ŪADT > Šilalės r. savivaldybės respondentinių ūkių 2018 m. analizė

Šilalės r. savivaldybės respondentinių ūkių 2018 m. analizė

Odeta Matutienė
LŽŪKT Šilalės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas






2019-10-30

© LŽŪKT nuotr.

ES bendroji žemės ūkio politika ir daugelis specialiųjų priemonių skirtos kompensuoti ūkininkams nuostolius ir padeda stabilizuoti žemės ūkio sektorių. Nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų šaltinis norint analizuoti ūkių apskaitos duomenis ir priimant valdymo sprendimus žemės ūkio sektoriuje.

Kiekviena ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės derlingumą ir t. t., taip galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinę veiklą.

Apibendrinti 42 ūkių duomenys

Šilalės r. 2018 m. apklausoje dalyvavo 42 respondentiniai ūkiai. Iš viso rajone 5 proc. vertėsi augalininkyste, 62,5 proc. – gyvulininkyste, 32,5 proc. buvo mišrūs.

Šilalės r. didžiausi žemės plotai skiriami pievoms ir ganykloms, o iš grūdinių augalų dominuoja tinkamiausi gyvuliams šerti: avižos, kviečiai, miežiai.

Web-pav11 pav. Javų derlingumo kitimas, t/ha

Šilalės r. respondentinių ūkių javų derlingumo analizė parodė, kad avižų derlingumas rajone 2018 m. buvo didesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis, o miežių ir kviečių – mažesnis (1 pav.).

Populiariausias žemės ūkio augalas analizuotuose Šilalės r. ūkiuose 2018 m. buvo avižos, jas augino 31 proc. ūkių.

Didžioji dalis analizuojamų ūkių 2018 m. užsiėmė pienine gyvulininkyste, vienam ūkiui vidutiniškai teko 33 karvės. Visu analizuojamu laikotarpiu vidutinis karvių skaičius Šilalės r. didėjo, taip pat 2018 m. jis buvo didesnis už Lietuvos vidurkį. Primilžis iš vienos karvės Šilalės r. didžiausias buvo 2017 m., palyginus 2017–2018 m., primilžis iš vienos karvės sumažėjo 7,02 proc., tačiau palyginti su Lietuvos vidurkiu, šis rodiklis didesnis (2 pav.).

Web-pav22 pav. Gyvulių skaičiaus ir produktyvumo palyginimas

Svarbiausias kiekvieno ūkininko tikslas yra kuo mažiau išleidžiant uždirbti kuo daugiau pelno. Labiausiai ūkio veiklą apibendrina grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai. Jie rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirba pelno. Bendrą ūkio įsiskolinimo lygį rodo skolos rodiklis. Jis atspindi, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Šilalės r. ūkių veiklos finansiniai rodikliai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Finansinių rodiklių vidurkiai Šilalės rajone

Web-pav3

Web-pav43 pav. Finansinių rodiklių vidurkiai

Šilalės r. ūkininkai dirbo pelningiau nei vidutiniškai Lietuvos respondentai, bet jų veiklos tęstinumas labiau priklausė nuo subsidijavimo. Pagal 3 pav. pateiktus duomenis matome, kad grynasis pelningumas mažėjo. Vienam pardavimo eurui 2018 m. teko 0,44 Eur grynojo pelno.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis), palyginti 2018 m. su 2016 m., didėjo 30 proc., o 2018 m. palyginti su 2017 m., sumažėjo 45,83 procento. Tai reiškia, kad papildomos nacionalinės išmokos labai prisideda prie ūkio pelno.

Šilalės r. ūkininkų skolos rodiklis buvo mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių, todėl galima teigti, kad buvo palankios sąlygos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tik labai nedidelė dalis turto finansuota skolintomis lėšomis.

 www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos