ŪADT > Apibendrinti Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentų duomenys

Apibendrinti Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentų duomenys

Ramutė Staniulienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės sav. biuro ekonomikos konsultantė






2019-10-16

© LŽŪKT nuotr.

ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 metų. Jos sukūrimo tikslas – bendrosios žemės ūkio politikos kūrimas ir plėtra ES, kaupiant ir analizuojant objektyvią, visapusišką informaciją apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir ūkinę veiklą.

Lietuvoje į šį duomenų tinklą pradinę informaciją apie ūkius surenka ir apibendrintą analizę pateikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) rajonų biurai. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Daugumos ūkininkų respondentų ūkių apskaita tvarkoma LŽŪKT biuruose, nors yra ir tokių, kurių duomenys gaunami apklausos būdu.

Atliktoje apibendrintoje analizėje, laikantis visiško duomenų konfidencialumo, lyginami visų respondentų veiklos rezultatai. Iš apibendrintos analizės ūkininkai gali sužinoti, kokie kitų tyrimuose dalyvaujančių ūkių bendrieji žemės plotai, augalininkystės produkcijos derlingumas, gyvulininkystės produktyvumas, įvairių kiekvieno ūkio veiklos šakų bendroji produkcija (eurais ir procentais), pelnas. Šiuos rezultatus ūkininkai gali palyginti su vidutiniais šalies rodikliais.

Apibendrinti 35 ūkių duomenys

Per 2018 m. surinkti ir apibendrinti 35 respondentinių ūkių duomenys. Apibendrintai analizei atlikti pasirinkti finansiniai ir ekonominiai rodikliai. Iš finansinių rodiklių grupės analizuoti pelningumo rodikliai, t. y. grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir apyvartumo rodikliai – kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje ir pastoviųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje. Iš ekonominių rodiklių grupės analizuoti ūkio gamybinės veiklos rodikliai – derlingumas, gyvulininkystės produkcijos gamyba, primilžis. Analizuotas ir ūkio pajamų grupės rodiklis – pardavimo pajamos (rinkos kainos vidurkis).

Atlikus 2018 m. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių augalininkystės ūkių pelningumo rodiklių analizę, matyti, kad grynojo pelningumo vidurkio reikšmė buvo 0,05. Šis rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Analizuojamu laikotarpiu, t. y. 2016–2018 m., šis rodiklis mažėjo. 2018 m. palyginti su 2016 m., jo reikšmė sumažėjo 0,26 procento. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turėjo grynojo pelno mažėjimas, kurį lėmė išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. 2018 m. lyginant su 2017 m., šio rodiklio reikšmė sumažėjo 0,27 procento.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Analizuotų ūkių šio rodiklio reikšmė 2018 m. buvo 0,09 Eur. Nuo 2016 m. ūkių respondentų šio rodiklio reikšmę galima vertinti neigiamai (2018 m. lyginant su 2016 m., sumažėjo 3,5 karto, 2018 m. palyginti su 2017 m., – 1,8 karto). Tai rodo, kad ūkiai buvo priklausomi nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų. Duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas

Web-lentele1

Analizuotas kintamųjų sąnaudų dalies bendroje produkcijoje rodiklis, rodantis, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Ūkių respondentų rodiklio vidurkio reikšmė 2018 m. – 0,91. Šio rodiklio reikšmė artėja prie ribos, kai ūkiai patiria daugiau gamybinių sąnaudų nei sukuria bendrosios produkcijos, t. y. išlaidos viršija sukurtos produkcijos vertę ir to pasekmė – nuostolinga veikla. Susiklosčius tokiai situacijai, ūkiams rekomenduojama analizuoti kintamųjų sąnaudų susidarymo priežastis ir struktūrą bei ieškoti galimybių jas mažinti, didinant savo pranašumą rinkoje.

Pastovių sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek analizuojami ūkiai patiria pastoviųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Analizuojamų ūkių respondentų rodiklio vidurkis 2018 m. yra 0,30 ir rodo, kad 1 bendrosios produkcijos vienetui ūkis patiria nedaug ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir / arba administracinių sąnaudų. Tokių ūkių ilgalaikis turtas naudojamas efektyviai, ūkiai neturi daug nusidėvėjusio turto, kuris gali sukurti papildomų sąnaudų. Esant tokiai situacijai, ūkiams neturėtų didelės įtakos gamybos apimčių mažinimas. Duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentinių ūkių apyvartumo rodiklių palyginimas

Web-lentele2

Ekonominių rodiklių grupėje analizuotas ūkio gamybinės veiklos rodiklis – kviečių ir pupų derlingumas (t/ha). Lyginant 2018 m. su 2017 m., kviečių derlingumas mažėjo, o pupų – nežymiai didėjo, tačiau respondentinių augalininkystės ūkių, esančių Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, šis gamybinis rodiklis jau 3 m. yra aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje. Didelį augalų derlingumą lemia tai, kad Marijampolės regionas priskiriamas derlingiausių mūsų šalies dirvožemių grupei, esančiai Vidurio Lietuvos žemumoje.Duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentinių ūkių gamybinės veiklos rodiklių palyginimas

Web-lentele3

Analizuotas ir ūkio pajamų rodiklių grupės rodiklis – pardavimo pajamos (rinkos kainos vidurkis). Kaip matyti iš 4 lentelės duomenų, Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkininkų respondentų parduodamos produkcijos kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., kito nežymiai, tačiau produkcija buvo parduota žemesnėmis kainomis nei vidutiniškai Lietuvoje.

4 lentelė. Respondentinių ūkių pardavimo pajamų palyginimas

Web-lentele4

Informacijos šaltiniai: LŽŪKT ūkio valdymo programos „e.GEBA Ekonomika“ duomenys; Lietuvos statistikos departamentas (Oficialiosios statistikos portalas), rodiklių duomenų bazė; LMGAGA duomenys.

 Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos