VIDEONAUJIENOS > MIŠKININKYSTĖ

MIŠKININKYSTĖ
Miškasodis: kaip sodinti eglaites
2019-04-18

Miškas sodinamas ankstyvą pavasarį, kai išėjęs pašalas ir dirva dar drėgna, bet ne šlapia. Pagal Lietuvoje galiojančias taisykles, mišką reikia atsodinti per 3 metus po kirtimo, tačiau rekomenduojama atsodinti pirmaisiais metais, kol dar nesužėlusios žolės. Vis tik nepakanka sodinuką įstatyti į duobę, ir užversti žemėmis. Miškininkai gerai žino sparnuotą frazę: „Miškas – ne morkų lysvė“. Taigi, sodinant ir prižiūrint mišką, reikia žinoti kelias pagrindines taisykles. Konsultuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Miškininkystės paslaugų biuro vadovas Mantas Norkūnas.
Dėl miško įveisimo žemės ūkiui nepalankiose žemėse kreipkitės į LŽŪKT miškininkystės specialistus tel.: 8 642 118 94, (8 347) 44 053.

© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2019 m. balandis

 

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: mokesčiai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką
2018-06-28

Nuotolinių mokymų dalyviai klausėsi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektoriaus dr. Eugenijaus Vaitiekaus paskaitos apie mokesčius miško savininkui už parduotą medieną ir nenukirstą mišką. Tai paskutiniai projekto „Miško savininkų internetiniai nuotoliniai mokymai / seminarai“ mokymai. Iš viso vyko 10 nemokamų nuotolinių paskaitų aktualiausiomis temomis, kurias turi žinoti kiekvienas, turintis miško. Šį projektą antrus metus iš eilės inicijavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, mokymus vykdė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Daugiau apie projektą, įvykusių mokymų medžiagą galite rasti čia.

Oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m. birželis

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga
2018-05-30

Lietuvos miškai kas metai pažeidžiami abiotinių veiksnių, vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių. Visų šių veiksnių ir organizmų žalingumas nevienodas. Vieni iš jų pasirodo kiekvienais metais masiškai ir padaro labai daug nuostolių. Tuo tarpu kiti reti, lokaliniai ar sporadiški. Miško apsauga yra neatskiriama nuo ūkinės veiklos miškuose. Viena aktualiausių miško apsaugos problemų – miško apsauga nuo gaisrų. Kaip apsaugoti mišką? Privačių miškų savininkai apie tai daugiau sužinojo gegužės pabaigoje dalyvaudami nuotoliniuose mokymuose „Miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga“ (lektorius Henrikas Stravinskas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija).
Laukiame kiekvieno iš Jūsų kituose nuotoliniuose mokymuose. Mokymų sąrašą rasite užsiregistravę www.ikmis.lt. Daugiau informacijos tel.: (8 347) 44 041, 8 642 11 894, miskininkyste@lzukt.lt
Projektą vykdo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
©www.lzut.lt;
www.agroakademija.lt, 2018 m. gegužė

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: KPP 2014–2020 metų priemonės (II)
2018-05-02

Nelengva susigaudyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių (KPP)gausoje. Vienas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistų veiklos prioritetų – mokymai, konsultacijos ir miškininkystės paslaugos, skirtos privačių miškų savininkams, siekiantiems ES paramos.
Balandžio pabaigoje vykusiuose nuotoliniuose mokymuose dalyviai klausėsi paskaitos „Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemonės“ (KPP). Lektorė – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistė Vita Guogaitė.
Lektorė pristatė pagrindines priemonės  „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis (Miško veisimas,  Investicijos į miškininkystės technologijas, Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas, Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė), informavo apie paraiškų rinkimo grafiką, aptarė prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus ir sąlygas bei reikalavimus paramai gauti.
Aptarta priemonės „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ aktuali informacija.
Mokymų medžiagą „Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemonės“ (II) galima peržiūrėti čia.
©www.lzukt.lt;www.agroakademija.lt, 2018 m. gegužė

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: KPP 2014–2020 metų priemonės (I)
2018-04-01

Nelengva susigaudyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių (KPP)gausoje. Vienas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistų veiklos prioritetų – mokymai, konsultacijos ir miškininkystės paslaugos, skirtos privačių miškų savininkams, siekiantiems ES paramos.
Kovo pabaigoje vykusiuose nuotoliniuose mokymuose dalyviai klausėsi paskaitos „Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemonės“ (KPP). Lektorė – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistė Vita Guogaitė. Ji pristatė pagrindines KPP priemones, jų veiklos sritis, aptarė atrankos kriterijus, laukiamus įsipareigojimus, paraiškų pildymą, priėmimą ir vertinimą, apžvelgė priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir  miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričių „Miško veisimas“ (paraiškos priimamos nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) ir „Investicijos į miškininkystės technologijas“ (paraiškos priimamos nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.) prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus, remiamas veiklas, galimus pareiškėjus, tinkamas finansuoti išlaidas, paramos dydį ir intensyvumą, projektų atrankos kriterijus ir kt. aktualią informaciją. Kitų mokymų sąrašą rasite užsiregistravę interneto svetainėje www.ikmis.lt

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2018 m. balandis

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško atkūrimas ir įveisimas
2018-03-12

Miško atkūrimo darbų apimtys tiesiogiai priklauso nuo plynųjų kirtimų apimčių. 2014–2018 metams miškotvarkos numatytos plynų kirtimų apimtys kasmet sieks apie 125 ha ploto. Pastaraisiais metais vykdant miško atkūrimo darbus, mažiau sodinama spygliuočių, dažniau taikomas mišrus miško atkūrimo būdas – dirbtinį miško želdinimą derinant su savaiminiu žėlimu. Ką reikėtų žinoti, siekiant mišką atkurti ir įveisti? Lektorius Eugenijus Vaitiekus.
Laukiame kiekvieno iš Jūsų kituose nuotoliniuose mokymuose. Mokymų sąrašą rasite užsiregistravę www.ikmis.lt. Daugiau informacijos tel.: (8 347) 44 041, 8 642 11 894, miskininkyste@lzukt.lt
© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m. kovas

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: apvaliosios medienos matavimo būdai ir gabenimas
2018-01-31

Valstybinės miškininkystė sektorius apie 90 proc. pajamų gauna už paruoštą apvaliąją medieną. Tad apie tai reikia nemažai išmanyti. Jei padarome klaidų, ruošdami apvaliosios medienos gaminius ir juos matuodami, tai, žinoma, atsiliepia ir pajamoms. Ką reikia išmanyti norint teisingai susipjaustyti stiebą ir paruošti tokius medienos gaminius, kurie turėtų rinkoje paklausą ir būtų galima už juos gauti didesnę kainą?

Naudingą informaciją dalyviai sužinojo internetinėje svetainėje www.ikmis.lt užsiregistravę į sausį vykusius nuotolinius mokymus „Apvaliosios medienos matavimo būdai ir medienos gabenimas“. Mokymus vedė doc. dr. Albinas Tebėra, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros dėstytojas.

Laukiame kiekvieno iš Jūsų kituose mokymuose. Mokymų sąrašą rasite užsiregistravę interneto svetainėje www.ikmis.lt. Daugiau informacijos tel.: (8 347) 44 041, 8 642 11 894.

Atsižvelgiant į tai, kad šiandien miško savininkams reikia nemažai žinoti apie miškininkystę, jos teisinį reglamentavimą ir praktines aktualijas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti miško ūkio darbus, pasinaudoti Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija antrus metus inicijuoja nemokamą projektą „Miško savininkų internetiniai nuotoliniai mokymai / seminarai“. Projektą vykdo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m.

 

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: leidimai kirsti mišką ir jų išdavimo tvarka
2017-12-12

Miš­ko kir­ti­mai – svar­bi ūki­nin­ka­vi­mo miš­ke bei miš­ko prie­žiū­ros da­lis, to­dėl pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kams, ke­ti­nan­tiems vyk­dy­ti miš­ko kir­ti­mus, pri­va­lu su­si­pa­žin­ti su Lei­di­mų kirs­ti mišką iš­da­vi­mo tvar­kos ap­ra­šo pa­grin­di­nė­mis nuo­sta­to­mis.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros doc. dr. Eugenijus Vaitiekus miško savininkams, gruodžio 8 dieną užsiregistravusiems į nuotolinius mokymus, pateikė visą reikalingą informaciją – apie kirtimų rūšis ir jų būdus, pagrindinius ir tarpinius kirtimus,aptarė situacijas, kada leidimai neprivalomi, kada įgyjama teisė kirsti mišką, kokie yra pagrindiniai privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, nuo ko reikia pradėti norinti gauti leidimą, kada jis privalomas, kur kreiptis ir kaip visą procedūrą teisingai atlikti. Klausytojai susipažino ir su kitais dokumentais, reglamentuojančiais leidimų išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į dalyvių klausimus, buvo aptartos ir kitos miškų tvarkymo aktualijos ir pan.
Mokymų „Leidimai kirsti mišką ir jų išdavimo tvarka“ medžiagą galite peržiūrėti agroakademija.lt/miškininkystė.
Laukiame kiekvieno iš Jūsų kituose mokymuose. Mokymų sąrašą rasite užsiregistravę interneto svetainėje www.ikmis.lt. Daugiau informacijos tel.: (8 347) 44 041, 8 642 11 894.
Atsižvelgiant į tai, kad šiandien miško savininkams reikia nemažai žinoti apie miškininkystę, jos teisinį reglamentavimą ir praktines aktualijas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti miško ūkio darbus, pasinaudoti Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija antrus metus inicijuoja nemokamą projektą „Miško savininkų internetiniai nuotoliniai mokymai / seminarai“. Projektą vykdo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt, 2017 m. gruodis

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miškotvarkos projektas
2017-11-24

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2007–2016 m. laikotarpiu privatiems miškams buvo parengti ir užregistruoti 29 432 miškotvarkos projektai, t. y. vidutiniškai 2943 per metus. Bendras privačių miškų plotas, kuriam 2007–2016 m. parengti miškotvarkos projektai sudaro 228,8 tūkst. ha, t. y.  26 proc. viso privačių miškų ploto. Kaip rengti miškotvarkos projektus, kas šį darbą gali atlikti, koks projekto galiojimo laikas? Į visus šiuos klausimus lapkričio 17 d. nuotolinių mokymų dalyviai galėjo sužinoti iš dr. Andriaus Kuliešio, KMAIK docento.
Mokymų „Miškotvarkos projektas“ medžiagą galite peržiūrėti portalo skiltyje miškininkystė. 

Laukiame kiekvieno iš Jūsų kituose mokymuose. Mokymų sąrašą rasite užsiregistravę interneto svetainėje www.ikmis.lt. Daugiau informacijos tel.: (8 347) 44 041, 8 642 11 894, miskininkyste@lzukt.lt .

Atsižvelgiant į tai, kad šiandien miško savininkams reikia nemažai žinoti apie miškininkystę, jos teisinį reglamentavimą ir praktines aktualijas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti miško ūkio darbus, pasinaudoti Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija antrus metus inicijuoja nemokamą projektą „Miško savininkų internetiniai nuotoliniai mokymai / seminarai“. Projektą vykdo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt, 2017 m. lapkritis

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško ugdomieji kirtimai
2017-11-06

Lietuvos sąlygomis per visą miško auginimo laikotarpį užauga vidutiniškai 600–700 m3 /ha stiebų medienos. Iki brandos amžiaus medyne dažniausiai sukaupiama pusė (40–70 proc.) visos išaugintos medienos. Kita pusė gali būti sunaudota tarpiniais kirtimais arba sunykti, savaime besiretinant medynui. Ugdymo kirtimai – viena iš miško ūkio priemonių vertingiems, produktyviems ir atspariems medynams užauginti. Kaip ir kada vykdyti ugdomuosius kirtimus sužinojo nuotolinių mokymų dalyviai, kurie klausėsi antrosios Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektoriaus Evaldo Survilos paskaitos. Mokymų „Miško ugdomieji kirtimai“ medžiagą galite peržiūrėti www.agroakademija.lt/miškininkystė.
Atsižvelgiant į tai, kad šiandien miško savininkams reikia nemažai žinoti apie miškininkystę, jos teisinį reglamentavimą ir praktines aktualijas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti miško ūkio darbus, pasinaudoti Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija antrus metus inicijuoja nemokamą projektą „Miško savininkų internetiniai nuotoliniai mokymai / seminarai“.
Projektą vykdo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt, 2017 m. lapkritis

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: pagrindiniai miško kirtimai
2017-10-09

Atsižvelgiant į tai, kad šiandien miško savininkams reikia nemažai žinoti apie miškininkystę, jos teisinį reglamentavimą ir praktines aktualijas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti miško ūkio darbus, pasinaudoti Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija antrus metus iš eilės inicijuoja nemokamą projektą „Miško savininkų internetiniai nuotoliniai mokymai / seminarai“. Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais mokymuose dalyvavo per 200 miško savininkų. 
Tikimasi, kad miško savininkai ir vėl bus aktyvūs mokymų dalyviai. Kaip ir pernai, planuojama rengti 10 nuotolinių internetinių mokymų aktualiausiomis temomis, kurias turi žinoti kiekvienas, turintis miško.
Pirmieji – „Pagrindiniai miško kirtimai“ – vyko rugsėjo 29 dieną. Iš anksto užsiregistravę dalyviai galėjo sužinoti miško kirtimų klasifikavimą, pagrindines miško kirtimų sąvokas, kirtimo amžiaus apribojimus pagal miškų grupes. Kiekvienas pagrindinių miško kirtimų atvejis buvo detaliai išnagrinėtas, pateiktas jo aprašymas, kada galima jį vykdyti ir kaip jis taikomas. Kiekvienas kirtimo būdas taikomas atsižvelgiant į tam tikrus aspektus, tokius kaip miško funkcinė paskirtis, medyno tipas, savininko tikslas ar taikomi apribojimai. Buvo kalbėta apie kirtimo amžius atskiroms medžių rūšims, skirtingose miškų grupėse ir jų apribojimus. Aptarti plynųjų kirtimų taikymo apribojimai, biržių kryptys ir pločiai, šliejimo laikas.
Norint dalyvauti mokymuose, reikia labai nedaug – kompiuterio ir interneto. Tai unikali galimybė neišvykus iš namų gauti atsakymus į rūpimus miškininkystės klausimus iš šios srities profesionalų. Projektą vykdo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Laukiame kiekvieno iš Jūsų kituose mokymuose. Artimiausių mokymų sąrašą rasite užsiregistravę internetinėje svetainėje www.ikmis.lt. Daugiau informacijos: tel.: (8 347) 44 041, 8 642 11 894, miskininkyste@lzukt.lt
© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt, 2017 m. spalis

 

Matuoti medieną paprasta ar sudėtinga?
2017-03-21

Kasmet Lietuvoje valstybiniuose ir privačiuose miškuose iškertama apie 6 mln. kub. m medienos. Parduodamos apvaliąją medieną urėdijos ir privačių miškų savininkai patys ją išsimatuoja, naudodamiesi medienos tūrio lentelėmis ir Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Tačiau ne visada pardavėjų ir pirkėjų matavimų duomenys sutampa. Ką reikia išmanyti norint teisingai susipjaustyti stiebą ir paruošti tokius medienos gaminius, kurie turėtų rinkoje paklausą?
Konsultuoja doc. dr. Albinas Tebėra, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros dėstytojas.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. kovas

Norite beržo sulos – nepažeiskite medžio
2017-03-14

Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo. Kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, valstybinėje žemėje sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 -erių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti. Už minėtųjų reikalavimų pažeidimus gresia nuo 10 iki 30 eurų bauda.

Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Norintieji leisti sulą privačioje žemėje, tai gali daryti tik gavę tos žemės savininko sutikimą.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt, 2017 m. kovas

Miškui kirsti reikia ne tik kirvio, bet ir leidimo
2017-01-16

Norint gauti leidimą miškui kirsti, miško savininkas turi pateikti šiuos dokumentus: asmens dokumentą, miško sklypo nuosavybės pažymėjimą (išduoda registrų centras arba notaras), kadastrinių matavimų bylą (išduoda registrų centras), miškotvarkos projektą, biržės atrėžimo dokumentaciją. DĖMESIO: miško savininkams, kurių turimas miško sklypo plotas neviršija 3 ha, miškotvarkos projektas NEPRIVALOMAS. Jeigu sklypas neviršija 3 ha, norintys gauti leidimą miškui kirsti, VMT miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui reikės pateikti šiuos dokumentus: asmens dokumentą; miško sklypo nuosavybės pažymėjimą (išduoda registrų centras arba notaras), kadastrinių matavimų bylą (išduoda registrų centras), biržės atrėžimo ir kirstinų medžių tūrio nustatymo dokumentaciją.

Oper. Egidijus Vilkevičius, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt
2017 m. sausis

Miškininko užrašai: jaunuolynų ugdymas
2016-07-25

Kad užaugtų tikslinių medžių rūšių, produktyvus medynas, tenka nemažai padirbėti. Pirmasis labai svarbus darbas po miško atkūrimo ir priežiūros darbų yra jaunuolynų ugdymas. Jis atliekamas minkštųjų lapuočių medynuose nuo 6-ųjų jų augimo metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose nuo 8 -ųjų metų. Jaunuolynas ugdomas iki medynas pasiekia 20 metų amžių. Tikėtis ekonominės naudos iš jaunuolynų ugdymo nereikėtų. Ugdydami vyresnius medynus (15–20 metų), galima tikėtis pasigaminti malkinės medienos ar nedidelį kiekį padarinės medienos. Pagrindinis šių kirtimų tikslas – suformuoti būsimo medyno rūšinę sudėtį, reguliuoti jų tankumą. Paprastas pavyzdys. Jei kartu auga baltalksniai ir ąžuolai, palikę jaunuolyną gamtos malonei, neabejotinai turėsime alksnyną. Laiku atlikę ugdomuosius kirtimus galėsime džiaugtis puikiu ąžuolynu. Jaunuolynų ugdymo metu yra išretinami ir per tankiai augantys pagrindinių rūšių medžiai. Kaip teisingai atlikti jaunuolynų ugdymus – žiūrėkite vaizdo reportaže. Jums reikia pagalbos? Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistai parengs dokumentaciją paramai miško ugdymui gauti, suorganizuos visus ugdymo darbus, paruoš pažymas apie išugdytus medynus. Kreipkitės tel. 8 642 11 894 arba el. paštu mantas.norkunas@lzukt.lt

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Miškininko užrašai: kirtavietės paruošimas ir miškasodis
2016-04-14

Valstybiniai miškai, kur ūkininkavimas ir priežiūra vyksta pagal mokslininkų rekomendacijas, sudaro tik pusę visų Lietuvos miškų ploto, kita dalis privačiose rankose. Miške ūkininkaujantys privalo rūpintis jo atkūrimu, jaunuolynu ugdymu, sanitarine apsauga, atlikti kitus miškotvarkos darbus. Tik spėk suktis. Darbai vyksta sklandžiau, kai šalia yra išmanūs specialistai.

Pavasarinis miškasodis – vienas pagrindinių miškininkų darbų. Nuo tinkamai sudarytų miško atkūrimo projektų, gerai paruoštos dirvos, išaugintų sodmenų ir atkūrimo darbų kokybės priklauso, kokie miškai žaliuos ateityje. Pagal taisykles mišką po iškirtimo atkurti privalu per trejus metus. Anot miškininkų, pavasariniam miško sodinimui reikia pradėti ruoštis jau rudenį, tačiau net jei nesuspėjote tinkamai pasiruošti iš anksto, pateiksime keletą vertingų patarimų.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Šiuolaikinė miškininkystė – vienas miške ne karys
2014-10-14

Jau tapo tradicija kasmet organizuoti konkursą „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“, kurio metu išrenkami geriausiai savo miško valdą prižiūrintys miško savininkai. Konkurso tikslas – skatinti privačių miškų savininkus savo miško valdose ūkininkauti pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio tvarkymo bei naudojimo principus. Konkurse kasmet išrenkama po 3 pavyzdingiausiai savo valdose besitvarkančius miško savininkus dešimtyje Lietuvos apskričių ir 3 pavyzdingiausios miško valdos visos Lietuvos mastu, iš viso – 33 prizininkai. Taipogi, išdalijama dešimt prizų už skatintinas miškininkystės iniciatyvas. Renkant pavyzdingiausiai besitvarkančius miško savininkus, miško valdos vertinamos kompleksiškai: dėmesys skiriamas valdos riboms ir riboženkliams, pagrindiniams ir ugdomiesiems kirtimams, želdiniams ir žėliniams, taip pat sanitarinei miško būklei, infrastruktūriniams įrenginiams, savanoriškiems aplinkosaugos įsipareigojimams, šalutiniam ir nemedieniniam miško naudojimui. Papildomi balai dažniausiai rašomi už išskirtinius sprendimus ir rezultatus. Konkursą organizuoja Lietuvos miško savininkų asociacija, kurios partnerė yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT). Jos atstovai dalyvauja ir vertinimo komisijoje. Kadangi LŽŪKT miškininkystės specialistai rengia ES paramos projektus, visi konkurso dalyviai galės konsultuotis apie ES paramos gavimo galimybes jų valdose ir preliminariai tartis dėl projektų parengimo. Paramos priemonės numatomos 2014–2020 m.: žemės ūkio paskirties sklypų apželdinimas mišku; ugdomieji ir rekonstrukciniai kirtimai; miško infrastruktūros gerinimas; viešo naudojimo rekreaciniai įrenginiai; miško technikos įsigijimas.

www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Renkama pavyzdingiausiai tvarkoma miško valda
2013-12-03

Lietuvos miško savininkų asociacija ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba organizavo jau tradiciniu tapusį konkursą „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“, kurio metu buvo renkami geriausiai savo miško valdą prižiūrintys miško savininkai. Šio konkurso tikslas – skatinti privačių miškų savininkus savo miško valdose ūkininkauti pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio tvarkymo bei naudojimo principus.

Renkant pavyzdingiausiai besitvarkančius miško savininkus, miško valdos vertinamos kompleksiškai: dėmesys skiriamas valdos riboms ir riboženkliams, pagrindiniams ir ugdomiesiems kirtimams, želdiniams ir žėliniams, taip pat sanitarinei miško būklei, infrastruktūriniams įrenginiams, savanoriškiems aplinkosaugos įsipareigojimams, šalutiniam ir nemedieniniam miško naudojimui. Papildomi balai įprastai rašomi už išskirtinius sprendimus ir rezultatus.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Stenkimės, kad miškai gražėtų ir oštų ateities kartoms
2013-09-26

Beveik trečdalį Lietuvos teritorijos sudaro miškai, todėl turime juos puoselėti. Daugiausia yra valstybinių miškų (49 proc.), kurių priežiūra rūpinasi Generalinės miškų urėdijos darbuotojai, dirbantys visoje šalyje, 13 proc. – rezervinių, 38 proc. – privačių miškų. Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privataus miško savininkų, valdančių apie 818 tūkst. hektarų. Paskaičiuota, kad vidutinis miško valdos dydis siekia beveik 3 hektarus. „Atrodytų, kad tie 3 ha labai mažas miško plotas ir miškininkai profesionalai reformos pradžioje skeptiškai vertino ūkininkavimo galimybes tokiuose ploteliuose, tačiau laikas parodė, kad tai visiškai realu. Netgi pradėjo formuotis specifinė privačių valdų miškininkystė“, – mintimis dalijosi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau – LŽŪKT) miškininkystės specialistas R. Cicėnas. Beje, šalies rajonuose vidutinis privataus miško valdos dydis gali labai skirtis, pavyzdžiui, didžiausios valdos – Akmenės r. (4,18 ha), Kėdainių r. (4,01 ha), Biržų r. (3,85 ha), o mažiausios – Alytaus r. (1,95 ha), Lazdijų r. (2 ha), Marijampolės r. (2,10 ha). Kaip teigia R. Cicėnas, kiekviename rajone skiriasi ir privataus miško plotas. Mažiausiai privačių miškų yra Kalvarijos savivaldybėje– 2254 ha, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 3446 ha, Joniškio r. – 5021 ha, Elektrėnų savivaldybėje – 7472 hektarai. Didžiausias privačių miškų plotas yra Varėnos r. – 73784 ha, Panevėžio ir Vilniaus r. – beveik po 31000 ha, Lazdijų r. – 22745 hektarai.

Dažnas privataus miško savininkas turi menkas arba apskritai neturi jokių miškininkystės žinių, todėl dažnai susiduria su įvairiomis miško priežiūros ir valdymo problemomis. O jos atsiranda dėl vienos priežasties – nežinojimo. Kaip pastebi LŽŪKT miškininkystės specialistai, retas kuris privataus miško savininkas žino, kad veiklą valdoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, kuriuos reikia ne tik žinoti, bet ir jų laikytis.

Prieš kelerius metus miškininkystės paslaugas pradėjo teikti ir LŽŪKT. Konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistai konsultuoja miškų įveisimo, atkūrimo, jų priežiūros, apsaugos, tvarkymo ir racionalaus miškų išteklių naudojimo klausimais. Be to, jie rengia miškotvarkos ir želdinimo projektus, visus reikalingus dokumentus, kurių reikia siekiant gauti kompensacinio ir investicinio pobūdžio paramą, skirtą skatinti miškininkystės ūkio verslą. LŽŪKT miškininkystės specialistai primena, kad miško naudojimas prasideda nuo visų nuosavybės dokumentų sutvarkymo, riboženklių (kapčių) pastatymo ir ribinių linijų prakirtimo, suvokimo, kad vienintelė oficiali institucija, reglamentuojanti privataus miško naudojimą, yra VMT.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Studijuoti kviečia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
2012-02-14

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – vienintelėje Lietuvoje aukštoji neuniversitetinė miškininkystės mokykla. Čia sukurtos puikios galimybės gilintis į šešias biomedicinos ir technologijos mokslų sričių studijų programas: Miško ūkis, Rekreacija, Hidrotechnika, Žemėtvarka, Želdynų dizainas, Kadastriniai matavimai ir nekilnojamojo turto vertinimas. Baigę trejus metus trunkančias studijas, studentai įgyja profesinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Privataus miško tvarkymo aktualijos (II dalis)
2011-10-13

Keičiantis privačių miškų ūkiui Lietuvoje, tobulinami ir šią sritį reglamentuojantys teisės aktai. Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Miškų įstatymo pataisos, tiesiogiai liečiančios privačių miškų savininkų veiklą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privačių miškų savininkams tvarkytis savo miškuose, supaprastinant su kirtimais privačiuose miškuose susijusias administracines procedūras, taip pat užtikrinant miškų išsaugojimo ir darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą, šių metų sausį pakeisti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Kuo greičiau miškai bus sutvarkyti, tuo mažiau grės masinio miško kenkėjų ir ligų išplitimo pavojus. Taip pat miško savininkai patirs mažiau nuostolių, nes nesutvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų medienos kokybė prastėja ir maždaug po poros mėnesių ji tampa tinkama tik malkoms. Miškų savininkai ne tik gali atkurti, tvarkyti mišką, tačiau tam dar ir gauti paramą. Tad verta žinoti ir svarbiausius Europos Sąjungos paramos privačių miškų savininkams pasikeitimus.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Privataus miško tvarkymo aktualijos (I dalis)
2011-10-07

Ketvirtąjį kartą įvykusi paroda „Sprendimų ratas“ lankytojams pristatė miškininkystės, medžioklės, gamtosaugos bei aplinkos tvarkymo naujoves. Pasak parodos organizatorių, Lietuva ne tik žemės ūkio, bet ir miškų kraštas, tad šiųmetės parodos akcentas – miškai, juolab, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2011 metus paskelbė Tarptautiniais miškų metais. Viena didžiausių grėsmių miškui – gaisrai. Per metus vidutiniškai jų kyla nuo 600 iki 800, sunaikinama ar pažeidžiama apie 300 ha miškų. Tad parodos lankytojai galėjo sužinoti apie naujausią 24 šalies vidutinio ir didelio gaisringumo rizikos plotuose diegiamą antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, kuri, pasak specialistų, viena efektyviausių pasaulyje. Lankytojai turėjo kur akis paganyti ir vaikščiodami po žemės ūkio ir miškų technikos pristatytas aikšteles. O štai bendrovė Biržų žemtiekimas pristatė naujieną – čekų gamintojo įvairią mažąją techniką, skirtą nedideliems ūkiams, parkams ir miškams prižiūrėti, o naujausias eksponatas sulaukė ir pirkėjų. Miškai užima per 33 procentus šalies teritorijos, mažiau nei pusė jų yra privatūs. Kadangi privačios valdos nedidelės, savininkams sudėtinga taikyti taisyklingos miškininkystės ūkininkavimo principus, o kartais nėra nei noro, nei lėšų. Vis tik pasinaudodami Europos Sąjungos parama, daugelis savininkų rūpinasi savo miško valda, nors yra ir problemų.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos