VIDEONAUJIENOS > GYVULININKYSTĖ

GYVULININKYSTĖ
Sėkmės istorija: nuo idėjos iki galvijų augintojų kooperatyvo
2018-10-17

Sakoma, kad sveikiausias maistas yra tas, kuris užaugintas šalia mūsų, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje maisto tiekimo grandinė dažniausiai yra labai ilga. Kaip ją sutrumpinti ne vienus metus diskutuojama visoje ES. Lietuvoje ūkininkai taip pat ne kartą buvo kviečiami bendradarbiauti tarpusavyje ir steigti trumpas tiekimo grandines (to pavyzdys: ūkininkų turgeliai, prekyba internetu), tačiau labai didelio susidomėjimo nesulaukta. Vis tik turime puikių pavyzdžių.

Patikėję savo jėgomis, net išdrįsę pakeisti ūkininkavimo kryptis, nederlingose Zarasų krašto žemėse ūkininkai įkūrė sėkmingai veikiantį kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“, kur per kelerius metus įdiegta visa trumpoji maisto grandinė. Apie kūrimosi pradžią, kooperacijos idėją ir iššūkius bei ateities viziją kalbamės su kooperatyvo įkūrėju Gintariu Petrėnu.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius|
©www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m. spalis

Kukurūzų diena 2018: auginimas, veislių tyrimų rezultatai ir siloso gamyba
2018-09-20

Ne vienus metus kukurūzus auginantys ūkių šeimininkai įvertino jų privalumus – atsparumą sausrai, palyginti nesudėtingą priežiūrą ir didžiulį derlingumą, tad kasmet kukurūzų plotai didėja. Vienas svarbiausių momentų, pradedant auginti kukurūzus, – tinkamos veislės parinkimas, kuri atitiktų individualius ūkio poreikius. Kokia iš jų geriausia? Ar visada ūkiuose pavyksta pagaminti maksimaliai kokybišką kukurūzų silosą? Kaip išvengti klaidų, kad nebūtų pažeisti technologiniai reikalavimai, kaip valdyti ir įveikti problemas ruošiant šį pašarą – tai klausimai, į kuriuos vis dar turi atsakyti sau ne vienas ūkininkas, rudenį matydamas ne pačius geriausius pasigaminto kukurūzų siloso pašarinės vertės tyrimus.

Pasidalinti patirtimi, susipažinti su 23-ijų perspektyviausių kukurūzų hibridų auginimo rezultatais žemdirbiai galėjo atvykę į jungtinį renginį „Lietuvos arojų varžybos ir kukurūzų diena 2018“. Bandymą pagal mokslininkų rekomendacijas įrengė ir vykdė Lietuvos žemės ūkio  konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Technologinių paslaugų skyriaus specialistai. 
Kukurūzų auginimo technologijas, kokybiško kukurūzų pašaro paruošimą ir bandymo rezultatus pristato LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė, LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla ir gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.ltwww.agroakademija.lt, 2018 m. rugsėjis

Bitininkavimas daugiaaukščiuose aviliuose
2018-09-10

Lietuvoje labiausiai paplitę dadano tipo aviliai, tačiau vis daugiau  bičiulių išbando ir daugiaaukščių avilių privalumus. Jie yra patogesni pervežti, aukštus galima keisti vietomis, segmentus išimti su visais rėmeliais. O tai sumažina darbo sąnaudas. Konsultuoja bitininkas Arvydas Mockevičius, turintis 120 bičių šeimų.
Jo laikomos bičių šeimos išdėstytos pastoviose vietose, Kurtuvėnų regioninio parko miškuose, Rekyvos durpyno miškuose, šalia Kužių miestelio, miškuose tarp Bazilionų ir Pašiaušės prie Dubysos upės. Bitės nėra vežiojamos po sėjamus laukus, todėl monoflorinio medaus ūkyje niekada nebūna. Medus ir kiti bičių produktai iš skirtingų vietovių kiekvienais metais yra unikalaus skonio, spalvos, tarpusavyje nesumaišomi. Bitės laikomos tik vieno standarto daugiaaukščiuose bedugniuose dešimties rėmelių aviliuose. Bitynui suteiktas sveiko bityno statusas.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2018 m. rugsėjis

Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje
2018-09-01

Gyvulių mėšlas – pagrindinis azoto emisijų šaltinis Baltijos jūros regione. Šios emisijos prisideda prie eutrofikacijos proceso ir daro neigiamą įtaką aplinkai. Intensyvi gyvulininkystė, kai nenaudojami pakratai, yra nemenkas skystų trąšų šaltinis. Dėl šios priežasties racionalus valdymas tampa didžiausiu iššūkiu. Modernias trąšų valdymo sistemas sudaro srutų pašalinimo, laikymo ir panaudojimo įranga. Inovatyvių technologijų taikymas, naudojant natūralias trąšas, padeda sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai. Viena iš šių technologijų – srutų rūgštinimo technologija.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su partneriais iš kitų šalių (9 šalys) nuo 2016 m. kovo mėnesio dalyvauja Interreg  programos finansuojamame projekte „Srutų rūgštinimas Baltijos jūros regione“ (Baltic Slurry Acidification, http://balticslurry.eu/). Projekto tikslas – išbandyti srutų rūgštinimo technologijas, kurios mažina azoto nuostolius gyvulininkystės ūkiuose. Ši technologija išbandoma ir Lietuvoje. Žiūrėkite videoreportažą – Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos.

Srutų rūgštinimo technologijos išbandomos tokiose šalyse, kaip Lenkija, Švedija, Vokietija, Lietuva, Latvija ir Estija. Šiame projekte dalyvauja ir kolegos. Kviečiame susipažinti su projekto parnerių iš Lenkijos – Technologijų ir gyvybės mokslų instituto – parengta videoinformacija apie srutų rūgštinimo technologiją. Ši technologija bandoma tvarte, rezervuare ir laukuose.
© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2018 m.

Keičiame bičių motinėles
2018-08-24

 Nuo produktyvios motinėlės priklauso  šeimos dydis ir prinešto medaus kiekis. Bičių šeima be motinėlės – kaip medis be šaknų. Jei šeimoje dingsta motinėlė, bitės tai labai greitai pajunta ir visas jų gyvenimas pakrinka. Tikras bitininkas žino, kad motinėles, jei jų nenuvertė nuo sosto pačios bitės, reikia keisti kas metus, nes palikta antriems metams motinėlė dės jau mažiau kiaušinėlių per dieną.  „Koks geriausias būdas keisti motinėles ir kokį pasirinkti, kiekvienas bitininkas sprendžia individualiai, vis tik vertėtų nepamiršti kai kurių detalių“, – sako šešiolika metų ūkininkaujantis ir 120 bičių šeimų laikantis Arvydas Mockevičius.

Jo laikomos bičių šeimos išdėstytos pastoviose vietose, Kurtuvėnų regioninio parko miškuose, Rekyvos durpyno miškuose, šalia Kužių miestelio, miškuose tarp Bazilionų ir Pašiaušės prie Dubysos upės. Bitės nėra vežiojamos po sėjamus laukus, todėl monoflorinio medaus ūkyje niekada nebūna. Medus ir kiti bičių produktai iš skirtingų vietovių kiekvienais metais yra unikalaus skonio, spalvos, tarpusavyje nesumaišomi. Bitės laikomos tik vieno standarto daugiaaukščiuose bedugniuose dešimties rėmelių aviliuose. Bitynui suteiktas sveiko bityno statusas.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2018 m. rugpjūtis

Ką vertėtų žinoti importuojant grynaveislius mėsinius galvijus
2018-08-01

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje tampa vis populiaresnė: mėsinių ir jų mišrūnų auginama jau beveik 180 tūkst., iš jų grynaveisliai galvijai sudaro beveik 46 tūkst. Nors Lietuvoje šiuo metu auginama 19 skirtingų veislių galvijai, populiariausi išlieka limuzinai, šarolė, aubrakai, angusai, simentaliai, herefordai, hailendai.

Mėsinės galvijininkystės plėtrą Lietuvoje paskatino mažesnis darbo jėgos poreikis, reikalingas šiems galvijams  prižiūrėti, bei gyvulininkystės patvirtinimas prioritetine žemės ūkio šaka. Šią žemės ūkio šaką galima laikyti jaunų žmonių verslu, nes didelė dalis pradedančių ir laikančių mėsinius galvijus – jauni žmonės. Tai vienas iš svarbiausių ateities žemės ūkio verslų. Grynaveislių mėsinių galvijų skaičiaus didėjimą skatina Valstybės parama mėsiniams galvijams įsigyti.

Daug aukštos genetinės vertės galvijų įsigyjama užsienyje. Grynaveisliai mėsiniai galvijai yra brangūs, todėl labai svarbu juos perkant teisingai pasirinkti, kad nebūtų patiriami dideli nuostoliai dėl netinkamo galvijų pasirinkimo. Reportaže – apie tai, į ką reikia atkreipti dėmesį perkant grynaveislius mėsinius galvijus iš užsienio, kokie dokumentai reikalingi, siekiant gauti valstybės paramą už juos, ir kaip apsaugoti savo mėsinių galvijų bandą nuo susirgimų.

Patirtimi dalinasi gyvulininkystės ir veislininkystės specialistai: Šveicarijos mėsinių galvijų asociacijos kilmės knygos skyriaus  vadovė  bei mėsinių galvijų asociacijos valdybos narė Svenja Strasser, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Gyvūnų veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė, Lazdijų ūkininkas Remidas Jungevičius, LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.

Gyvulininkystės paslaugų vadovė Vilma Živatkauskienė, oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt,  2018 m. rugpjūtis

Iš verslo mieste – į „Hailendų lankų“ ūkį
2018-07-16

Senajame Bula­vė­nų kai­mo pa­kraš­tyje (Kelmės r.), de­šim­ty­se hek­ta­rų ap­link ošiančiame miš­ke ir žaliuojančiose pievose, pro šalį vinguriuojant Dubysai, Viliaus Lapeikio ekologiniame Škotijos hailendų veislinių galvijų ūkyje „Hailendų lankos“ draugiškai darbuojasi žmona Vestina ir jos tėvai Darius ir Laima Žuoliai. Jie svetingai ir pasitiko į ūkį atvykusią agroakademija.lt komandą bei papasakojo apie ūkininkavimo pradžią ir ateities planus. Kviečiame ir jus pasivaikščioti po hailendų lankas.
Straipsnį apie „Hailendų lankas“ skaitykite čia.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2018 m. liepa

Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti
2018-06-15

Planuojant įsirengti žolyną, reikia apmąstyti daugybę dalykų ir atlikti nemažai paruošiamųjų darbų: pradedant žemės įdirbimu, dirvos paruošimu ir baigiant sėklų pasirinkimu ir sėja. Visos sąnaudos, susijusios su žemės dirbimu ir sėja paprastai atsiperka jau antrais žolyno naudojimo metais. Žolės masės derlius, palyginti su sena pieva ar ganykla, atnaujinus būna 3–4 kartus didesnis jau antrais žolyno naudojimo metais. Specialistų teigimu, siekiant, kad žolynas būtų naudojamas iki penkerių metų, reikia jį tinkamai paruošti, o pirmuosius darbus reikėtų atlikti dar rudenį. Klaipėdos r. ūkininkus lauko dienoje apie žolynų įrengimą konsultuoja vyresnysis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m. birželis

Karvių nagų prevencija – geras pasirinkimas
2018-01-08

Nagų ligos atneša didelius ekonominius nuostolius, todėl labai svarbu kuo greičiau užfiksuoti pastebėtas problemas, siekiant minimalių gydymo išlaidų. Yra 5 pagrindinės galvijų nagų ligos: tarpunagės dermatitas, laminitas, nagų nago įtrūkimas, tarpunagės pūlinys (flegmona), pirštų nagų dermatitas. Pasak specialistų, nagų problemų priežastys yra labai įvairios: netinkama selekcija, bloga grindų būklė, dideli vaikščiojimo atstumai, šilumos stresas, higienos nesilaikymas, netinkamas šėrimas, mineralų trūkumas, neteisingai sutvarkytos nagos. Plačiau apie karvių nagų profilaktiką ir gydymą – reportaže. Karvių nagų karpymo klausimais konsultuoja vet. gydytojas Danielius Starevičius.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m. sausis

Jono Oželio verslas – ekologinis mėsinės veislininkystės ūkis
2017-12-18

Šilutės rajone, Švėkšnos seniūnijoje, drauge su sūnėnu Sigitu Šarka per 15 metų ekologinį mėsinių galvijų ūkį valdantis Jonas Oželis sako, kad Žemaitijos žemės tinkančios mėsinei gyvulininkystei plėtoti. Drauge jie dirba apie 150 ha žemės, grūdams skiria per 20 proc. dirbamos žemės, likusią dalį – ganykloms. Šarolė ir limuzinus pasirinkęs Jonas Oželis mėsinius galvijus auginti pradėjo dar tuomet, kai Lietuvoje šis sektorius žengė pirmuosius žingsnius. Ūkininkas ne vienus metus labai domisi veislininkyste ir daug dėmesio skiria genetikai.  Reportaže – ūkininko patirtis ir LŽŪKT gyvulininkystės specialisto konsultacijos.
Daugiau apie ūkį skaitykite čia.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. gruodis

 

Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos
2017-11-27

Ūkiuose besikaupiantis gyvulių mėšlas – pagrindinis amoniako emisijos šaltinis Baltijos jūros regione. Garuodamos cheminės medžiagos patenka į atmosferą ir per kritulius azotas pasiekia Baltijos jūrą. Dėl emisijos metu susiformuojančių kietųjų teršalų dalelių amoniako emisija pavojinga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.
Mokslinių tyrimų duomenimis, laikomų gyvulių neigiamą įtaką aplinkai galima sumažinti  naudojant inovatyvias  mėšlo ir srutų tvarkymo technologijas. Viena tokių – daugiau kaip dešimtmetį Danijoje naudojama srutų rūgštinimo technologija. Daugelyje Europos šalių tai  nauja praktika. O štai Lietuvą pasiekė pirmoji srutų rūgštinimo technika iš Danijos, skirta srutas rūgštinti prieš pat jas paskleidžiant  laukuose.
Naudos iš srutų rūgštinimo technologijų gali gauti ir ūkininkai – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl ūkininkams mažiau reikia pasėlius tręšti mineralinėmis trąšomis. Apie tai plačiau žiūrėkite reportaže.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. lapkritis

Užtrūkusių karvių ir veršelių priežiūra
2017-10-25

„Užtrūkusios karvės sveikata būsimam veršeliui turi didelės įtakos, ypač mineralai ir stambaus pašaro kokybė,“ – sako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, atvykęs į kretingiškio Stasios Pielikio pienininkystės ūkį. Tėčiui ūkininkauti padedanti dukra Sonata Pielikytė – Lazdauskienė džiaugiasi, kad miesto šventėje apsilankė LŽŪKT Kretingos r. biuro stende ir sudalyvavo loterijoje laimėti mobilios gyvulininkystės laboratorijos paslaugą – ankstyvas veršingumo nustatymas. Specialistas ne tik ištyrė atrinktų karvių ankstyvą veršingumą, bet ir suteikė nemažai konsultacijų reprodukcijos gerinimo, veršelių priežiūros klausimais.
Reportaže – ūkininkės patirtis ir specialisto patarimai, kaip šerti ir laikyti užtrūkusias karves, veršingas telyčias, veršelių priežiūra pirmosiomis jų dienomis.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. spalis

Mėsinių galvijų augintojų patirtis
2017-09-21

Iš viso Lietuvoje yra registruota 17 mėsinių galvijų veislių. Labiausiai paplitę limuzinų, šarolė, angusų, aubrakų veislės galvijai. Yra augintojų, kurie ūkiuose laiko ir mažiau populiarias veisles. Bandų dydis įvairus. Dažniausiai galima pamatyti bandas, kuriose ganosi nuo 50 iki 100 raguočių.
Apie skirtingas mėsinių galvijų auginimo patirtis kalbamės su ūkininkais Gintautu Migoniu (Elektrėnų sav.), Laura Mišeikiene (LMGAGA viceprezidente), Arūnu Martinėliu (Širvintų r.) ir Viliumi Grušausku (Lazdijų r.).
Reportažas rengtas specializuotoje mėsinių galvijų parodoje „Mėsinės galvijininkystė PANORAMA 2017“. Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. rugsėjis

Elektriniai aptvarai mėsiniams galvijams
2017-09-12

Mėsiniai galvijai lauko sąlygomis dažniausiai laikomi ištisus metus, jiems tveriami dideli ganyklų plotai, apimantys krūmynus bei mišką. Patikimumas, ilgaamžiškumas, aptvaro valdymas bei sekimas nuotoliniu būdu – pagrindiniai aptvarams keliami reikalavimai.
 Elektrinės tvoros gali būti laikinos ir nuolatinės. Daugelyje ūkių naudojama šių dviejų tvorų kombinacija. Elektrinė tvora gyvulius veikia kaip psichologinis barjeras. Prisilietę prie vielos gyvuliai patiria elektros šoką ir įsimena, kad bandymas apeiti stulpą yra pavojingas.
Kokie elektrinio aptvaro elementai? Konsultacija vyko specializuotoje mėsinių galvijų parodoje „Mėsinės galvijininkystės PANORAMA 2017“.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. rugsėjis

Padėkime bitėms pasirengti žiemai. Naujas preparatas nuo varatozės
2017-09-07

Bičių ūkių savininkai šį medaus sezoną vertina skirtingai. Vienuose Lietuvos regionuose bitininkai juo yra patenkinti, kituose medaus derlius – tik pusėtinas. Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto bitininkės Dianos Tamašauskienės, bitininkystėje nėra kažkokios vienos taisyklės, ką ir kaip daryti. Kiekvienas bitininkas turi savo priežiūros sistemą. Vis tik reikia būti atsakingiems padedant bitėms pasirengti žiemai – pagydyti, pamaitinti.
 Bitininkė pristato Lietuvoje naują preparatą nuo varatozės „Apivar“. Dvejų metų tyrimų duomenys parodė, kad preparato veiksmingumas siekia 98 procentus.
 Patirtis, patarimai ir atsakymai į bičiulių klausimus – iš LAMMC Žemdirbystės instituto bitininkės Dianos Tamašauskienės.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. rugsėjis

Medinių konstrukcijų šalto tipo tvartų statyba
2017-08-17

Lietuvoje populiarėja šalto tipo tvartai, kurių pagrindinės konstrukcijos yra medinės. Vienas iš jų, vadinamas „svajonių ferma“, 2012 m. pastatytas Skaistgirio žemės ūkio bendrovėje (Joniškio r.).  Jo projektinis pajėgumas – 2 tūkst. melžiamų karvių.  Apsilankius fermoje įsitikinta, kad po 6-rių eksploatacijos metų jos būvis pakankamai geras. Kaimynų patirtį perėmė netoliese įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Kepaliai“. Įgyvendinant investicinį projektą „Gamybos bazės modernizavimas“, statomas naujas tokios pat konstrukcijos 1180 vietų šalto tipo melžiamų karvių tvartas su melžimo bloku. Projektas iš dalies finansuojamas ES lėšomis. Šių statinių rangovas – UAB „Grebėstas“ naudoja specialiai paruoštą lietuvišką medieną ir kitas Lietuvoje pagamintas statybines medžiagas. „Norime atkreipti ūkininkų ir statybininkų dėmesį, kad naudojant vietines medžiagas galima pastatyti palyginti pigią fermą, atitinkančią visus gyvulių laikymo reikalavimus“, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis.

Apie ŽŪB „Kepaliai“ skaitykite čia

Apie Skaistgirio ŽŪB skaitykite čia

Red. Jolanta Abarienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. rugpjūtis

Įvyko 2017 metų Lietuvos konkūrų čempionatas
2017-08-07

Rugpjūčio 4–6 d. viename didžiausių Baltijos šalių jojimo sporto komplekse – jojimo sporto klube „Audruvis“ (Joniškio r.) pirmą kartą vyko atviras Lietuvos konkūrų čempionatas.  Raiteliai ir žirgai varžėsi dėl jaunučių, jaunių, jaunų žirgų ir raitelių, jojančių suaugusiais žirgais. čempionų titulo. Dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Norvegijos rungėsi net 14-koje rungčių, kurių bendras prizinis fondas siekė 15000 eurų.

Organizatoriai informavo, kad žirginio sporto aistruolių čempionate startuojančių duetų skaičius kiekvieną varžybų dieną viršijo 200. Čempionato dalyvių gretose žiūrovai išvydo žymius konkūrų duetus, skinančius apdovanojimus ir tarptautinėse varžybose. Pasak čempionato organizatoriaus Kristupo Petraičio, jojimo varžybos Lietuvoje susilaukia vis didesnio dėmesio. „Žirgai – mūsų hobis. Esame entuziastai, kuriems labai svarbu, kad čempionate puikiai jaustųsi ir žirgai, ir dalyviai, ir žiūrovai. Stengiamės sukurti jaukią aplinką ir sąlygas. Džiugu, kad mūsų siekiams pritarė didelis rėmėjų būrys. Reikia pasakyti, kad vis dažniau žymūs šalies verslininkai ir žirginio sporto aistruoliai, remdamiesi užsienio šalių patirtimi, investuoja į jodinėjimui skirtus kompleksus, organizuoja tarptautinius čempionatus, kuriuose savo šaliai gali atstovauti įvairaus amžiaus grupių raiteliai“, – sakė Kristupas Petraitis.

Organizatoriai tikisi jojimo sporto klubo „Audruvis“ bazėje organizuoti ir 2018 metų atvirą Lietuvos konkūrų čempionatą.

 

Red. Jolanta Abarienė, oper. Egidijus Vilkevičius

 © www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 2017 m. rugpjūtis

 

Išskirtinės kokybės pašarų ruošimas
2017-08-02

Galvijų pieno ir mėsos gamybos efektyvumas priklauso nuo to, kaip jie šeriami. Pašarų skonis ir konsistencija turi įtakos skrandžio sulčių išsiskyrimui, jų kiekiui ir kokybei, o tai lemia pašarų virškinamumą. Kad skirtų pašarams grūdų maisto medžiagos būtų geriau virškinamos, jie dažnai malami arba traiškomi. Pasak LŽŪKT vyresniojo gyvulininkystės specialisto Vido Tolevičiaus, gyvulių organizmas skirtingai reaguoja į grūdų susmulkinimo laipsnį. Dalelių stambumas turi įtakos grūdų ėdamumui, jų slinkimo per virškinimo traktą greičiui, virškinimo sulčių išsiskyrimui ir jų fermentiniam aktyvumui. Nustatyta, kad gyvulius reikėtų šerti traiškytais grūdais. Taigi požiūris, kad kuo smulkiau sumalti grūdai tinkamesni gyvuliams – neteisingas.

UAB „Agroteka“ pristato grūdų traiškymo ir silosavimo paslaugą, kurią atlieka su Čekijos gamintojo Romill CP2 Plus traiškytuvu. Vienas iš inovatyviausių šio traiškytuvo išskirtinumų – tikslus konservanto dozavimas ir įterpimas. Tikslumas šiuo atveju labai svarbus, nes per mažai įterpus konservanto traiškyti grūdai gali sugesti, jei per daug, galima pakenkti gyvuliams. Svarbus aspektas yra ir sąnaudų taupymas. Su šiuo aparatu konservanto įterpiama tiek, kiek tiksliai reikia, atsižvelgus į grūdų kokybę ir drėgnumą. Šiuo aparatu galima per dieną sutraiškyti ir susilosuoti iki 500 t grūdų, o per parą net iki 1400 tonų.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

2017 m. rugpjūtis

Veršinga ... ar ne?
2017-02-20

Ankstyvasis karvių veršingumo nustatymas – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių galvijų bandos reprodukciją ir pelningumą. Kai kurias karves tenka sėklinti ne vieną, o du ar net tris kartus. Tokioje situacijoje ypač svarbu kuo anksčiau sužinoti sėklinimo rezultatą. Neapsėklinus karvės keletą mėnesių, gaunami nemaži ekonominiai nuostoliai.

Kaip sumažinti reprodukcijos problemų, pataria LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, o patirtimi dalinasi Kretingos r. gyvulininkystės ūkių šeimininkai.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

2017 m. vasaris

Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas
2016-09-28

Dar mūsų senoliai sakydavo: „pienas iš karvės perkamas“. Ši nuostata galioja ir dabar, todėl šiuolaikiniuose pieno ūkiuose pagrindinė ir svarbiausia gyvulių priežiūros darbo grandis yra ligų prevencija ir profilaktika. Nuo bandos sveikatingumo priklauso ir ūkio pelningumas. Įvertinant ūkyje bandos sveikatingumą itin svarbūs kraujo ir šlapimo biocheminiai tyrimai. Pagal jų rezultatus galima nustatyti šėrimo bei eksploatacijos lygį, teisingai įvertinti atskirų gyvulių ar bandos sveikatingumo statusą. Apie tai – reportaže.

***

Kaip galima sutaupyti naudojant inovatyvius diagnostikos įrankius? Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai kviečia naudotis Mobilios gyvulininkystės laboratorijos paslaugomis, teikiamomis tiesiogiai atvykus į Jūsų ūkį. Sudomino? Skambinkite gyvulininkystės vyresn. specialistui Vytui Gudaičiui tel.: (8 343) 91 787, 8 655 46 276. Daugiau apie Mobilią gyvulininkystės laboratoriją – www.mobililaboratorija.lt

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Avininkystė: rimta verslo šaka, turinti savo rytdieną
2016-05-19

Kasmet šalyje laikoma vis daugiau avių (šiemet apie 146 tūkst., prieš kelis metus tik 13 tūkst.), tad atėjo laikas kalbėti ne tik apie kiekybę, bet ir apie kokybę. O ją pasiekti geriausias būdas – kontrolinis veislinių avinukų penėjimas, juk bandos pagrindas – geras reproduktorius. Apie kontrolinio penėjimo naudą, galimybę įvertinti laikomus avinus reproduktorius pagal palikuonių penėjimąsi bei jų mėsines savybes specializuotoje avininkystės parodoje „Avis aprengs ir pamaitins 2016“ kalbamės su prof. Vigilijumi Jukna, Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovu, Elektrėnų sav. ūkininku Sauliumi Stirna ir UAB „Šeduvos avininkystė“ vadovu Rimantu Kairiu.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

„Ką pasėsi... 2016“: inovatyviausios gyvulininkystės paslaugos
2016-04-06

Su kiekvienu papildomu litru pieno daugėja karvių sveikatos problemų. Dar mūsų senoliai sakydavo: „pienas iš karvės perkamas“. Ši nuostata galioja ir dabar. Kaip galima sutaupyti naudojant inovatyvius diagnostikos įrankius? Apie tai – reportaže. Daugiau apie mobilią gyvulininkystės laboratoriją – www.lzukt.lt.

Sudomino? Paskambinkite specialistui Vytui Gudaičiui tel.: (8 343) 91 787, 8 655 46 276.

© www.agroakademija.lt

 

Po didinamuoju stiklu – bitės
2015-12-07

Nors Lietuva viena iš šalių, kur bitės auga sveikiausios, tačiau sparčiai mažėjant šių vabzdžių šeimoms mažėja vaisių derlius, nyksta kai kurios augalų rūšys. Manoma, kad medaus nešėjų populiacija Lietuvoje sumažėjo 3 procentais. Ieškant naujovių, vis daugiau bičių atsivežama, tačiau tai ne išeitis. Kokios pagrindinės priežastys lėmė, kad atvežtinės bitės išstūmė mūsiškes? Kiek vietinių bičių rasių Lietuvoje yra? Kokios mūsų bitės? Kaip išlaikyti stiprias, produktyvias, atsparias ligoms bites? Apie tai kalbamės su Diana Tamašauskiene, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Bitininkystės skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja.

Oper. Vaidas Juškas, red. Ramunė Sutkevičienė
© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Moderniausiame šalies pieno ūkyje – mokslas, konsultavimas ir praktika
2015-10-29

Toks pieno ūkis yra ne kažkurioje tolimoje ir turtingoje šalyje, o Lietuvoje, Kėdainių r., Valinavos kaime. Dotnuvos eksperimentinis ūkis gali pasigirti, kad jų pieninių galvijų ferma – moderniausia šalyje. Visus darbus čia daro robotai – melžia, šeria ir mėšlą tvarko. Unikali naujovė – visa, kas vyksta fermoje, galima tiesiogiai stebėti Specializuotame gyvulininkystės mokymo centre „Agroakademija“, veikiančiame Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje (LŽŪKT). Kitokią ūkio veiklos perspektyvą akcentavo ir Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, atvykusi į šventinį atidarymą. „Žinoma, Lietuvoje yra daugiau robotizuotų fermų, tačiau šios paskirtį matau kitokią – mokslas, praktika ir konsultavimas. Mūsų ūkių ateitis – viskas, kas pagrįsta žiniomis. Tik tuomet gausime didžiausią rezultatą. Projektas nebus svarbus tik galvojant apie pajamas. Čia bus naudinga pasižiūrėti ir ūkininkams, kurie planuoja investuoti į naujas technologijas ir modernizuoti ūkius, kaip galima efektyvinti gamybą ir siekti kuo geresnių rezultatų“, – teigė ministrė. LRS Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža pasidžiaugė, kad nepaisant įvairių peripetijų šiame projekte, jis įgyvendintas. „Konsultavimo tarnybos pastangomis šitie projektai turėtų plisti ir toliau, tas pavyzdys turi užkrėsti. Mokslinį pagrindimą reikia toliau plėtoti, nes gamybininkams, turintiems robotus ar galvojantiems juos įsigyti, tai labai svarbu. Linkiu, kad šis projektas gyventų ilgai ir žengtų į Lietuvos kaimą, į mūsų ūkius“, – projekto naudingumu neabejojo B. Pauža. Pažiūrėkite pažintinį reportažą apie moderniausią šalies pieno ūkį.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Naujiena – Mobili gyvulininkystės laboratorija!
2015-09-09

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai siūlo naujovę gyvulininkystės ūkiams – Mobilios gyvulininkystės laboratorijos paslaugas, teikiamas tiesiogiai atvykus į Jūsų ūkį. Specialistai moderniais įrankiais ištirs gyvulių sveikatingumo, pieno kokybės rodiklius bei ūkio pašarų bazę, patars reprodukcijos gerinimo klausimais, įvertins gyvulių laikymo sąlygas. Specialistai, atsižvelgdami į tyrimų rezultatus pateiks profesionalias rekomendacijas efektyviai Jūsų ūkio veiklai. Sveiki ir produktyvūs gyvuliai – sėkmingo ūkio garantas! Daugiau informacijos apie Mobilios laboratorijos paslaugas rasite – www.mobililaboratorija.lt.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Drąsus žingsnis gyvulininkystės ūkyje – automatizuota šėrimo sistema
2015-08-27

Specialistai teigia, kad kokybiškas pašaras ir šėrimo technologija sudaro apie 60 proc. viso ūkio sąnaudų. Vieni gyvulininkystės ūkių šeimininkai renkasi įprastus ir laiko patikrintus šėrimo būdus, kiti – priima inovatyvius sprendimus ir ūkyje diegia robotizuotas šėrimo sistemas. Vienas jų – raseiniškis Ričardas Bentnorius. Apsilankykime ūkyje.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Inovatyvi pašarų ruošimo technologija – išbandykite! (2)
2015-08-13

Kokybiškas ir šviežias pašaras – vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių ūkio gyvulių sveikatingumą bei produktyvumą. Gyvulininkystės ūkių savininkai turi ne tik atsakingai pasirinkti pašaro rūšį, bet kartu pasirūpinti ir tinkamu jo laikymu. Dažnas šalies ūkininkas pašarui naudoja kukurūzų silosą, kuris gali būti konservuojamas įvairiais būdais: siloso bokšte ar kaupe, tranšėjoje ar siloso žarnoje. Inovacija kukurūzų siloso konservavimo srityje, leidžianti ūkininkui ne tik sutaupyti, bet gyvuliams tiekti visada šviežią pašarą – siloso sukimas į ritinius. Žemdirbiai jau turi galimybę savo ūkiuose išbandyti „LT-Master“ įrenginį, kurio pagrindą sudaro šieno ritiniams skirta preso-vyniotuvo kombinacija. Dėl šios priežasties galima suspausti ir suvynioti į ritinius beveik bet kurią nupjautą medžiagą – kukurūzus, KKM (kukurūzų kotų mišinys), mėlynžiedes liucernas, žolę, grūdus, cukrinius runkelius bei jų išspaudas ir kt.

Oper. V. Juška, red. E. Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Daiginti grūdai vietoje koncentruotų pašarų – akivaizdi nauda
2015-07-20

Mažėjant pieno supirkimo kainai, situacija pieno ūkiuose sudėtinga. ASU Energetikos ir inžinerijos institutas įgyvendina inovacinį projektą „Daigintų grūdų technologija pašarų gamybai gyvulininkystės ūkiuose“. Atlikti tyrimai rodo, kad daigintais grūdais pakeitus dalį koncentruotų pašarų (kurie sudaro didžiąją dalį pieno savikainos), galima būtų atpiginti gaminamo pieno kainą. Plačiau pasakoja prof. Vilgilijus Jukna.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Sumanioji gyvulininkystė – ateities specialybė
2015-04-23

Kalbėti apie konkurencingą ir inovatyvią gyvulininkystę, neturint aukštos kvalifikacijos šios srities specialistų, neįmanoma, juk šiuo metu, tai vienas iš dinamiškiausių, sparčiausiai modernizuojamų sektorių. Reaguojant į šalies žemės ūkio politiką ir gyvulininkystės ūkio poreikius, 2014 m. Aleksandro Stulginskio universitete pradėta vykdyti pirmoji tokia šalyje – Sumaniosios gyvulininkystės studijų programa. Vigilijus Jukna, ASU Žemės ūkio ir inžinerijos fakulteto Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius Anksčiau iš gyvulininkystės sektoriaus buvo gaunama daugiau nei 50 proc. visų pajamų, uždirbamų žemės ūkyje. Dabartinėje žemės ūkio pajamų struktūroje pajamos iš gyvulininkystės sudaro tik apie 40 proc. Tam daug įtakos turėjo vykdoma agrarinė politika, kuri prioritetą teikė augalininkystės sektoriui, nestabilios produkcijos supirkimo kainos, menka kooperacija, aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas. Vien per 2007–2013 metų laikotarpį augalininkystės sektorius įsisavino du kartus daugiau lėšų negu gyvulininkystės. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją LR žemės ūkio ministerija parengė, o LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinę 2014–2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą. Vienas iš programos tikslų – inicijuoti aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų rengimą ir tikslinio finansavimo jų studijoms užtikrinimą. Žemės ūkyje naudojama vis daugiau sumaniųjų technologijų, kurias būtina žinoti ir gebėti valdyti. Taip pat į žemės ūkį investuojamos didelės ES ir nacionalinio biudžeto lėšos. Būtina užtikrinti, kad šios investicijos kurtų didesnę pridėtinę vertę, o tai galima padaryti tik turint specialistus, gebančius pritaikyti ir valdyti naujausias gyvulininkystės technologijas. Šiuolaikinis gyvulininkystės specialistas turi ne tik žinoti gyvulio biologines savybes, šėrimo ir veisimo ypatybes, jis privalo gebėti valdyti sumaniąsias gyvulių laikymo ir šėrimo technologijas, turi turėti inžinerinių, vadybos, finansų valdymo ir rinkodaros žinių.

„Visuomet patiko eiti vienu žingsniu priekyje už kitus, ieškoti naujų kelių ir galimybių, taigi studijuodama šią studijų programą jaučiuosi savo kailyje ir esu užtikrinta dėl šios srities perspektyvų, juk būsime pirmoji išmaniųjų gyvulininkystės specialistų karta. Pirmieji parašysime elektroninius laiškus savo gyvuliukams“, – juokavo Sumaniosios gyvulininkystės pirmo kurso studentė Ingrida Reneckytė.

Oper. V. Juška, red. E. Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Konferencijos kulminacija – Specializuoto gyvulininkystės mokymų centro atidarymas
2015-04-14

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymų centre „Agroakademija“ atidarytas Specializuotas gyvulininkystės mokymo centras ir vyko konferencija, kurioje kalbėta apie inovacijų diegimą pieno ūkiuose pasinaudojant ES finansine parama. Sveikindamas konferencijos dalyvius, LŽŪKT direktorius dr. E. Makelis akcentavo, kad šiuo metu vis aktualesnis tampa inovatyvių technologijų taikymo ūkiuose klausimas. Ieškant pačių efektyviausių sprendimų, labai svarbus mokslininkų, žemės ūkio konsultantų ir ūkininkų bendradarbiavimas siekiant inovatyvaus ir ekonomiškai pagrįsto žemės ūkio verslo sėkmės. Apie ekonominės ūkio veiklos analizės, pagamintos produkcijos savikainos skaičiavimo svarbą ir inovatyvius sprendimus, būtinus priimti ateities pieno ūkiuose, kalbėjo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo narys žemės ūkio bendrovės „Ginkūnai“ vadovas A. Grubliauskas. Konferencijoje pranešimus skaitė LR ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės skyriaus vedėja L. Tepelienė, Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistas A. Karbauskas, ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. dr. A. Miceikienė, LŽŪKT skyrių specialistai V. Čepienė, Ž. Kažukalovienė, D. Gurauskienė, V. Gudaitis. Aptartos pieno sektoriaus perspektyvos, analizuoti paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių pakeitimai naujuoju finansiniu laikotarpiu, kalbėta apie gyvulininkystės ūkių galimybes pasinaudoti investicine ES parama ir gyvulininkystės produktų savikainos skaičiavimo svarbą. Vienas iš svarbiausių konferencijoje aptartų klausimų buvo informacinių technologijų panaudojimas efektyviam pienininkystės ūkio valdymui. Pristatyta LŽŪKT specialistų sukurta unikali lietuviška ūkio valdymo programa „e-GEBA“ Gyvulininkystė. Akcentuota inovatyvių diagnostinių tyrimų svarba mažinant pieno savikainą ir gerinant gyvulių sveikatingumą. Naujajame specializuotame Gyvulininkystės mokymo centre konferencijos dalyviams pristatyta įranga, kuria galima nustatyti karvių vaisingumą, ligas, raciono kokybę, pašarus ir kitus rodiklius, turinčius esminės įtakos pieno ūkiuose. Pasak LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus vadovės Daivos Gurauskienės, šiame mokymų centre savo kvalifikaciją tobulins ūkininkai, ūkių darbuotojai, žemės ūkio bendrovių specialistai, konsultantai. Svarbiausias siekis – užtikrinti greitesnį mokslo žinių perdavimą ir grįžtamąjį ryšį tarp mokslo ir praktikos demonstruojant naujausias pieno ūkiuose taikytinas technologijas. Specializuotas Gyvulininkystės mokymo centras įkurtas ir įranga įsigyta LŽŪKT įgyvendinus ES finansuotą projektą.

Oper. V. Juška, red. E. Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Ateities pieno ūkis – iššūkiai ir galimybės 2014–2020 m. laikotarpiu
2014-12-05

Paskutinėmis rudens dienomis šalies pienininkystės ūkių šeimininkai rinkosi į mokymų centrą „Agroakademija“, kuriame vyko konferencija „Iššūkiai ir galimybės pieno ūkiams 2014–2020 metų perspektyvoje“. Mokslininkai, ūkininkai, žemės ūkio įmonių atstovai kartu su Žemės ūkio ministerijos specialistais diskutavao apie naujausias gyvulininkystės sektoriaus technologijas, inovacijas, kurios ūkiuose bus diegiamos naudojantis ES parama.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Atsakingas ūkininkavimas – pradėkime nuo savęs!
2014-11-13

Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis – partnerėmis kasmet skelbia tarptautinį konkursą „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014“ („Baltic Farmer of the Year Award“). Konkursu siekiama paskatinti ūkininkus mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką ir taip prisidėti mažinant Baltijos jūros eutrofikaciją (vandens „žydėjimą“). Aplinkai draugiškiausias Baltijos regiono ūkininkas renkamas nuo 2009 metų. Organizuojant konkursą Lietuvoje, Pasaulio gamtos fondui talkina Lietuvos gamtos fondas. Organizatoriai kviečia ūkininkus, ūkius ar jų organizacijas teikti paraiškas ir rungtis dėl nacionalinio apdovanojimo bei dėl pagrindinio nugalėtojo titulo. Šiais metais prie konkurso organizavimo mūsų šalyje prisideda ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Pirmiausia Lietuvoje bei kitose devyniose Baltijos regiono šalyse išrenkami nacionaliniai konkurso laimėtojai. Visi jie rudenį kviečiami į tarptautinę konferenciją vienoje iš Baltijos regiono šalių, kur paskelbiama, kas tapo metų aplinkai draugiškiausiu Baltijos ūkininku. Nacionaliniai konkurso nugalėtojai gauna 1000 eurų prizus, jiems taip pat apmokama kelionė į konferenciją, o pagrindinis konkurso nugalėtojas laimi 10 000 eurų prizą. Nacionalinį konkurso turą Lietuvoje organizuoja Lietuvos gamtos fondas, konkurso partneriai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir naujienų portalo „Delfi“ aplinkosaugos naujienų kanalas „Grynas“. Šiemet nacionalinio konkurso nugalėtoja pripažinta ūkininkė Laura Mišeikienė, ekstensyviu ganymu prižiūrinti natūralias užliejamas Nemuno lankas (Pagėgių sav.), kur nuplaunamų maisto medžiagų kiekio mažinimas yra itin svarbus, nes vos už 60 kilometrų nuo ūkio Nemunas įteka į Kuršių marias, kurios jau dabar labai stipriai kenčia nuo eutrofikacijos.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Inovatyvi pašarų ruošimo technologija – išbandykite! (1)
2014-10-29

Kokybiškas ir šviežias pašaras – vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių ūkio gyvulių sveikatingumą bei produktyvumą. Gyvulininkystės ūkių savininkai turi ne tik atsakingai pasirinkti pašaro rūšį, bet kartu pasirūpinti ir tinkamu jo laikymu. Dažnas šalies ūkininkas pašarui naudoja kukurūzų silosą, kuris gali būti konservuojamas įvairiais būdais: siloso bokšte ar kaupe, tranšėjoje ar siloso žarnoje. Inovacija kukurūzų siloso konservavimo srityje, leidžianti ūkininkui ne tik sutaupyti, bet gyvuliams tiekti visada šviežią pašarą – siloso sukimas į ritinius. Žemdirbiai jau turi galimybę savo ūkiuose išbandyti „LT-Master“ įrenginį, kurio pagrindą sudaro šieno ritiniams skirta preso-vyniotuvo kombinacija. Dėl šios priežasties galima suspausti ir suvynioti į ritinius beveik bet kurią nupjautą medžiagą – kukurūzus, KKM (kukurūzų kotų mišinys), mėlynžiedes liucernas, žolę, grūdus, cukrinius runkelius bei jų išspaudas ir kt.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Kodėl svarbu tirti pašarus?
2014-02-20

Portalo www.agroakademija.lt kūrybinė komanda lankėsi Ramutės Razmienės pienininkystės ūkyje, pieno gamybą plėtojančiame Jurbarko pašonėje, Dainių k. Konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro klientės ūkyje buvo praktiškai pristatomos naujausios gyvulininkystės konsultantų atliekamos paslaugos – ankstyvo veršingumo nustatymas bei pašarų tyrimas mobiliu pašarų analizatoriumi. Kaip teigia gyvulininkystės specialistai, kiek ir kokių pašarų reikia duoti karvei priklauso nuo jos amžiaus, laktacijos laikotarpio, produktyvumo, aplinkos mikroklimato ir kt. veiksnių. Nuo to, kiek, kaip ir kokios kokybės pašarų bei kokiu santykiu sušeriama karvei, priklauso karvių pieningumas ir genetinių produktyvumo savybių panaudojimas. Raciono subalansavimas taip, kad jis patenkintų visus gyvulio poreikius ir tuo pačiu būtų pigus – sudėtingas darbas. Geriausia pašarų kiekius apskaičiuoti naudojantis kompiuterine programa, tačiau norint, kad programa pateiktų patikimą prognozę – būtina turėti tikslius, periodiškai atliekamus, pašarų tyrimų rezultatus. Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys pašaro kokybę: sausųjų medžiagų kiekis, matuojamas gramais kilograme; apykaitinė energija – energijos koncentracija pašaro sausojoje medžiagoje; Neto energija laktacijai (NEL) – pieno sintezei panaudojama apykaitos energijos dalis; žalieji proteinai; ADF – rūgštyse tirpi ląsteliena; NDF – neutraliuose tirpaluose tirpi ląsteliena. Taigi, siekiant gerų ūkio rezultatų, reikalingas aukštos kokybės pašaras. Svarbu žinoti ūkyje turimų pašarų cheminę sudėtį ir nustatyti energetinę ir mitybinę vertę. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba jau greitai teiks paslaugą – pašarų tyrimas ūkyje su mobilia Agri-NIR laboratorija. Ištyrę pašarus, galėsite matyti ir įvertinti šiuos pašarų rodiklius: sausąsias medžiagas, krakmolą, baltymus, ADF, NDF, pelenus, riebalus taip pat NEL. Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis į LŽŪKT Gyvulininkystės skyrių, tel. 8 (347) 378 70 arba į savo rajono LŽŪKT biurą.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Naujiena – patikimas galvijų reprodukcijos gerinimo metodas
2013-12-19

Sėkmingos pieno ūkio raidos garantas yra optimali bandos reprodukcija. Pastaraisiais metais Lietuvoje pieno ūkiai stambėja, didėja primilžiai, kartu daugėja ir įvairių reprodukcijos problemų. Dėl sutrikusios karvių reprodukcijos ar pavėluoto sėklinimo ūkininkai patiria nemažų nuostolių. Servis periodas (laikotarpis tarp apsiveršiavimo ir apvaisinimo) yra labai svarbus reprodukcinis požymis, kuris apsprendžia laikotarpio tarp veršiavimųsi trukmę (kartu ir veršelių skaičių per metus) bei daro įtaką karvių produktyvumui. Laikoma, kad optimali servis periodo trukmė yra 85–110 dienų. Tada iš karvės gaunama daugiausia pieno ir veršelių. Mažo produktyvumo karvių šis laikas gali būti trumpesnis, o produktyvesnių – ilgesnis. Yra manoma, kad viršijant 90 dienų servis periodą kiekvieną dieną iš karvės netenkama apie 6–10 litų. Tai sudaro produkcijos nuostoliai, papildomos išlaidos sėklinimui, veterinarinėms paslaugoms. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistai teikia naują paslaugą – ankstyvas veršingumo nustatymas. Reprodukcijos organų tyrimas ultragarsu – vienas iš patikimiausių reprodukcijos gerinimo metodų. Ultragarso aparatu galima įvertinti veršingumą jau 26–28 dieną po sėklinimo ir sužinoti, kurios karvės neveršingos. Tyrimas tikslingas, siekiant identifikuoti neveršingas karves ir laiku pritaikyti rujos skatinimo priemones, norint užtikrinti optimalų intervalą tarp apsiveršiavimų. Sergančios karvės sunkiai apsivaisina, pailgėja laikotarpis nuo veršiavimosi iki pirmos rujos. Ultragarsu galima pastebėti šiuos susirgimus. Tirdamas su ultragarso aparatu, specialistas ir ūkio savininkas gauna labai daug informacijos apie kiaušidžių ir gimdos būklę. Visa tai įvertinus, galima priimti greitus ir efektyvius sprendimus dėl gydymo, rujų sinchronizavimo ar gyvulio brokavimo. Tokiu būdu išsityrę karves, ūkininkai patirs mažiau nuostolių dėl bandos reprodukcijos, nes galima sumažinti sėklinimo bei gydymo išlaidas. Ūkių savininkai, norintys ištirti karves ultragarso aparatu, anksti nustatyti veršingumą, diagnozuoti reprodukcines problemas, gali kreiptis į LŽŪKT gyvulininkystės specialistus ir rajonų biurų gyvulininkystės konsultantus.

Oper. V. Juška, red. E. Mankutė

©www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa (II)
2013-03-07

Tai jau antrasis vaizdo reportažas, skirtas apžvelgti heterozės efekto naudą mėsinėje galvijininkystėje. Patirtimi dalijasi Andrius Turskis, UAB Dotnuvos eksperimentinio ūkio direktorius, Darius Dzekčiorius, LMGAGA direktorius, ir Vilma Živatkauskienė, ūkininkė, LŽŪKT gyvulininkystės specialistė.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Mėsinės galvijininkystės ateitis – kokybiška mėsa (I)
2013-01-17

Vieni iš aktualiausių pastarojo laikotarpio uždavinių – galvijienos, kiaulienos ir kitos mėsos gamybos plėtojimas, jos kokybės gerinimas bei konkurencingumo didinimas, tad pastaraisiais dešimtmečiais siekiama auginti tokius gyvulius, kurie sparčiai auga, suėda nedaug pašarų, gerai perduoda savo produktyviąsias savybes palikuonims, veisiant grynuoju veisimu bei kryžminant, ir iš kurių gaunama aukštos biologinės vertės mėsa, pasižyminti geromis technologinėmis ir kulinarinėmis savybėmis. Gamybinio kryžminimo esmė yra heterozės efekto panaudojimas. Jis labai priklauso nuo kryžminimui parinktų veislių suderinamumo ir mišrūnų šėrimo bei laikymo sąlygų. Gauti pirmos kartos mišrūnai, geriau įsisavina pašarus, sparčiau auga, jų skerdenos išeiga ir mėsos kokybė geresnė, palyginti su grynaveislių pieno tipo galvijų prieaugliu. Atskirų autorių teigimu, mišrūnų augimo sparta būna 3–15 proc. didesnė, o pašarų sąnaudos produkcijos vienetui 6–17 proc. mažesnės negu grynaveislių bendraamžių. Bandymais nustatyta, kad, kryžminant pieninių veislių karves su mėsinių veislių buliais, skerdenos išeiga padidėja 2–7, o skerdenos valgomųjų dalių – 1–4 proc. Be to, pagerėja mėsos kokybė. Kokią bandos dalį kryžminti su mėsiniais galvijais, turi nuspręsti pieno ūkio šeimininkas, nes pieno ūkyje reikia užsiauginti veislinių telyčių bandos pakaitai ir plėtrai. Rekomenduojama kryžminti mažo produktyvumo, brokuoti numatomas karves ir veislei netinkamas telyčias.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pradėk nuo savęs – tausojantis ūkininkavimas
2012-11-19

Aplink Baltijos jūrą gyvena beveik 90 mln. gyventojų, kuriuos maisto produktais aprūpina regione ūkininkaujantys žemdirbiai. Retas kuris pagalvojame, kiek pastangų reikia, kad kasdieniai produktai pasiektų mūsų stalą, o dar mažiau pamąstome, kokios ūkininkavimo pasekmės mus supančiai aplinkai. Mokslininkai apskaičiavo, kad daugiausia atliekų žemės ūkyje lieka iš gyvulininkystės ūkių veiklos. Mokslininkai pastebi, kad anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per pastarąjį šimtmetį tapo stipriai eutrofinis – perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema ne tik jūros ekosistemai, bet ir Baltijos šalių gyventojams. Iniciatyva mažinti vandens taršą iš žemės ūkio bendram projektui suvienijo septynias Baltijos regiono šalis – Švediją, Suomiją, Daniją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją. Projekto „Baltic Deal“ tikslas – efektyviai gerinti Baltijos jūros aplinkos būklę, sumažinti maisto medžiagų nuostolius žemės ūkio sektoriuje, bet nepakenkiant konkurencingumui ir gamybai. Lietuvai projekte atstovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Vienas didžiausių „Baltic Deal“ įgyvendintų darbų – projekto partnerių šalyse įkurtas daugiau nei 100 demonstracinių ūkių tinklas, kuris jau funkcionuoja. Dauguma ūkių aprašyti, o informaciją apie juos publikuojama projekto interneto puslapyje http://www.balticdeal.eu/farms. Lietuvoje parodomųjų ūkių yra 12, kurie veiklą vykdo skirtinguose šalies regionuose. Vienas svarbiausių kriterijų atrenkant ūkius buvo geografinė padėtis – ūkis turėjo būti arti vandens telkinio (upės ar ežero). Planuojama, kad ūkininkai, dalyvaujantys projekte, turės galimybę lankytis kaimynėse šalyse įsikūrusiuose demonstraciniuose ūkiuose, turės progą pasidalinti draugiško aplinkai ūkininkavimo patirtimi. Demonstracinių ūkių savininkai taip pat bus konsultuojami aplinkosauginiais, ekonominiais, technologiniais klausimais. Baltijos šalių vyriausybės yra patvirtinusios, kad eutrofikacija yra viena pagrindinių Baltijos jūros problemų, ir įsipareigojo mažinti taršą maisto medžiagomis. Vienas iš Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros apsaugos veiksmų plano pagrindinių tikslų – 42 proc. sumažinti fosforo patekimą į Baltijos jūrą ir 18 proc. – azoto.

Red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

„Kukurūzų diena‘12“ sulaukė žemdirbių susidomėjimo
2012-09-25

Lauko dienoje žemdirbiai susipažino su kukurūzų pašaro gamybos technologija – nuo dirvožemio paėmimo ir ištyrimo iki pašaro sušėrimo (sėklos parinkimas, auginimas, pašarų gamyba, ištyrimas, pašaro kokybės įvertinimas, raciono sudarymas). Kukurūzų auginimo ir pašarų ruošimo klausimais konsultavo specialistai ir mokslininkai. Ne veltui senoliai sakydavo: „Karvės pienas ant liežuvio“.

Kviečiame prisiminti ir pasižiūrėti pirmojo Lietuvoje organizuoto renginio „Kukurūzų diena 2012“ vaizdo reportažą.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Ūkininkus pavaduoja robotas
2012-09-13

Beveik prieš aštuonerius metus nuo nulio pradėję ūkininkauti Ilona ir Robertas Marcinkevičiai drąsiai atveria modernaus pieno ūkio duris – naujoje 140 vietų karvidėje daugiau nei metai veikia olandiškas melžimo robotas. Jį įsigijus, prie naujų sąlygų teko prisitaikyti ir ūkininkams, ir karvėms, tačiau dabar šeimininkai sako patys planuojantys savo laiką, kurį anksčiau reguliavo gyvuliai. Pasak šeimininko, melžėja niekada taip švariai nenuvalys spenių, taip gerai ir sąžiningai neišmels, kaip tai daro robotas. Jų išsirinktas turi net kelis privalumus. Pirma, karvė tiesiai pereina melžimo gardą, kuriame nesijaučia atskirta nuo bandos, todėl nepatiria streso. Antra, po melžimo šėrimo lovys iškart atitraukiamas, tad žinodama, kad pašarui ėsti skirtas laikas baigėsi, karvė išeina ir užleidžia vietą kitai. Taip sutaupoma laiko, galima pamelžti daugiau piendavių. Šiuo metu robotas melžia 70 karvių. Per parą melžiama apie 3 kartus, vidutinis primilžis – 28 kg. Per metus iš karvės vidutiniškai primelžiama daugiau nei 7 t pieno arba pusantros tonos daugiau nei tada, kai tvarte buvo melžimo linijos. Be to, geresnė karvių sveikata bei pieno kokybė. Per visą ciklą pienas neturi sąlyčio su aplinkos oru, primelžtas iškart atšaldomas ir laikomas tinkamoje temperatūroje. I ir R. Marcinkevičiai turi įsigiję ir pašarų pristūmimo robotą, kuris zuidamas pirmyn ir atgal pagal nustatytą laiko intervalą pats atvažiuoja ir pristumia karvių nustumtą pašarą joms prie gardo. O įrengta speciali karvidės apšvietimo sistema veikia be žmogaus įsikišimo: šviesa reguliuojasi visą parą. Naktį užsidega raudona, kad galvijai galėtų ramiai ilsėtis, o kitos matytų, kur eiti. Prigulti piendavės gali ant minkštų guminių kilimėlių, prie kurių įrengtos specialios atramos, kad karvės neslidinėtų, vaikščiojimo takuose pakloti plonesni kilimėliai.

Vaizdo operatorius Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Mažoji mechanizacija palengvina darbą bityne
2012-08-08

Prieš trisdešimt metų į rokiškiečių Felicijos ir Vito Kačinskų gyvenimą atėjo bitės. O gal ir atvirkščiai. Kaip ten bebūtų, artimųjų paraginti jie vieni du sėkmingai ir gražiai tvarkosi nedideliame, 34 bičių šeimų ūkelyje. Šeimininkė labiau rūpinasi produkcijos pardavimu, o šeimos galva meistrauja avilius, kuria racionalius ir darbą bityne lengvinančius sprendimus.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė
© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Per šalį vilnija rajoninės melžėjų varžytuvės
2012-06-04

Posakis, kuriuo anksčiau tėvai gąsdino vaikus, „Jei nesimokysi, eisi karvių melžti“ šiandien nebetinka. Dirbant kompiuterizuotoje fermoje reikia nemažai žinių ir kruopštumo. Tuo galėjo įsitikinti jurbarkiškiai gegužės pabaigoje atvykę į svetingą Rimos ir Vyganto Baršauskų pieno ūkį (Pauliukų k., Jurbarko r.), kur startavo pirmosios šiemet rajoninės „Geriausių melžėjų 2012“ varžytuvės.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Ganiavos laikotarpį pradedant
2012-04-30

Ganymas – pigiausias pašarų panaudojimo būdas. Ganant stengiamasi reguliuoti nepastovų žolės augimą ir gerinti jos kokybę, atsižvelgiant į gyvulių poreikius. Sparčiausia žolė želia nuo gegužės iki birželio, tačiau ji gali augti taip greitai, kad daugelyje aptvarų optimalus aukštis nuo 15 iki 20 cm būna tik kelias dienas, todėl žolę reikėtų prižiūrėti taip, kad tas tinkamas aukštis būtų kuo ilgiau. Ankstyvą pavasarį trečdalis žolynų turi būti naudojami ganymui, likusi dalis – pašarui gaminti. Labai paprasta sistema: sezono pradžioje 1/3 žolynų skiriamas ganymui ir 2/3 silosui. Birželio antroje pusėje ir liepą ganymui reikėtų skirti 2/3, silosui – 1/3 žolynų. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ganoma visame plote, tačiau tai tik rekomendacijos. Labai svarbu, kad gyvuliai ganykloje turėtų pakankamai vandens ir mineralinių priedų. Jeigu ganoma teisingai, gyvulių produktyvumas padidėja be didelių išlaidų ir galima primelžti daugiau kaip pusę metinio pieno kiekio.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Bitės ruošiasi žiemoti
2011-09-16

Vienas svarbiausių bitininkų darbų rudenį – paruoši bites žiemai. Nuo to priklausys ir ateinančių metų bityno produkcija. Šiuo metu bites labai svarbu teisingai pamaitinti, paruošti lizdus žiemai, kontroliuoti bičių erkėtumą, kuris pridaro nemažai nuostolių. Konsultuoja dr. Jonas Balžekas, LAMMC Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus vedėjas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė
© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Besirengiantiems ruošti žolinius pašarus
2011-05-24

Kaip teisingai ruošti žolinius pašarus? Žolynams augant, didėja žolės masė ir gaunamo pašaro kiekis, bet mažėja pašarinė vertė. Pražydėjusiose varpinėse žolėse lieka pusė ar net mažiau anksčiau buvusių maisto medžiagų. Tyrimais nustatyta, kad bamblėjimo tarpsnio kilograme žolės sausųjų medžiagų yra vidutiniškai 150 g žaliųjų baltymų, o žolėms peržydėjus, jų lieka tris kartus mažiau. Konsultuoja Vytas Gudaitis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Saugūs pašarai – saugus maistas – saugi aplinka
2011-05-18

Gyvulių sveikatai įtakos turi daugelis veiksnių. Svarbiausi – laikymo sąlygos, priežiūra ir pašarai. Pastaruoju metu, pasikeitus ūkininkavimo sąlygoms, suaktyvėjo mikroskopiniai grybai, gaminantys toksiškus gyvuliams ir žmonėms junginius – mikotoksinus. Jie neigiamai veikia organizmą, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas mikroorganizmų pakenktiems grūdams ir pašarams. Šiuo metu žinoma apie 400 grybų metabolitų, pasižyminčiu toksiniu poveikiu, kuris sukelia organizmo mikotoksikozę.Siekiant paskatinti ūkininkus rinktis saugius aplinkai ir ekonomiškai racionaliausius pašarų ruošimo būdus, ūkyje įrengtas parodomasis bandymas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Galvijų šlubavimo priežastys ir nagų priežiūra
2011-05-03

Melžiamos karvės yra produktyvios, jei jos sveikos ir gerai jaučiasi. Intensyviai šeriami ir neteisingai įrengtose karvidėse laikomi galvijai dažnai susižeidžia galūnių pirštus ir nagas. Šlubuojančios karvės mažiau juda, suėda mažiau pašarų. Svarbiausia – sumažėja jų produktyvumas ir, žinoma, ūkininko pajamos. Specialistų teigimu, nestipriai šlubuojančios karvės produktyvumas sumažėja 2–5 litrais pieno per parą. Be to, tokie sužeidimai gali sukelti įvairių komplikacijų, dėl kurių karvė gali nugaišti. Taigi, nuostolių gali būti dar daugiau. Kad taip nenutiktų, būtina nagas prižiūrėti.
Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė
© www.lzukt.lt irwww.agroakademija.lt

 

Bičių priežiūra pavasarį
2011-04-27

Liaudies išmintis – viščiukus skaičiuojame rudenį – bitininkams netinka. Visų bitininkavimo metų rezultatai paaiškėja pavasarį – nuo to, kiek bičių šeimų sėkmingai peržiemojo, planuojami darbai. O žiemojimo rezultatai šiemet nevienodi. Jeigu pernai daugiausiai bičių šeimų žuvo Vidurio ir Pietų Lietuvoje, tai pastarąją žiemą labiausiai nukentėjo Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje esantys bitynai. Taip nutinka dėl daugelio priežasčių. Konsultuoja dr. Jonas Balžekas, LAMMC Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus vedėjas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė
© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Taisyklingas melžimas – sveika ir produktyvi karvė
2011-02-10

Nesilaikant melžimo, karvių laikymo, pieno inventoriaus sanitarinių ir higieninių reikalavimų, pienas būna nekokybiškas ar net pavojingas žmonių sveikatai. Pieno kokybės rodiklius ūkininkas sužino tirdamas jį akredituotoje laboratorijoje. Pieno ūkių savininkai neturėtų taupyti atsisakydami gyvulių produktyvumo kontrolės tyrimų. Ištyrus pieno mėginį, galima sužinoti karvių sveikatos būklę, produktyvumą, pieno kokybės rodiklius. Turint šiuos duomenis, galima laiku pastebėti kylančias problemas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Kukurūzų maistinė vertė
2010-10-23

Kukurūzų maistinė vertė didėja augalui bręstant, todėl pjauti geriausia, kai kukurūzai yra pieninės-vaškinės brandos. Ar jau laikas pjauti kukurūzus, paprasčiausia sužinoti, perlaužus išlukštentą burbuolę ir pažiūrėjus, kurioje grūdo dalyje yra susidariusi pieno linija. Pieno linija yra grūdo kietosios (vaškinės) ir skystosios (pieninės) dalių susidūrimo vieta. Grūdą perpjovus išilgai, linija geriau matyti.

Geriausia kukurūzus pjauti tuomet, kai pieno linija yra apie vidurį ar užima du trečdalius grūdo. Pieninės brandos kukurūzuose yra mažiau sausųjų medžiagų ir energijos. Silosuojant drėgną masę (apie 75 proc.) su sultimis prarandama daug ištirpusių maisto medžiagų. Jaunuose kukurūzuose yra daug cukraus, todėl siloso fermentacija vyksta labai greitai, gaunamas rūgštus, prastesnio skonio, nenoriai ėdamas silosas. Nupjovus nesubrendusius kukurūzus, masės drėgniui sumažinti galima įmaišyti sausų pašarų.

Pjaunant vaškinės brandos augalus taip pat sunku paruošti kokybišką silosą, nes dėl drėgmės ir cukraus stygio masė sunkiau rūgsta, ne visuomet pavyksta ją tinkamai suslėgti. Kad geriau fermentuotųsi rekomenduojama pridėti sultingų ir daug cukraus turinčių priedų, pavyzdžiui, cukrinių runkelių arba kitokių šakniavaisių lapų, masę labiau susmulkinti. Vaškinėje brandoje kukurūzų grūdų būna daugiausia, tačiau virškinamųjų maisto medžiagų daug mažiau, negu esant pieninei brandai. Taip atsitinka todėl, kad, augalui bręstant, stiebe ir lapuose kaupiasi vis daugiau lignino, kuris mažina maisto medžiagų virškinamumą. Karvių silosui naudingiausia pjauti 30–35 proc. sausųjų medžiagų turinčius kukurūzus.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos
MOKYMŲ ir RENGINIŲ KALENDORIUS


 

 

pasaru-tyrimo-baneris

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2018 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos