VIDEONAUJIENOS > PARAMA IR VERSLAS > Kaimo ir žemės ūkio vizija – žinios ir socialinės inovacijos

Kaimo ir žemės ūkio vizija – žinios ir socialinės inovacijos
2015-11-25


Lietuvos ir Europos žemės ūkio ir tvarumo inovacijų partnerystė, konkurencingumo skatinimas, naujausių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, įžvalgos apie kaimo, žemės ūkio ir miškų ūkio bei susijusių veiklos sričių vystymąsi, įvairių pasaulio šalių mokslininkų tyrimai ir siūlomos technologijos buvo aptariamos lapkričio 19–20 d. Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vykusioje septintojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra: žinių, inovacijų, socialinio progreso perdavimo link“. Jei istoriškai inovacijų kūrimas ir diegimas buvo itin imlūs laikui ir finansams, šiandien pasaulyje esama daug įvairių demokratiškų inovacijų kūrimo ir sklaidos platformų, kurių viena yra Europos žemės ūkio ir tvarumo inovacijų partnerystė, tikslingai nukreipta skatinti konkurencingą bei tvarų žemės ir miškų ūkį užtikrinant pažangiausių mokslinių tyrimų ir technologijų prieinamumą tiesiogiai suinteresuotoms Europos Sąjungos šalims (ūkininkams, pramonei, konsultacinėms tarnyboms ir NVO). Europos inovacijų partnerystės (EIP) rėmuose Lietuvos žemės ūkio įmonėms ir kitiems suinteresuotiems subjektams, dalyvaujantiems EIP veiklos grupėje, tampa prieinamos aktualios mokslo ir naujausios technologijos, jų dėka sprendžiamos aktualios įmonių veiklos našumo ir tvarumo problemos. „Nereikėtų apsigauti, kad EIP galėtų išspręsti visas žemės ūkio našumo ir tvarumo problemas. Tai yra tik vienas iš instrumentų kuriuo naudotis pirmiausia reikia išmokti. Bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis, inovacijomis, patirtimi nėra lengvai pasiekiama Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, iki šiol baimingai vertinančiam kooperaciją. Tikrai nesame “įgimti” novatoriai. Remiantis Eurostat atliktu tyrimu, Lietuvos įmonių inovatyvumas yra žemesnio nei Europos Sąjungos vidurkis lygio, Lietuvos išlaidos tyrimams ir inovacijoms nesiekia nė vieno BVP procento (ES – apie 2 proc. BVP), o iš jų daugiau nei pusę išlaidų yra patiriama aukštojo mokslo institucijose (ne verslo įmonėse). Atsižvelgiant į regiono konservatyvumą bei itin sparčią inovacijų plėtrą, konferencijos „Kaimo plėtra 2015“ tema pasirinkta labai taikliai ir laiku.“ – sako Baltijos tyrimų ir vystymo instituto direktorė Eglė Stankutė. „Kol mes šalyje sprendžiame savus rebusus, Europoje pavojaus varpais netrukus ims skambinti didėjantis netvarus ekosistemų išteklių naudojimas, klimato kaita ir biologinės įvairovės mažėjimas, taip pat turėsiantis įtakos tolesnei viso regiono, įskaitant ir Lietuvą, žemės ūkio plėtrai. Tad tiek kitų Europos šalių, tiek ir Lietuvos ekspertų, mokslininkų, pramonės, vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystė – gyvybiškai svarbi šio sektoriaus ateičiai,“ – sako ASU prorektorė Laima Taparauskienė. 4 skirtingose mokslinėse sekcijose per dvi dienas buvo pristatyta daugiau kaip 170 pranešimų. Norą dalyvauti konferencijoje pareiškė per 300 Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų. Pranešimus skaitė atstovai iš Belgijos, Čekijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Vengrijos, Indijos, Airijos, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Libano, Olandijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Ispanijos, Turkijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, JAV bei kitų valstybių.

Oper V. Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

 


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos