ŪADT > Tauragės r. respondentinių ūkių 2018 m. duomenų analizė

Tauragės r. respondentinių ūkių 2018 m. duomenų analizė

Gintarė Ciganė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro ekonomikos konsultantė






2019-11-04

© LŽŪKT nuotr.

Norint įvertinti, kokia žemės ūkio padėtis, reikia vykdyti ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės stebėseną. Pastaroji atliekama per ŪADT – tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Respondentiniai ūkiai apima beveik visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Respondentinių ūkių duomenų rinkimas reikalingas, kad būtų galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas bei priimti sprendimus keičiant žemės ūkio politiką. Pagal ES reglamentų nuostatas į ŪADT duomenis teikia ūkiai, kurie buvo atrinkti pagal ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį. Tai daroma savanoriškai, garantuojamas konfidencialumas.

LŽŪKT Tauragės r. biuro darbuotojos už 2018 m. į ŪADT duomenis rinko iš ūkių, kurių savininkai yra LŽŪKT klientai. Remiantis duomenimis, tarp Tauragės r. respondentinių ūkių 2018 m. vyravo specializuoti ir mišrūs gyvulininkystės (pienininkystės) ūkiai. Daugiausia respondentiniuose ūkiuose auginta kviečių, rugių, miežių, avižų, kvietrugių, dažniausiai skirtų gyvuliams šerti. Nors Tauragės r. ir vyrauja nederlingos žemės, respondentiniuose ūkiuose užaugintų javų vidutinis derlingumas, išskyrus žieminius kvietrugius, viršija Lietuvos respondentinių ūkių vidutinį derlingumą.

WEb-pav11 pav. Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Nagrinėjant Tauragės r. vidutinį 2018 m. derlingumą, matyti, kad pasiteisino vasarinių kviečių sėja, nes šių augalų derlingumas vienas didžiausių, atitinkamai 5,17 t/ha ir net 1,61 t/ha didesnis už vidutinį, 2018 m. pasiektą Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

Kaip kito Tauragės r. respondentinių ūkių augintų augalų derlingumas trejų metų laikotarpiu, galima matyti žemiau pateiktoje diagramoje.

WEb-pav22 pav. Augintų žemės ūkio augalų derlingumo kitimas, t/ha

Visais metais visų augintų kultūrinių augalų derlingumas svyruoja, todėl galima daryti prielaidą, kad pasėlių derlingumą daugiausia veikė klimato sąlygos, tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose.

Tauragės r. vyrauja pienininkystės ūkiai, kuriuose vidutinis karvių skaičius 2018 m. – 43, o tai yra beveik 2 kartus daugiau nei Lietuvos respondentų vidurkis – 22 karvės. Nors šalyje mažėja karvių ir pieno ūkių, Tauragės rajone, lyginant 2018 m. su 2017 m., vidutinis karvių skaičius padidėjo 4,56 vnt. arba 11,78 procento. Šį pokytį sąlygojo esamų pieno ūkių stambėjimas, nes naujų pienininkystė ūkių įkurta nebuvo. Norint pasiekti geresnių finansinių ir ekonominių rezultatų, labai svarbu ne tik didinti melžiamų karvių bandą, taip pat svarbu rūpintis auginamų gyvulių sveikata, produktyvumu, todėl pasirinkta palyginti pieno primilžį iš vienos karvės Tauragės r. su Lietuvos respondentiniuose ūkiuose pasiektu vidutiniu primilžiu.

WEb-pav33 pav. Karvių produktyvumo analizė 2016–2018 m., t

Kaip matome iš pateikto grafiko, visu laikotarpiu Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės svyravo apie 6 t, atitinkamai nuo 6,04 t 2016 m. iki 5,9 t 2018 metais. Lietuvos primilžio vidurkis analizuojamu laikotarpiu buvo stabilesnis. Aukščiausias vidurkis užfiksuotas 2017 m. ir siekė 4,96 t iš vienos karvės. Didžiausias atotrūkis tarp Tauragės r. ir Lietuvos respondentinių ūkių vidutinio primilžio iš karvės fiksuojamas 2016 m., tik visais metais jis buvo didesnis Tauragės rajone. Lemiamą poveikį turėjo gerėjančių genetinių savybių karvės, gyvulių priežiūra, sveikatingumas ir pašarų kokybė.

Bene svarbiausias ūkių veiklos tikslas yra ūkininkauti pelningai. Paskaičiavus ūkių finansinius rodiklius, galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti sprendimus ir numatyti tolesnes ūkio plėtros tendencijas. Paanalizuosime grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų) ir skolos rodiklius.

Vienas svarbiausių finansinį rezultatą ir veiklos efektyvumą nusakančių rodiklių yra grynasis pelningumas, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Ūkis laikomas dirbantis pelningai ir gali tikėtis finansinės ES paramos, jei šis rodiklis ne mažesnis nei 2 procentai. Tauragės r. nagrinėjamų ūkių vidutinis grynasis pelningumas pateiktas žemiau esančioje lentelėje.

Lentelė. Vidutinis grynasis pelningumas

WEb-pav4

Nors respondentų ir nelepino gamtos sąlygos (liūčių ir sausros metai), mažos tiek pieno, tiek gyvulių supirkimo kainos, tačiau ūkininkams pavyko dirbti pelningai, ir rodiklis visu analizuojamu laikotarpiu viršijo kritinę reikšmę.

Kitas svarbus ūkininko ūkio veiklos rezultatų rodiklis yra grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis). Jis rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, tai yra rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama, rodo, kad ūkis yra visiškai priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai, o be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

WEb-pav54 pav. Vidutinis grynasis pelningumas (be dotacijų)

Nors ūkininkai Tauragės r. veiklą vykdė pelningai, tačiau be dotacijų jie neišgyventų. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2018 m. rajone siekė 0,05, kai tuo metu vidutiniškai Lietuvoje – -0,06. Nors visais kitais paskesniais metais Tauragės r. respondentų rodiklio reikšmė buvo aukštesnė nei Lietuvos vidurkis, tačiau ūkiai yra priklausomi nuo ES paramos ir būtų finansiškai pažeidžiamesni, jeigu prarastų žemės ūkiui teikiamas subsidijas. Visų Lietuvos ūkininkų veikla yra labai priklausoma nuo subsidijų ir vykdyti žemės ūkio verslą tik parduodant produkciją, nesinaudojant ES parama, būtų sudėtinga.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą.

WEb-pav65 pav. Skolos rodiklis, koef.

Kaip matome iš pateiktos diagramos, Tauragės r. ūkininkai skolinasi atsakingai ir labiau įvertina skolinimosi riziką, nei kiti Lietuvos ūkininkai, nors rodiklis ir mažai skiriasi nuo Lietuvos respondentinių ūkių vidutinio rodiklio. Analizuojamo rajono skolos rodiklio koeficientas 2018 m. maksimaliai siekė 0,18 ir nėra labai didelis. Vadinasi ūkiai yra linkę skolintis mažiau. Veiklai plėsti ir ūkiams modernizuoti Tauragės r. ūkininkai naudojasi ES paramos lėšomis, tai leidžia stabilizuoti ūkių padėtį, mažinti priklausomybę nuo finansinių institucijų. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ir kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai ūkio veiklai.

www.agroakademija.lt rekomenduoja žiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos