – 4,42 t/ha, 2018 m. –2,48 t/ha, atitinkamai Lietuvoje – 3,46 t/ha, 4,19 t/ha, 3,29 t/ha.

Vasarinių kviečių derlingumo vidurkis 2016 m. buvo 3,07 t/ha, 2017 m. – 3,74 t/ha, 2018 m. – 3,56 t/ha, atitinkamai Lietuvoje – 4,54 t/ha, 4,75 t/ha, 3,56 t/ha.

Žieminių kviečių derlingumo vidurkis 2016 m. buvo 4,02 t/ha, 2017 m. – 4,53 t/ha, 2018 m. – 3,21 t /ha, atitinkamai Lietuvoje – 5,12 t/ha, 5,78 t/ha, 4,72 t/ha.

Žieminių kvietrugių derlingumo vidurkis 2016 m. buvo 4,83 t/ha, 2017 m. – 3,52 t/ha, 2018 m. – 3,18 t/ha, atitinkamai Lietuvoje – 3,99 t/ha, 4,22 t/ha, 3,28 t/ha.

Web-pav33 pav. Auginamų kultūrų derlingumo kitimas, t/ha

Plungės r. vyravo pienininkystės ūkiai. Analizuojamų ūkių vidutinis pieno primilžis iš karvės 2016 m. buvo 5,14 t, 2016 m. – 5,17 t, 2018 m. – 5,23 t, o atitinkamai Lietuvoje – 2016 m. buvo 4,9 t, 2017 m. – 4,96 t, 2018 m. – 4,93 tonos.                                                                                             

Web-pav44 pav. Vidutinis pieno primilžis iš karvės, t

Oro sąlygos 2018 m. buvo itin nepalankios žemdirbystei, užsitęsusi sausra padarė daug žalos pasėliams, ganykloms ir lėmė mažesnį vidutinį karvių produktyvumą Lietuvoje, o Plungės r. jis šiek tiek didesnis.

Skolintasi atsakingai

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo daugiau finansinės rizikos, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Suprantama, be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su žemės ūkiu, apsirūpinti kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Web-pav55 pav. Skolos rodiklis (koef.)

Iš pateiktos diagramos matyti, kad rajono ūkininkai skolinasi atsakingai, ūkiams modernizuoti naudoja paramos lėšas, ūkių padėtis stabili.

Išanalizavus 2018 m. Plungės r. respondentinių ūkių finansinius ir ekonominius rodiklius, matyti, kad jie mažai skiriasi nuo Lietuvos respondentinių ūkių vidutinių rodiklių.

www.agroakademija.lt rekomenduoja žiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos