Visi, kam reikalingi Augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifikacijos pažymėjimai, kviečiami mokytis nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

ŪADT > Apibendrinti Mažeikių r. ūkių 2018–2016 m. duomenys

Apibendrinti Mažeikių r. ūkių 2018–2016 m. duomenys

Irma Barauskė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių r. konsultavimo biuro ekonomikos konsultantė






2019-12-03

© LŽŪKT nuotr.

Analizuojant Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos statistinius duomenis, apžvelgti 2016–2018 m. Mažeikių r. ūkių duomenys ir palyginti su Lietuvos ūkių vidurkiu.

Duomenys rodo, kad 2017 m. buvo derlingesni už 2016 m., tačiau 2018 m. visų rūšių pasėlių derlius drastiškai sumenko (žr. 1 lentelę). Vidutinis karvių skaičius ūkiuose ir primilžis iš vienos karvės tendencingai didėjo. Ūkių įsiskolinimai didėjo, o pelningumas mažėjo dėl gauto itin menko 2018 m. derliaus.

1 lentelė. Bendras Mažeikių r. ūkių rodiklių palyginimas

Web-lentele1

Ūkio valdos ekonominio dydžio 2016–2018 m. didėjimas Lietuvos ūkiuose buvo 14,16 proc., o Mažeikių r. – 16,56 proc. (žr. 2 lentelę). Pagal 1 pav. matome, kad Mažeikių r. ūkiai stambėjo, daugėjo ūkių su didesniu VED rodikliu.

2 lentelė. Vidutinis ūkio valdos ekonominis dydis

Web-lentele2

Web-pav11 pav. Mažeikių r. biuro klientų skaičius pagal VED

Per apžvelgiamą laikotarpį (2 pav.) apskaitomų ūkių Mažeikių r. padaugėjo nuo 113 iki 128. Dirbamos žemės plotai ūkiuose didėjo. Didžiausias pokytis pastebėtas ūkiuose, valdančiuose 75–100 ha žemės plotus. Mažėjo ūkių, dirbančių 30–50 ha plotus. Iki 30 ha valdė 12 ūkių (Lietuvoje – 580), daugiau kaip 500 ha žemės Mažeikių r. 2016–2018 m. dirbo vienas ūkis (Lietuvoje – 128).

Web-pav22 pav. Mažeikių r. ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą, ha

Ūkio sąlyginių gyvulių (SG) vidutinis skaičius ir Lietuvoje, ir Mažeikių r. per pastaruosius metus kito nežymiai (3 pav.). Mažeikių r. per pastaruosius metus SG vidurkis svyravo apie 17,66, o Lietuvoje – apie 20,47.

Web-pav33 pav. Ūkių SG vidurkio palyginimas

Daugelyje Mažeikių r. ūkių 2018 m., net 66 proc., SG buvo iki 10 (4 pav.). Keturiolikoje ūkių (11 proc. rajono ūkių) SG buvo nuo 10 iki 20. Keturių ūkių šis rodiklis viršijo 120. Taigi, Mažeikių r. ūkiai, užsiimantys gyvulininkyste, buvo smulkūs.

Web-pav44 pav. Ūkių skaičius Mažeikių r. 2018 m. pagal SG

Ūkių, turinčių iki 10 melžiamų karvių, Mažeikių r. pastaraisiais metais mažėjo (5 pav.). Daugėjo ūkių, turinčių 10–20 karvių, po 2–3 kasmet. Vidutinis karvių skaičius Mažeikių r. 2016–2018 m. didėjo 20,69 proc., o skaičiuojant paskutinių dvejų metų duomenis, didėjo 16,33 procento. Lietuvoje vidutiniškai karvių daugėjo atitinkamai 13,4 proc. ir 8,15 procento. Pagal šiuos duomenis Mažeikių r. lenkė Lietuvos vidurkį.

Web-pav55 pav.Ūkių pasiskirstymas Mažeikių r. pagal auginamų karvių skaičių

Primilžis iš vienos karvės tonomis Mažeikių r. 2016–2018 m. lenkė Lietuvos vidurkį ir per apžvelgiamą laikotarpį didėjo 6,25 proc. (6 pav.).

Web-pav66 pav. Primilžio iš vienos karvės palyginimas, t

Lietuvos ūkių kritinio likvidumo koeficientas, rodantis, kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų ūkis gali padengti per vienerius metus gautinomis sumomis ir pinigais, pastaraisiais metais svyravo nežymiai – nuo 7,8 iki 8,98 (3 lentelė). Tuo metu Mažeikių r. šis koeficientas 2016 m. nesiskyrė nuo Lietuvos vidurkio, 2017 m. buvo sumažėjęs iki 5,26, o 2018 m. padidėjo iki 10,21. Galima daryti išvadą, kad Mažeikių r. ūkiai praėjusiais metais neefektyviai valdė grynuosius pinigus ir / ar gautinas sumas.

3 lentelė. Kritinio likvidumo ir skolos rodiklio koeficientų palyginimas

Web-lentele3

Skolos rodiklis, rodantis bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, Mažeikių r. tendencingai išlieka šiek tiek mažesnis nei Lietuvos vidurkis. Mažeikių r. 2018 m. skolintų lėšų suma vidutiniškai sudarė 24 proc. viso ūkio turto.

Lietuvoje 2016–2018 m. gautinų sumų apyvartumo koeficientas svyravo nežymiai (žr. 7 pav.). Mažeikių r. šis rodiklis kasmet didėjo (per apžvelgiamą laikotarpį – net 46,37 proc.). Tai rodo, kad produkcijos ir paslaugų pirkėjai su ūkiais kasmet atsiskaito per ilgesnį laiką, o tai lemia apyvartinio kapitalo mažėjimą mūsų rajono ūkiuose.

Analogija matoma ir nagrinėjant skolų tiekėjams apyvartumą. Ilgėjantis klientų atsiskaitymas su Mažeikių r. ūkiais tiesiogiai lemia ilgėjantį ūkių atsiskaitymo laikotarpį su savo tiekėjais ir kitais kreditoriais (per apžvelgiamą laikotarpį šis koeficientas išaugo 59,04 proc.). Rodiklio augimo tendencijos rodo silpnėjantį ūkių mokumą.

Web-pav77 pav. Gautinų sumų apyvartumas ir skolų tiekėjams apyvartumas, dienomis, koef.

Pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų vidurkis bendrojoje Mažeikių r. ūkių produkcijoje 2016–2017 m. buvo mažesnis, tačiau 2018 m. viršijo Lietuvos vidurkį (8 pav.). Pastoviosios sąnaudos išliko žymiai mažesnės nei kintamosios, o tai džiugi žinia, nes rodo, kad vienam bendrosios produkcijos vienetui pagaminti ūkis patyrė palyginti nedaug ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir administracinių sąnaudų. Ūkininkai turi ieškoti būdų, kaip mažinti kintamąsias sąnaudas, analizuoti jų didėjimo priežastis ir galimus mažinimo variantus.

Web-pav88 pav. Pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje palyginimas

Prieš tai kilęs grynojo pelningumo koeficientas (9 pav.), 2018 m. krito iki 25 proc. ribos. Tai reiškia, kad 1 pardavimo pajamų euras uždirbo 25 centus grynojo pelno. Tendencijos atitinka ir bendrą Lietuvos vidurkį. Pelningumo mažėjimą galimai lėmė padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Didžiausios įtakos grynojo pelningumo mažėjimui turėjo dvejus metus iš eilės nepalankios gamtinės sąlygos – sausra, kurios poveikis Mažeikių r. buvo itin stiprus.

Apžvelgiant ūkių priklausomybę nuo tiesioginių išmokų, tendencijos taip pat panašios. Mažeikių r. ūkių grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, 2017 m. siekė 13 proc. (8 proc. daugiau nei Lietuvos vidurkis), bet 2018 m. labai sumažėjo (daugiau nei Lietuvos vidurkis) ir buvo neigiamas, t. y. siekė -11 procento. Nuostolius ūkiams padengė dotacijos, susijusios su pajamomis, be kurių kai kuriems ūkiams grėstų bankrotas.

Web-pav99 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Apibendrinant galima teigti, kad iki 2017 m. Mažeikių r. ūkiai plėtėsi, pelningumas didėjo, tačiau dėl nepalankių gamtinių sąlygų 2018 m. buvo itin prasti. Klimato ir kitos sąlygos neleido džiaugtis gerais derliais, mokėjimai vis labiau vėlavo, įsiskolinimai augo. Jei nebūtų gauta dotacijų, susijusių su pajamomis, daug ūkių nebebūtų galėję be kreditorių tęsti savo veiklos arba būtų tekę iki minimumo lėtinti veiklą ir ruoštis derlingesniems metams.

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos