VIDEONAUJIENOS > PASAULIS

PASAULIS
Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
2019-02-28

Trejus metus vykęs ir 17-ika organizacijų iš 8 Baltijos valstybių bendrai veiklai apjungęs projektas „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ pasiekė finišo tiesiąją – vasario viduryje Suomijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pristatyti projekto veiklos rezultatai ir rekomendacijos  dėl technologijų taikymo ūkiams.
Projekto tema – rūgštintų srutų naudojimas, siekiant mažinti azoto nuostolius, –  nauja technologija visoms Baltijos šalims, todėl šio projekto partnerių veikla apėmė daug veiklos sričių: nuo galimybių studijų, įgyvendintų investicijų, technologijos bandymų laukuose, technologijos naudos tyrimų, SSGG analizių iki viešinimo renginių.
Galime drąsiai teigti, kad trejus metus trukusi veikla išgarsino projektą  tarp ūkininkų ir mokslininkų, padarė jį atpažįstamą savo tematika ir suteikė postūmį diskusijoms dėl tokių technologijų naudojimo ateityje.
Baigdami projektą, pristatome partnerius. Jų klausiame, kokie buvo didžiausi iššūkiai, kuo norėtų pasidžiaugti ir kaip jie vertina projekto veiklą.

Titrus lietuvių kalba matysite ant juostos, esančios video apačioje, paspaudę mygtuką cc.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.ltwww.agroakademija.lt, 2019 m. vasaris

Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus
2019-01-08

Estijos valstybinis augalininkystės tyrimų ir plėtros institutas siekia kurti naujas ar gerokai patobulinti anksčiau sukurtas augalų auginimo technologijas, kurias taikant ne tik būtų galima užauginti kuo didesnį ir geresnės kokybės derlių, bet ir modeliuoti gamtinius dirvodaros procesus, kad dirvožemis būtų naudojamas labai atsakingai ir racionaliai. Institutas – vienas iš 16 -os partnerių, kuris drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos projektą „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“. Kviečiame drauge apsilankyti institute ir susipažinti su aplinką tausojančių agrotechnologijų bandymais ir rezultatais.

Paskaityti apie instituto veiklą galite čia.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.ltwww.agroakademija.lt, 2019 m. sausis

Mažinant amoniako emisiją: srutų rūgštinimo sistema bandoma ir Vokietijoje
2018-10-23

www.agroakademija.lt komanda lankosi vokiečių įmonėje Blunk, kuri daugiau nei trisdešimt šešerius metus teikia žemės ūkio technikos ir konsultavimo paslaugas. Šeimos verslą plėtojanti įmonė yra viena iš 16-os partnerių, kuri drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos projektą „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“.

Tokių įmonių, kaip Blunk, Lietuvoje kažin ar rastume, tik kelios veikia ir Vokietijoje: pagal ūkininko pageidavimą įmonė sava įranga įdirba žemę, sėja, tręšia, purškia pasėlius, nuima derlių ir jį parduoda.Praktiškai padaro visus darbus! Apie veiklos plėtrą  bei išbandomas inovacijas kalbamės su  įmonės atstovu, diplomuotu žemės ūkio inžinieriumi Filipu Staritzu (Philipp Staritz). Apie įmonės veiklą skaitykite čia.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m. spalis

Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje
2018-09-01

Gyvulių mėšlas – pagrindinis azoto emisijų šaltinis Baltijos jūros regione. Šios emisijos prisideda prie eutrofikacijos proceso ir daro neigiamą įtaką aplinkai. Intensyvi gyvulininkystė, kai nenaudojami pakratai, yra nemenkas skystų trąšų šaltinis. Dėl šios priežasties racionalus valdymas tampa didžiausiu iššūkiu. Modernias trąšų valdymo sistemas sudaro srutų pašalinimo, laikymo ir panaudojimo įranga. Inovatyvių technologijų taikymas, naudojant natūralias trąšas, padeda sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai. Viena iš šių technologijų – srutų rūgštinimo technologija.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su partneriais iš kitų šalių (9 šalys) nuo 2016 m. kovo mėnesio dalyvauja Interreg  programos finansuojamame projekte „Srutų rūgštinimas Baltijos jūros regione“ (Baltic Slurry Acidification, http://balticslurry.eu/). Projekto tikslas – išbandyti srutų rūgštinimo technologijas, kurios mažina azoto nuostolius gyvulininkystės ūkiuose. Ši technologija išbandoma ir Lietuvoje. Žiūrėkite videoreportažą – Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos. 

Srutų rūgštinimo technologijos išbandomos tokiose šalyse, kaip Lenkija, Švedija, Vokietija, Lietuva, Latvija ir Estija. Šiame projekte dalyvauja ir kolegos. Kviečiame susipažinti su projekto parnerių iš Lenkijos – Technologijų ir gyvybės mokslų instituto – parengta videoinformacija apie srutų rūgštinimo technologiją. Ši technologija bandoma tvarte, rezervuare ir laukuose.
© www.lzukt.ltwww.agroakademija.lt, 2018 m.

Išsaugoti dirvožemį – vienas aktualiausių nūdienos agronominių iššūkių
2018-04-12

Vis dažniau Europos ir pasaulio kontekste diskutuojant apie senkančių išteklių naudojimą, atsinaujinančius jų šaltinius, ypatingą svarbą įgauna tvarus dirvožemio naudojimas. Intensyvi žemdirbystė: gausus mineralinių trąšų naudojimas, Lietuvoje vis dar besitraukiantis gyvulininkystės sektorius, agrotechnikos reikalavimų nesilaikymas – keičia dirvožemio chemines, fizikines ir biologines savybes.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutu dalyvaudama tarptautiniame projekte „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ organizavo forumą „Ar galima suderinti aplinkosaugos technologijų diegimą su pelninga ūkio veikla?“, kuriame pristatė inovatyvią srutų rūgštinimo technologiją, skirtą mažinti azoto nuostolius dirvoje, laukus tręšiant skystu mėšlu.

Apie dirvožemio būklę, inovatyvias technologijas mintimis dalinasi Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovai.

 

®www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m. balandis

Prisijunk, pajusk įkvėpimą ir sužinok apie modernų ūkininkavimą!
2017-12-04

Žemės ūkis ir maisto produktų gamyba – viena svarbiausių pasaulinės ekonomikos sudedamųjų dalių. Žemdirbiams čia tenka nemenkas iššūkis – tvariai gaminti konkurencingus žemės ūkio produktus saugojant gamtą ir biologinę įvairovę. Raktas į  tokią  darnią žemės ūkio veiklą – informacinių technologijų taikymas ir neformalus mokymasis. Tarptautinė keturių šalių projekto „Pažengusių ūkininkų gebėjimų stiprinimas (SKIFF)“ komanda žemdirbiams sukūrė ne vieną informacinį produktą, skirtą žemės ūkiui.

Skiff projekto metu sukurta mokymų platforma internete, kuri pasiekiama ir per mobiliąsias aplikacijas pagal šešias mokymų temas: ekologinį ūkininkavimą, kaimo plėtrą, žemės ūkio rinką, ūkio valdymą, ekonomiką, grįstą biotechnologijomis, informavimo ir komunikavimo technologijas žemės ūkyje, taip pat komercinė platforma, skirta parduoti žemės ūkio produktus iš ūkio, bei projekto mobilioji programėlė. Visi projekto produktai yra sukurti projekto partnerių gimtosiomis kalbomis: graikų, olandų, turkų, lietuvių, o taip pat ir anglų kalba.

Kartu su lietuviais projektą SKIFF įgyvendina du partneriai iš Graikijos – Kompiuterinių technologijų ir spaudos institutas Diophantus prie Graikijos švietimo ir mokslo ministerijos, privatus  Europos integracijos ir plėtros institutas, konsultacinė įmonė „Blankcon“ iš Olandijos, Turkijos MKV Tarptautinio konsultavimo, mokymo ir prekybos paslaugų įmonė bei Turkijos žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerija.

Ką apie sukurtąją mokymų platformą mano projekto SKIFF renginių dalyviai? Žiūrėkite reportaže.
Apie SKIFF sklaidos renginius skaitykite čia.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.ltwww.agroakademija.lt, 2017 m. gruodis

Mokymai internete – pažengusių ūkininkų gebėjimams stiprinti
2017-04-18

„Ūkininkavimas ir maisto produktų gamyba yra itin svarbi mūsų ekonomikos sudedamoji dalis. Žemdirbiams keliami nauji reikalavimai, susiję ir su nauja rinkos situacija. Iš tikrųjų ūkininkams tenka dvigubas uždavinys: gaminti maisto produktus ir tuo pačiu apsaugoti gamtą bei išsaugoti biologinę įvairovę. Ekonominės ambicijos, naujų technologijų įtaka efektyviau naudojant gamtos išteklius, nauda visuomenei ir žemės ūkiui skatina žemdirbius tobulėti. Tad naudodami mobiliuosius įrenginius ir pasiremdami projekto partnerių patirtimi, siekiame sukurti elektroninių mokymų platformą žemdirbiams. Suprantama, paruošti mokymo programą nėra unikalus dalykas, tačiau mes pasirinkome specifines mokymo programų temas, pvz., ekologinė žemdirbystė, informacinės ir ryšių technologijos žemės ūkyje, bioekonomika. Šios temos mokymo programą daro išskirtinę“, – sakė projekto vadovas graikas dr. Vasilis Delis.

Plačiau apie graikų turkų, olandų ir lietuvių bendradarbiavimą siekiant sukurti elektroninę mokymų platformą pažengusių ūkininkų gebėjimams stiprinti – vaizdo reportaže.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. balandis

Stambiame ūkyje Švedijoje tausojama aplinka ir ištekliai
2014-04-25

Ūkininkai Eriksonai iš Švedijos savo pavyzdžiu byloja: aplinka ir ištekliai gali būti tausojami ir stambiame, ne ekologiniame ūkyje. Ūkio laukai efektyviai tręšiami pasitelkus azoto jutiklį, ūkyje kaupiama išsami sunaudojamų išteklių duomenų bazė. Laukų tręšimui naudoja kompostuotas bioskaidžias atliekas, ūkio pastatus šildo biokuru. Ūkyje tvarkomasi taip, kad būtų sukeliama kuo mažesnė grėsmė aplinkai, ypač vandens ekosistemoms. Dėl šios priežasties 2010 m. šis ūkis pripažintas tarptautinio konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtoju. Šiemet jau penktą kartą organizuojamas tarptautinis konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014”, kuriuo siekiama paskatinti aplinką tausojančius ūkininkus ir jų pavyzdžiu įkvėpti kitus regiono ūkininkus mažinti žemės ūkio grėsmę Baltijos jūrai. Eutrofikacija – didžiausia grėsmė jautriai Baltijos jūros ekosistemai, maždaug pusė eutrofikaciją sukeliančių maistinių medžiagų (60 proc. azoto ir 40 proc. fosforo junginių) į Baltijos jūrą nuteka dėl netvarių žemės ūkio veiklų. Konkursą nuo 2009 metų organizuoja Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programa, kartu su kitomis regiono aplinkosaugos organizacijomis. Lietuvoje Baltijai draugiškiausio ūkininko paieškomis rūpinasi Lietuvos gamtos fondas, šiais metais prie šios iniciatyvos prisijungė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kiekvienoje Baltijos regiono šalyje išrenkamas nacionalinis nugalėtojas, kuris apdovanojamas 1000 EUR (3450 Lt) piniginiu prizu. Iš jų renkamas regioninis „geriausias Baltijos jūros draugas“. Jo pastangos įvertinamos 10 000 EUR (34 500 LT) piniginiu prizu. Reportažo autorius: www.manoūkis.lt

www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Ir smulkiuose ūkiuose galima pelningai ūkininkauti
2013-10-11

Punskas – nedidelis miestelis, nuo Lietuvos sienos nutolęs vos dvidešimt kilometrų. Didžiąją vietos gyventojų dalį sudaro lietuviai, todėl lietuvybės tradicijos čia itin gilios. Miestelis, priklausantis Palenkės vaivadijai, garsėja ir tuo, kad čia dirba itin darbštūs ūkininkai. Palenkės vaivadijos ūkininkų rezultatai Lenkijos lygmeniu maloniai stebina, nors ūkininkavimui gamtinės sąlygos (dirvožemio kokybė, kalvotumas ir kt.) nėra labai palankios. Tačiau žemdirbiai čia nenuleidžia rankų, turėdami menkus išteklius, gauna optimalią naudą. Palenkės ūkiuose dirba kelių kartų ūkininkai. Vaivadijoje yra 92805 ūkiai, vidutinis ūkio dydis – 11,3 hektaro. Taigi vyrauja maži ir vidutiniai ūkiai, kurie sudaro 86 proc. visų ūkių. Didžioji dalis ūkininkų verčiasi pienininkystę, todėl žemės ūkio naudmenų struktūroje itin daug pievų ir ganyklų. Vieni populiariausių žemės ūkio augalų – kukurūzai, iš kurių ruošiamas pašaras galvijams, jų pasėliai sudaro apie 41,1 proc. vaivadijos pasėlių. Palenkės vaivadija – viena pirmaujančių Lenkijoje gyvulininkystės produkcijos gamybos srityje. Intensyviausiai dirbama pieninės galvijininkystės srityje – vaivadijos ūkiuose yra apie 500 tūkst. melžiamų karvių. Palenkėje pagaminama daugiau nei 20 procentų viso Lenkijos pieno. Spalio pradžioje Zarasų krašto ūkininkai, lydimi Palenkės vaivadijos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultanto Vytauto Račio, lankėsi penkiuose Punsko pienininkystės ūkiuose. Zarasų rajono ūkininkų ūkininkavimo sąlygos panašios kaip ir punskiečių, todėl jie nestokojo klausimų kaimyninėje šalyje ūkininkaujantiems, domėjosi jų taikomomis pašarų ruošimo technologijomis.

Oper. Vaidas Juška, redaktorė Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: melžimo robotai
2012-12-07

Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai ir konsultantai, įgyvendindami projektą „Pažangių technologijų svarba, pritaikymo galimybių ir informacijos sklaida Lietuvos pieno ūkyje“ teminių susitikimų metu lankėsi olandų ūkiuose siekdami susipažinti su naujomis gyvulininkystės technologijomis, įdomiais sprendimais, kuriuos būtų galima pritaikyti Lietuvos pieno ūkiuose. Šiame reportaže pristatoma robotizuota melžimo sistema, kuri ūkyje sėkmingai veikia 4 metus. Ūkininkas laiko 96 melžiamas karves, per laktaciją iš vienos primelžiama 9, 5 tūkst. kg pieno. Melžimo robotas, įrengtas tvarto viduryje, dalija melžiamas karves į 2 grupes – taip ne tik palengvinama jų priežiūra, bet ir karvėms yra arčiau nueiti iki melžimo vietos. Šiame ūkyje karvės melžtis per dieną ateina vidutiniškai 3 kartus.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Žemdirbiai įvertino itališką teleskopinių krautuvų kokybę
2012-07-17

Lietuvių liaudies patarlė moko „Ratus ruošk žiemą, roges – vasarą“. Tad kai didieji lauko darbai nudirbti, dažnas ūkininkas galvoja apie kitų metų investicijas, kuria ūkio plėtros planus, kuris be modernios technikos neįsivaizduojamas. O kaip pasirinkti tokią, kuri dirbtų ištisus metus? Vienas iš pasirinkimų – teleskopiniai krautuvai, dirbantys gerokai daugiau negu traktoriai. Žemdirbiai iš įvairių Lietuvos kampelių ne tik apsilankė teleskopinius krautuvus darbui žemės ūkyje gaminančioje italų įmonėje „Dieci“, bet ir patys sėdo prie teleskopinių krautuvų vairo. Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti, o dar geriau ir pačiam išbandyti.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinė šėrimo sistema
2012-02-28

Olandai pieno gamybos savikainą mažina investicijomis į automatizuotas technologijas. Dar vienas žingsnis visiško darbo karvidėje automatizavimo link – automatinis bandos šėrimas. Skaičiuojama, kad šėrimui tenka net 50 procentų visų išlaidų. Taikant automatinį šėrimą, sumažėja pašarų nuostolių, energijos sąnaudos, o svarbiausia – taupomas laikas. Automatinės šėrimo sistemos įdiegtos keliose dešimtyse Olandijoje ūkių. Viena iš jų aplankė Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai ir konsultantai.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (III)
2012-01-31

Brangstant trąšoms, tręšimas pagal dirvožemio tyrimo rezultatus labai naudingas – trąšos beriamos tik ten, kur jų reikia, ir tik tiek, kiek trūksta. Parodoje pristatyta nemažai dirvožemio pavyzdžių ėmimo agregatų, montuojamų prie savaeigės technikos. Ypač lankytojai domėjosi technika, montuojama ant automobilių priekabų. Tolygus pasėlio sudygimas priklauso ne tik nuo sėklos kokybės (daigumo, švarumo, dygimo energijos), bet ir nuo jos įterpimo į dirvą tolygumo. Susipažinkite su nauja automatine noragėlio slėgio kontrolės sistema, padėsiančia išvengti sėjos netikslumų. Siekiant sutankinti dirvos paviršių, užtikrinti kokybišką sėklos guolį ir kontroliuoti sėjos gylį, ruošiant dirvą sėjai dažniausiai naudojami volai. Tačiau, lengvose dirvose volas dažnai grimzta giliau į žemę, sulėtėja jo sukimosi greitis ir jis ima slysti, taip vietoje dirvos prispaudimo dirvožemis stumiamas, todėl nukenčia sėjos kokybė. Kokie šie ir kiti sprendimai pasiūlyti?

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (II)
2012-01-17

Ūkininkavimo sąnaudų mažinimas Europoje jau seniai pasuko tręšimo pagal iš anksto sudarytus tręšimo planus, dirvos tyrimų žemėlapių sudarymo, derlingumo žemėlapių skaitymo ir analizės link. Sąvoka „precizinis arba tikslusis ūkininkavimas“ vis dažniau akcentuojama, nes gamybos sąnaudas galima sumažinti iš esmės vieninteliu keliu – didinant darbų atlikimo tikslumą. Mažiau trąšų, mažiau chemikalų, mažiau degalų, daugiau grūdų – svarbiausi tiksliųjų žemdirbystės sistemų privalumai.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: automatinis veršelių girdymas
2012-01-02

Veršelių auginimas – investicija, kuri realios naudos duos tik po metų, todėl siekiant užauginti sveiką ir produktyvų veršelį, reikia nepagailėti nei laiko, nei lėšų. Nustatyta, kad gaunamas pieno produkcijos skirtumas tarp karvių, išaugintų iš sveiko ir silpno veršelio, gali būti iki 1,5 tūkst. kilogramų pieno per pirmąsias dvi laktacijas. Natūraliai augdamas šalia motinos, veršelis paprastai maitinasi kai išalksta, tačiau šiuolaikinėje gyvulininkystėje veršelius girdo žmogus, o pieno ar jo pakaitalo gauna 2–3 kartus per dieną, dažnai skirtingos temperatūros ir nevienodais kiekiais. Problemą išspręstų automatinis veršelių girdymas. Lietuvoje ši veršelių auginimo sistema dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o štai apie 50 proc. olandų ūkių ją jau naudoja. Mokslininkai nustatė, kad veršeliai, auginti individualiuose garduose ir girdyti rankomis, nuo septintos amžiaus savaitės priauga mažiau, palyginti su veršeliais, augintais grupiniuose garduose ir savarankiškai gėrusių iš automatinių girdyklų. Automatinė veršelių girdymo sistema paremta grupiniu, palaidu veršelių laikymu. Veršelis geria tada, kai išalksta, o mažos, bet vienodo dydžio ir nekintančios temperatūros pašarų porcijos garantuoja stabilų virškinimą visą parą. Girdant tinkamos temperatūros pieno pakaitalus, išvengiama virškinimo sutrikimų, viduriavimo, o geros kokybės pieno pakaitalas turi subalansuotą mikro ir makroelementų kiekį. Visa tai užtikrina veršelių sveikatingumą. Be to, veršeliams prižiūrėti skiriama mažiau laiko. Įrodyta, kad automatinė veršelių girdymo sistema gali sutaupyti iki 60 proc. darbo valandų, palyginti su tradiciniais veršelių šėrimo metodais. Pasak olandų, automatinės girdyklos valdymo ypatumus ūkininkas perpras tikrai greitai. Problemų jos nesukelia ir veršeliams – užtenka vienos pamokos, po kurios toliau sėkmingai maitinasi vieni. Taigi nauda abipusė: galimybė maitintis savarankiškai veršeliui suteikia nepakartojamus natūralaus elgesio pojūčius, o ūkininkas veršelių girdymui ir priežiūrai sutaupo laiko, darbo ir lėšų.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

„Agritechnica“ keičia ūkininkavimo ateitį (I)
2011-11-28

Lapkričio viduryje lankytojams iš viso pasaulio duris atvėrusi didžiausia žemės ūkio technikos paroda „Agritechnica 2011“ pristatė pažangiausias technologijas ir inovacinius sprendimus, pakeisiančius ūkininkavimo ateitį. Paroda vėl stebina augančiu ekspozicijos plotu, kuris šiemet didžiausias per visą parodos rengimo istoriją – į jį sutilptų apie 60 futbolo aikščių, o norint apžiūrėti visus eksponatus, tektų nužingsniuoti per 80 kilometrų. Techniką ir technologijas eksponuoja 15 proc. daugiau kompanijų nei prieš dvejus metus – beveik 2 700 dalyvių iš 48 valstybių. Su inovacijomis susipažino per 350 tūkst. lankytojų. Tai rodo, kad žemės ūkio sektorius auga ir tampa šio amžiaus strategine šaka. Pasak parodos organizatorių, kitais metais laukiama dar daugiau ir dalyvių, ir lankytojų, nes argumentai žemės ūkio technikos gamybai plėsti nenuginčijami: daugėja gyventojų, auga bioenergijos poreikis. Lankytojams pristatyta daugiau kaip 300 inovacijų, iš kurių 41 pasipuošė Vokietijos žemės ūkio organizacijos medaliais (2 aukso, 39 sidabro).

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pažangios technologijos pieno ūkiuose: karvių laikymo sąlygos
2011-11-16

Nyderlandai – savo plotu mažesnė Europos Sąjungos valstybė už Lietuvą. Tiesa, gyventojų joje net penkis kartus daugiau nei pas mus. Pieno ūkiai – svarbiausia žemės ūkio šaka, vyraujanti pietinėje dalyje. Šalyje yra apie 20 tūkstančių pieno ūkių, kuriuose laikoma 1,5 milijono karvių, Lietuvoje – maždaug 350 tūkstančių. Per metus Olandijoje pagaminama daugiau kaip 11 milijonų tonų pieno, o Lietuvoje – dešimt kartų mažiau. Iš vienos karvės per metus primelžiama apie devynias tonas. Lietuvoje, pagal kontroliuojamų karvių duomenis, per šešias. Vidutiniškai olandų ūkiuose laikoma 70–80 melžiamų karvių. Pas mus dauguma ūkių smulkūs, laikomos 1–2 karvės. Olandijoje viršijama pieno kvota. Iki 2015-ųjų, kada ji bus panaikinta, siekiama mažinti produktyvumą daugiau dėmesio skiriant visavertei ir subalansuotai mitybai, optimalioms higienos sąlygoms ir gyvulių gerovei. Ūkiai kartą per du metus kontroliuojami ūkių inspekcijos. Pasiekta, kad beveik 99 procentai viso Olandijoje gaminamo pieno yra I klasės. Rezultatai įspūdingi, yra iš ko pasimokyti, tad Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai ir konsultantai, įgyvendindami projektą „Pažangių technologijų svarba, pritaikymo galimybių ir informacijos sklaida Lietuvos pieno ūkyje“ teminių susitikimų metu lankėsi olandų ūkiuose siekdami susipažinti su naujomis gyvulininkystės technologijomis, įdomiais sprendimais, kuriuos būtų galima pritaikyti Lietuvos pieno ūkiuose.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Kukurūzų diena Palenkėje
2011-10-21

Palenkės vaivadijos vizitinė kortelė – pienas. Iš milijono laikomų galvijų, pusė – melžiamos karvės. Anot Lenkijos konsultantų, kas penkta stiklinė pieno, pagaminto šalyje, yra iš Palenkės. Šiame pienininkystės regione žemės nenašios, dirvos akmenuotos, o galvijams tinkamo pašaro reikia daug, tad 30-t tūkstančių pieno ūkių augina kukurūzus, kurie užima apie dešimtadalį visų vaivadijos pasėlių. Kukurūzų silosas – pagrindinis galvijų pašaras. Kad ūkininkai sužinotų naujausias kukurūzų auginimo technologijas, kasmet lenkų Konsultavimo tarnyba drauge su žemės ūkio mokyklomis ir sėklininkystės įstaigomis organizuoja Kukurūzų dienas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Gyvulininkystės paroda EuroTier 2010: gyvūnų gerovė (III dalis)
2011-01-28

Gyvūnų gerovė – neatsiejama modernaus ūkininkavimo dalis, todėl gyvulininkystės parodoje Euro Tier didelio susidomėjimo sulaukė specialistų siūlomi technologiniai sprendimai, padėsiantys didinti galvijų bandų sveikatingumą, tinkamai laikyti veršelius.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Gruzija domisi konsultavimo sistema
2011-01-12

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, bendradarbiaudama su LR užsienio reikalų ministerija, gruodžio pabaigoje priėmė oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusią Adžarijos Respublikos (Pietvakarių Gruzijos autonominis regionas) žemės ūkio ministerijos delegaciją. Svečiai domėjosi Lietuvos žemdirbių konsultavimu ir informavimu, kad galėtų panašią konsultavimo tarnybą įsteigti Gruzijoje. Maždaug Lietuvos plotą užimančioje valstybėje esama ir lygumų, ir pelkėtų žemumų, ir tankaus miško, ir plokštikalnių, kalnų, netgi gabalėlis dykumos. Kaip sekasi ūkininkauti gruzinams?

Oper. V. Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Gyvulininkystės paroda EuroTier 2010 (I dalis)
2010-11-26

Ant Leinės upės kranto įsikūrusio vieno žaliausių Vokietijos miestų Hanoverio parodų centre lapkričio viduryje šurmuliavo beveik ketvirtis milijono lankytojų iš viso pasaulio. Visi jie čia atvyko turėdami vieną tikslą – išvysti gyvulininkystės parodoje Euro Tier 2010 demonstruojamas naujausias šios žemės ūkio šakos technologijas. Per keturias parodos dienas lankytojai susipažino su šiuolaikinėmis gyvulininkystės tendencijomis: laikymo, įrangos, vėdinimo, šildymo, pašarų, veterinarijos, higienos, genetikos naujovėmis, moderniausiomis paukštininkystės technologijomis. Daug dėmesio sulaukė konferencijos apie bioenergetikos galimybes, veislinių gyvulių aukcionas. Daugiausia užsienio svečių atvyko iš Olandijos, Danijos, Austrijos, Šveicarijos ir Lenkijos. Kas antri metai vykstanti paroda šiemet rekordinė dalyvių skaičiumi: dalyvavo beveik du tūkstančiai įmonių iš 49 pasaulio šalių, kurios gyvulininkystės įrangą demonstravo aštuoniolikos hektarų plote. Didėjantis parodos populiarumas patvirtina, kad žemės ūkio verslas įgyja vis didesnę perspektyvą. To siekia ir parodos organizatoriai.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Gyvulininkystės paroda EuroTier 2010: inovacijos (II dalis)
2010-10-02

Tarptautinė gyvulininkystės parodos Euro Tier komisija aukso medaliais apdovanojo tris inovacijas. Du medaliai atiteko už melžimo įrangos naujoves, trečiasis – už modernią paršingumo nustatymo sistemą.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

miskininkystes-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos