ŪADT > Apžvelgti Jurbarko r. respondentinių ūkių 2018 m. ekonominiai rodikliai

Apžvelgti Jurbarko r. respondentinių ūkių 2018 m. ekonominiai rodikliai

Sandra Girulytė
LŽŪKT Jurbarko r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas






2019-11-06

© LŽŪKT nuotr.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės stebėjimas. Tai padeda daryti ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Gauti rezultatai yra svarbūs žemės ūkio politikos formuotojams, siekiantiems priimti pagrįstus sprendimus atskirų ūkininkavimo tipų plėtros ir paramos klausimais.

ŪADT yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis. Pagrindinis ŪADT teigiamas bruožas – lankstumas. Kintančių duomenų peržvalga leidžia išanalizuoti įvairių ūkių tipų situaciją ir gamybos rezultatus tam tikrose zonose, šių ūkių gamybos kryptis pagal tam tikrus rodiklius (pavyzdžiui, pajamas, gamybos išlaidas, pelną, struktūrinius pokyčius ir kt.), apskaičiuoti hektaro savikainą, subsidijų santykį su pajamomis ir kt.

Apibendrinti 217 rajono ūkių duomenys

Jurbarko r. respondentinių ūkių 2018 m. ekonominiai apžvalgai atlikti parinkti 217 rajonų ūkių. Ūkininkai yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro klientai. Analizuoti ir smulkūs ir dideli ūkiai, pagal dirbamos žemės plotą nuo 2,17 ha iki 1130,78 ha. Jurbarko r. 2018 m. daugiausia buvo ūkių, dirbančių nuo 51 iki 100 ha žemės, tai yra 31 proc. (2017 m. – 30 proc.), dirbančiųjų iki 50 ha – 23 proc. (2017 m. – 24 proc.), nuo 101 iki 200 ha – 29 proc. (2018 m. – 27 proc.) ir dirbančių nuo 201 ha ir daugiau – 17 proc. (2018 m. – 19 proc.). Palyginus su 2017 m., ūkiai stambėja, daugėja ūkių, dirbančių 51–200 ha žemės.

Web-pav11 pav. Jurbarko r. deklaruojamo ploto kitimas, proc.

Jurbarko r. 2018 m. vyravo specializuoti arba mišrūs augalininkystės ūkiai. Diagramoje lyginama su 2017 m. rajone vyravusiais ūkiais.

Web-pav22 pav. Jurbarko r. vyraujančių ūkių struktūra

Augalininkystės apžvalga

Jurbarko r. respondentiniuose ūkiuose 2018 m. daugiausia auginta kviečių, miežių, rapsų, žirnių ir pupų. Analizuojant duomenis, matyti, kad derlingiausi buvo kviečiai – 4,35 t/ha, paskui miežiai – 3,14 t/ha, žirniai – 2,4 t/ha, rapsai – 2,12 t/ha ir pupos – 1,72 t/ha. Lyginant 2018 m. ir 2017 m. derlingumą, pastebimas mažėjimas. Nors ūkininkai vis dažniau naudoja naujas tręšimo technologijas, padedančias gauti geresnį ir gausesnį derlių, atnaujina turimą techniką, tačiau viskas priklauso nuo oro sąlygų, o 2018 m. vyravusi sausra nualino augalus, todėl gautas derlius buvo menkesnis.

Gyvulininkystės apžvalga

Jurbarko r. nemažai gyvulininkystės arba mišrių ūkių. Palyginus 2018 m. ir 2017 m. parduodamo pieno kainą ir savikainą, pastebima, kad pieno kaina krinta, o savikaina didėja. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl kai kurie ūkininkai atsisako gyvulių, juos išparduoda ir pereina prie augalininkystės.

Web-pav33 pav. Jurbarko r. ūkių parduoto pieno kainos ir savikainos palyginimas

Finansiniai rodikliai

Pagrindiniai svarbiausi ūkio rodikliai yra grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis.

Web-pav4-14 pav. Finansinių rodiklių vidurkiai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal diagramos duomenis matome, kad vidutinis grynasis pelningumas Jurbarko r., palyginti 2018 m. ir 2017 m., mažėjo. Vienam pardavimo eurui 2018 m. teko 0,28 grynojo pelno.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Nors rodiklis neigiamas, tačiau lyginant 2018 m. su 2017 m., jis padidėjo net 2,8 karto.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Lyginant 2018 m. su 2017 m., šis rodiklis nežymiai pakilo, jis laikomas normaliu. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai ūkio veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad 2018 m. Jurbarko r. ūkininkams nebuvo palankūs. Ūkiai be dotacijų, susijusių su pajamomis, sunkiai gali būti pelningi ir yra tiesiogiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos