Visi, kam reikalingi Augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifikacijos pažymėjimai, kviečiami mokytis nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

ŪADT > Biržų r. 2018 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Biržų r. 2018 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Daiva Laumienė
LŽŪKT Biržų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas






2019-11-21

© LŽŪKT nuotr.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tokiam tikslui pasiekti sukurta informacinė sistema – ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas), atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema veikia jau nuo 1965 metų. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuvoje už šį darbą atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai ir ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Susistemintais duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos ir pan. Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, naudojanti šią informaciją rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) bendro valdymo, kaimo plėtros, analizės tikslams.

Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies rajonų, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Biržų r. konsultavimo biuro konsultantai į ŪADT pateikė 32 respondentinių ūkių anketas už 2018 metus. Dauguma ūkių yra augalininkystės, kurie anketas teikia jau daug metų. Mažai keičiasi ir analizuojamuose ūkiuose auginami pasėliai – daugiausia auginama kviečių, miežių ir rapsų.

Web-pav11 pav. Žemės ūkio augalų derlingumas Biržų r. respondentiniuose ūiuose, t/ha

Web-pav22 pav.Žemės ūkio augalų derlingumas Lietuvos respondentiniuose ūkiuose, t/ha

Pateiktoje diagramoje matyti, kad 2016–2018 m. laikotarpiu Biržų r. javų derlingumas, palyginti su Lietuvos respondentiniuose ūkiuose pasiektu derlingumu, yra nežymiai didesnis. Tik 2016 m. Biržų r. buvo gautas 0,42 t/ha mažesnis vasarinių kviečių derlingumas. Atvirkščiai yra su rapsų derlingumu – Biržų r. respondentiniuose ūkiuose tik 2018 m. gautas 0,1 t/ha didesnis vasarinių rapsų derlius nei gavo Lietuvos respondentai. Nuo pasėlių derlingumo priklauso ūkio pelningumas ir gyvybingumas. Paanalizavus pateiktas diagramas, matyti, kad 2017 m. gauti didžiausi derliai ir Lietuvoje ir Biržų r. respondentiniuose ūkiuose. Galima daryti išvadą, kad 2017 m. gausesnį derlių lėmė ne ūkininkų sprendimai, o gamtinės sąlygos. Visais metais žieminių augalų derlingumas yra didesnis.

Web-pav33 pav. Lietuvos ir Biržų r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklių palyginimas, koef.

Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę, nustatyta, kad 2018 m. Biržų r. respondentų grynasis pelningumas buvo 0,28. Tuo metu Lietuvos mastu – 0,36. Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Gauta reikšmė reiškia, kad Biržų r. respondentų 1 pardavimo pajamų euras uždirbo 0,08 Eur mažiau pelno, palyginti su visos Lietuvos respondentais.

Web-pav44 pav. Lietuvos ir Biržų r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklių palyginimas, koef.

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, parodantis, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. parodo ūkio gebėjimą gauti pelno, negaunat išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Pateiktame 4 paveiksle matyti, kad Lietuvos mastu tik 2017 m. respondentiniuose ūkiuose gauta teigiama reikšmė. Reiškia, kad ir 2016 m., ir 2018 m. ūkiai be tiesioginių išmokų būtų patyrę nuostolių. Tuo tarpu Biržų r. respondentų gauta reikšmė visais metais buvo teigiama. Galima daryti išvadą, kad Biržų r. respondentai mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Web-pav55 pav. Lietuvos ir Biržų r. respondentinių ūkių skolos rodiklių palyginimas, koef.

Analizuojant mokumo rodiklių grupei priklausantį skolos rodiklį, matyti, kad 2018 m. ir Lietuvos, ir Biržų r. respondentų skolos sudarė 25 proc. nuo viso ūkio turto. Tik 2017 m. Biržų r. respondentų skolos rodiklis buvo 1 proc. didesnis, palyginti su Lietuvos respondentais. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų susijusių apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Tad skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Rekomenduojama, kad visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad ir Biržų r., ir visos Lietuvos respondentai 2018 m. patyrė mažiau finansinės rizikos ir, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, būtų sugebėję įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Taigi norint sėkmingai ūkininkauti ir plėsti veiklą, reikia gauti ir analizuoti pasiektus rezultatus. Apibendrinant galima teigti, kad Biržų r. respondentinių ūkių 2018 m. ūkinės veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai yra labai geri. Atlikus analizę šiame rajone ir palyginus su šalies vidurkiu 2018 m., matyti kad rezultatai mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra ir aukštesni. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma Lietuvos ūkių dirbtų nuostolingai, jei nebūtų mokamos dotacijos, susijusios su pajamomis. Analizė parodė, kad tik 2017 m. dauguma Lietuvos ūkių turėjo mažesnę priklausomybę nuo paramos ir tai lėmė 2017 m. palankios oro sąlygos ir gauti didesni derliai.

Žemės ūkio produkcijos gamintojams, teikiantiems duomenis į ŪADT, garantuojamas gautų duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus, o respondentai gauna individualias ūkio ekonomines ir finansines analizes, kurių duomenis gali palyginti su kitų ūkių vidurkiais.

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos