Kukurūzų maistinė vertė didėja augalui bręstant, todėl pjauti geriausia, kai kukurūzai yra pieninės-vaškinės brandos.

Norint įvertinti žiemkenčių pasėlių būklę, suskaičiuojami augalai viename kvadratiniame metre, įvertinamas pasėlio tankumas, augalų išsivystymas.

Rokiškio rajono ūkininkas Saulius Jasinevičius ūkį paveldėjo iš mamos ir toliau tęsia jos pradėtus darbus: įgyvendina investicinius projektus, Standartų direktyvą. Nuo pat ūkio įkūrimo dienos Jasinevičiams padeda Lietuvos žemės ūkio konsutavimo tarnybos specialistai.

Šių metų rudens orai ne visiems žemdirbiams leido laiku pasėti žiemkenčius, todėl pasėliai labai skiriasi. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai, norėdami parodyti sėjos laiko įtaką pasėliui, bandymų laukeliuose žieminius kviečius sėjo skirtingu laiku. bandymo rezultatus pristato doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas, LAMMC LŽI Augalų selekcijos centro vadovas.

Nuo ko priklauso rudeninio arimo kokybė? Konsultuoja dr. Virginijus Feiza,LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas.

Pastaraisiais metais auginantiems žieminius javus vis daugiau problemų sukelia vienaskiltės piktžolės. Vienos iš jų – dirvinės smilguolės. Šios piktžolės sudygsta, kai sėklos rudenį ir pavasarį dirvoje būna ne giliau kaip iki 2,5 cm. Jos dirvoje išlieka daigios iki 3,5 metų. Rudenį sudygusios smilguolės žiemoja, vasaros antroje pusėje vienas augalas subrandina iki 16000 sėklų. Naikinant piktžoles, labai svarbi sėjomaina, tačiau ne visada ūkininkai jos laikosi, dažnai atsėliuoja arba sėja žieminius javus po žieminių. Pasekmė – dirvinių smilguolių pilni laukai.

Ant Leinės upės kranto įsikūrusio vieno žaliausių Vokietijos miestų Hanoverio parodų centre lapkričio viduryje šurmuliavo beveik ketvirtis milijono lankytojų iš viso pasaulio. Visi jie čia atvyko turėdami vieną tikslą – išvysti gyvulininkystės parodoje Euro Tier 2010 demonstruojamas naujausias šios žemės ūkio šakos technologijas.

Pasibaigus derliaus nuėmimo sezonui, reikėtų nepamiršti atlikti mašinų techninės priežiūros darbus ir jas paruošti žiemai. Blogai paruošta mašina nukenčia nuo korozijos. Pirmiausia patartina techniką sutvarkyti: nuvalyti susikaupusius pelus, šiaudus, augalų masės likučius ar purvą. Tuomet imamasi kitų paruošiamųjų darbų.

Dėl pernai metų iššalusių rapsų jų augintojai neramiai laukia ir šios žiemos. Kol kas dar neaišku, ar pirmasis staigus atšalimas pakenkė augalams. LŽŪKT konsultantų nuomone, sniegu uždengtų rapsų šalčiai neturėjo pažeisti. Kita vertus, sniego danga ir dirvos įšalo gylis įvairiuose šalies rajonuose labai nevienodi.

Tarptautinė gyvulininkystės parodos Euro Tier komisija aukso medaliais apdovanojo tris inovacijas. Du medaliai atiteko už melžimo įrangos naujoves, trečiasis – už modernią paršingumo nustatymo sistemą.

Besibaigiantys metai žemdirbiams buvo permainingi. Pasak Ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, bendradarbiaujant su Vyriausybe, žemės ūkio ir finansų ministerijomis, kitomis žemdirbiškomis organizacijomis buvo ieškoma sprendimų, kaip padėti ūkininkaujantiems sėkmingai plėtoti verslą.

Žemės ūkio bendrovių apklausos duomenimis, šie metai buvo geresni nei 2009 – ieji, bet 2008 – aisias metais buvę rezultatai dar nepasiekti. Pasak asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, bendrovės prošvaistes jau mato.

Kiekviena Europos Sąjungos valstybė privalo teikti duomenis į Ūkių apskaitos duomenų tinklą, kuriame kasmet kaupiama 80 tūkst. respondentinių ūkių duomenys. Jie atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą ir naudojama bendrajai Europos Sąjungos žemės ūkio politikai įgyvendinti. Už šios informacijos surinkimą ir sisteminimą Lietuvoje atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, bendradarbiaudama su LR užsienio reikalų ministerija, gruodžio pabaigoje priėmė oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusią Adžarijos Respublikos (Pietvakarių Gruzijos autonominis regionas) žemės ūkio ministerijos delegaciją. Svečiai domėjosi Lietuvos žemdirbių konsultavimu ir informavimu, kad galėtų panašią konsultavimo tarnybą įsteigti Gruzijoje.

Po sniegingo ir šalto gruodžio sausyje atšilus orams, daugelis ūkininkų sunerimę žvalgosi į laukuose tirpstantį sniegą. Kaip žiemoja žiemkenčiai? Apie tai - doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų selekcijos centro vadovas.

Gyvūnų gerovė – neatsiejama modernaus ūkininkavimo dalis, todėl gyvulininkystės parodoje Euro Tier didelio susidomėjimo sulaukė specialistų siūlomi technologiniai sprendimai, padėsiantys didinti galvijų bandų sveikatingumą, tinkamai laikyti veršelius.

Vasarį galime laukti permainingų orų, kai naktimis yra minusinė temperatūra, o dienomis pliusinė. Pasėlių laukų įdubose susikaupęs vanduo, naktį virsta ledu. Tokie orai neigiamai veikia rapsus.

Nesilaikant melžimo, karvių laikymo, pieno inventoriaus sanitarinių ir higieninių reikalavimų, pienas būna nekokybiškas ar net pavojingas žmonių sveikatai. Pieno kokybės rodiklius ūkininkas sužino tirdamas jį akredituotoje laboratorijoje. Pieno ūkių savininkai neturėtų taupyti atsisakydami gyvulių produktyvumo kontrolės tyrimų. Ištyrus pieno mėginį, galima sužinoti karvių sveikatos būklę, produktyvumą, pieno kokybės rodiklius. Turint šiuos duomenis, galima laiku pastebėti kylančias problemas.

Kompleksinė parama – svarbus priminimas gaunantiems Europos Sąjungos išmokas. Pateikęs paraišką išmokoms ir norėdamas jas visas gauti, žemdirbys įsipareigoja savo ūkyje laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimų. Daugelio jų reikėjo laikytis ir anksčiau, tik nuo 2009 -ųjų tai susieta su Europos Sąjungos išmokomis. Valdymo reikalavimus žemdirbys ūkyje turės įgyvendinti palaipsniui iki 2013 –ųjų. Kokios naujos privalomos taisyklės šiemet papildė paramos mechanizmą?

Atskubėkite į Konsultavimo tarnybą, jei dvejojate ir nežinote, kaip efektyviai tvarkyti ūkio apskaitą, parengti verslo planus, pagerinti augalininkystės produkcijos kokybę, sudaryti organinių trąšų naudojimo planus. Galbūt reikia konsultacijos, kaip sudaryti pigų ir visus karvės organizmo poreikius tenkinantį racioną, kokias ūkio statinių, mėšlo tvarkymo, ūkio infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos technologijas pasirinkti. O gal nesate tikri, ar ūkis atitinka kompleksinės paramos reikalavimus, nuo kurių priklauso tiesioginės išmokos?

Nuo šių metų mėšlas ūkiuose turi būti tvarkomas laikantis pakeisto Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo. Pagal jį sutrumpėjo trąšų paskleidimo periodas, tręšimo planus reikia sudaryti jau ir mažesniems ūkiams. Yra ir kitų reikalavimų.

Vos prabudus pavasariui, žemdirbiai nekantrauja ir skuba pamaitinti žiemkenčius. Labai skubėti nevertėtų, pirmiausia įvertinkite, ar prasidėjusi augalų vegetacija. Tai padaryti nesudėtinga: išrovus augalą pasižiūrėkite, jei pirmieji nauji lapo audiniai pasirodę, vegetacija atsinaujino. Taigi šiuo metu labai svarbu apsispręsti ir paskaičiuoti pirmąją ązoto trąšų startinę dozę. Kad nei augintojui, nei augalui nebūtų nuostolio ir streso, prisiminkime tręšimo abėcėlę.

Kompleksinės paramos reikalavimų, kurių ūkyje privalo laikytis žemdirbiai, norintys gauti tiesiogines išmokas, yra nemažai. Žemdirbiui gali būti sunku įsivertinti, ar ūkis juos visus atitinka, ar ūkininkaudamas jis nedaro pažeidimų, todėl reikiamas konsultacijas pasirengę suteikti akredituoti konsultantai. Be to, didžioji dalis šių konsultacijų apmokamos Europos Sąjungos lėšomis. Tokia parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Joje gali dalyvauti visi žemės ūkio valdas įregistravę žemdirbiai ir miškų savininkai.

Šešioliktoji paroda „Ką pasėsi“ – tikras pavasario pranašas. Įspūdingos žemės ūkio technikos ekspozicijos, trąšų ir augalų apsaugos priemonių naujovės, gausus sodininkų, daržininkų ir gėlininkų, amatininkų ir tautinio paveldo puoselėtojų produkcijos pasirinkimas kasmet sutraukia vis daugiau dalyvių ir lankytojų. Anot parodos organizatorių - Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto - atstovų, šiemet dalyvavo daugiau kaip 200 įmonių, 17 iš užsienio šalių, ir apie 400 smulkiųjų gamintojų bei pardavėjų. Per tris dienas sulaukta apie 90 tūkst. lankytojų.

Šių metų rudens orai ne visiems žemdirbiams leido laiku pasėti žiemkenčius, todėl pasėliai labai skiriasi. LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai, norėdami parodyti sėjos laiko įtaką pasėliui, bandymų laukeliuose žieminius kviečius sėjo skirtingu laiku. Apie tai informuoja doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas, LAMMC LŽI Augalų selekcijos centro vadovas.

Liaudies išmintis – viščiukus skaičiuojame rudenį – bitininkams netinka. Visų bitininkavimo metų rezultatai paaiškėja pavasarį – nuo to, kiek bičių šeimų sėkmingai peržiemojo, planuojami darbai.

Melžiamos karvės yra produktyvios, jei jos sveikos ir gerai jaučiasi. Intensyviai šeriami ir neteisingai įrengtose karvidėse laikomi galvijai dažnai susižeidžia galūnių pirštus ir nagas. Šlubuojančios karvės mažiau juda, suėda mažiau pašarų. Svarbiausia – sumažėja jų produktyvumas ir, žinoma, ūkininko pajamos. Specialistų teigimu, nestipriai šlubuojančios karvės produktyvumas sumažėja 2–5 litrais pieno per parą. Be to, tokie sužeidimai gali sukelti įvairių komplikacijų, dėl kurių karvė gali nugaišti. Taigi, nuostolių gali būti dar daugiau. Kad taip nenutiktų, būtina nagas prižiūrėti.

Didėjanti konkurencija, greita naujovių kaita, dideli vartotojų lūkesčiai ir kitos priežastys skatina ūkininkus modernizuoti ūkius, mažinti gamybos išlaidas, išnaudojant ūkio galimybes ir įveikiant grėsmes. Išmokti adaptuotis prie kintančių rinkos sąlygų ir būti konkurencingais žemės ūkio verslo subjektais gali padėti objektyvus pasiektų rezultatų vertinimas ir veiklos planavimas.

Gyvulių sveikatai įtakos turi daugelis veiksnių. Svarbiausi – laikymo sąlygos, priežiūra ir pašarai. Pastaruoju metu, pasikeitus ūkininkavimo sąlygoms, suaktyvėjo mikroskopiniai grybai, gaminantys toksiškus gyvuliams ir žmonėms junginius – mikotoksinus. Jie neigiamai veikia organizmą, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas mikroorganizmų pakenktiems grūdams ir pašarams. Šiuo metu žinoma apie 400 grybų metabolitų, pasižyminčiu toksiniu poveikiu, kuris sukelia organizmo mikotoksikozę.Siekiant paskatinti ūkininkus rinktis saugius aplinkai ir ekonomiškai racionaliausius pašarų ruošimo būdus, ūkyje įrengtas parodomasis bandymas.

Kaip teisingai ruošti žolinius pašarus? Žolynams augant, didėja žolės masė ir gaunamo pašaro kiekis, bet mažėja pašarinė vertė. Pražydėjusiose varpinėse žolėse lieka pusė ar net mažiau anksčiau buvusių maisto medžiagų. Tyrimais nustatyta, kad bamblėjimo tarpsnio kilograme žolės sausųjų medžiagų yra vidutiniškai 150 g žaliųjų baltymų, o žolėms peržydėjus, jų lieka tris kartus mažiau.

Kaip javų pasėlius apsaugoti nuo plintančių ligų? Konsultuoja dr. Roma Semaškienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja.

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai nedaug kuo skiriasi nuo ekologiškai išaugintų daržovių, uogų ar mėsos, tačiau vartotojams jie yra mažiau žinomi. Ekologiška produkcija auginama be jokių mineralinių trąšų ir chemijos. Auginant išskirtinės kokybės produktus, naudojamos trąšos, jei reikia ir cheminiai preparatai, tačiau jų kiekis, dažnumas ir laikas griežtai ribojami. Dėl specialių ūkininkavimo ir gamybos būdų produktai natūralūs, švieži ir sveiki.

Vis labiau vertiname kokybiško, sveiko ir natūralaus maisto privalumus. Atitinkamai didėja ir poreikis maisto kokybei. Pastaraisiais metais Lietuvoje, ypač žiemos ir pavasario laikotarpiais, labai trūksta kokybiškų lietuviškų desertinių obuolių, kuriuos iš šalies rinkos išstumia įvežtiniai, bet dažnai abejotinos kokybės vaisiai.

Norint sėkmingai ūkininkauti, laiku vykdyti įsipareigojimus, nustatyti ūkio finansinės krizės užuomazgas, priimti teisingus sprendimus, turėsiančius įtakos ūkio veiklos rezultatams - būtinas nuolatinis ūkio veiklos vertinimas. Šiuo tikslu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai parengė projektą „Ekonominių bei veiklos sunkumų turinčių ūkių analizė bei problemų sprendimas“.

Liaudies išmintis byloja – „nearsi – nesėsi, nesėsi – nepjausi“, todėl gerai paruošti dirvą yra itin svarbu. Nenuostabu, kad metai iš metų vyksta Artojų varžybos, kurių metu žemdirbiai demonstruoja gražų ir kokybišką arimą, o jo kokybę vertina kompetentingų teisėjų komanda.

Prieš šešerius metus gimusi žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija“ žemdirbius, mokslininkus, žemės ūkio specialistus ir agroverslo atstovus vėl sukvietė į būrį. Būtent čia lankytojai galėjo susipažinti su perspektyviausiomis mūsų klimatinėmis sąlygomis auginamomis augalų veislėmis, iš arti „pačiupinėti“ augalų apsaugos produktų bei trąšų veiksmingumo bandymų rezultatus, įvertinti ekonomiškas ir naujausius standartus atitinkančias žemės ūkio mašinų technines galimybes, čia pat pasikonsultuoti su savo srities specialistais.

Siekiant išauginti gausų derlių, didelę reikšmę turi auginimo technologija ir tinkamai pasirinkta veislė. Produktyviausių ir vertingiausių augalų veislių auginimas – viena ekonomiškiausių ir prieinamiausių žemdirbiams priemonių derliui didinti bei produkcijos kokybei gerinti. Įrodyta, kad taikant tą pačią auginimo technologiją, geriausios veislės gali duoti 20–30 procentų didesnį derlių.

Arimas – viena svarbiausių žemės dirbimo technologijų. Bandymų duomenys ir pažangi žemdirbių patirtis rodo, kad tuomet, kai dirva gerai suarta visos naudojamos technologinės priemonės didina augalų derlių.

Arimas – viena svarbiausių žemės dirbimo technologijų. Bandymų duomenys ir pažangi žemdirbių patirtis rodo, kad tuomet, kai dirva gerai suarta visos naudojamos technologinės priemonės didina augalų derlių.

Kokios optimalios vasarinių kvietrugių mitybos sąlygos?

Nors žieminių rapsų sėjos darbai jau baigti, tačiau tai tik pradžia. Dabar labai svarbu įvertinti pasėlio tankumą. Rekomenduojama, kad linijinių veislių augalų viename kvadratiniame metre būtų nuo šešiasdešimt iki šimto, o auginant hibridines žieminių rapsų veisles, pakaktų ir trisdešimties keturiasdešimties.

Vienas svarbiausių bitininkų darbų rudenį – paruoši bites žiemai. Nuo to priklausys ir ateinančių metų bityno produkcija. Šiuo metu bites labai svarbu teisingai pamaitinti, paruošti lizdus žiemai, kontroliuoti bičių erkėtumą, kuris pridaro nemažai nuostolių.

Sodininkų tikslas – kiek galima gausiau derantis verslinis sodas. Kaip pasiekti, kad vaismedžiai saikingai augtų ir pakankamai derėtų? Vienas iš būdų – tinkamai pasirinkti veislių ir poskiepių derinius. Konsultuoja LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai.

Ketvirtąjį kartą įvykusi paroda „Sprendimų ratas“ lankytojams pristatė miškininkystės, medžioklės, gamtosaugos bei aplinkos tvarkymo naujoves. Pasak parodos organizatorių, Lietuva ne tik žemės ūkio, bet ir miškų kraštas, tad šiųmetės parodos akcentas – miškai, juolab, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2011 metus paskelbė Tarptautiniais miškų metais.

Keičiantis privačių miškų ūkiui Lietuvoje, tobulinami ir šią sritį reglamentuojantys teisės aktai. Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Miškų įstatymo pataisos, tiesiogiai liečiančios privačių miškų savininkų veiklą.

Palenkės vaivadijos vizitinė kortelė – pienas. Iš milijono laikomų galvijų, pusė – melžiamos karvės. Anot Lenkijos konsultantų, kas penkta stiklinė pieno, pagaminto šalyje, yra iš Palenkės. Šiame pienininkystės regione žemės nenašios, dirvos akmenuotos, o galvijams tinkamo pašaro reikia daug, tad 30-t tūkstančių pieno ūkių augina kukurūzus, kurie užima apie dešimtadalį visų vaivadijos pasėlių.

Šiemet daržovėms augti ir derliui subrandinti metai geri: pakako ir šilumos, ir drėgmės. Tad aruodai tikrai bus pilni, net ir auginant išskirtinės kokybės daržoves.

Nyderlandai – savo plotu mažesnė Europos Sąjungos valstybė už Lietuvą. Tiesa, gyventojų joje net penkis kartus daugiau nei pas mus. Pieno ūkiai – svarbiausia žemės ūkio šaka, vyraujanti pietinėje dalyje. Šalyje yra apie 20 tūkstančių pieno ūkių, kuriuose laikoma 1,5 milijono karvių, Lietuvoje – maždaug 350 tūkstančių.

Lapkričio viduryje lankytojams iš viso pasaulio duris atvėrusi didžiausia žemės ūkio technikos paroda „Agritechnica 2011“ pristatė pažangiausias technologijas ir inovacinius sprendimus, pakeisiančius ūkininkavimo ateitį.

Neįprastai šiltas ruduo neramino žieminius augalus auginančius žemdirbius. Gerai, kad pakako drėgmės - kol kas dauguma javų ir rapsų pasėlių artėjančią tikrąją žiemą pasitinka pasiruošę ir pasiekę optimalų augimo tarpsnį, teigia Konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai drauge su ūkininkais paskutiniąją rudens dieną vertinę skirtingos sėjos vidurio Lietuvos žiemkenčių laukus. Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai?

Ūkio veiklos buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti visi ūkį įregistravę gyventojai ir gaunantys ar pretenduojantys gauti paramą iš valstybės ar Europos Sąjungos fondų. Esant dideliam gyvulių ar žemės ūkio produkcijos judėjimui ūkyje, nuolat keičiantis buhalterinės apskaitos reikalavimams, ūkininkai dažnai ieško specialistų pagalbos, tačiau visuomet pravartu pačiam žinoti Lietuvos mokesčių politiką.

Veršelių auginimas – investicija, kuri realios naudos duos tik po metų, todėl siekiant užauginti sveiką ir produktyvų veršelį, reikia nepagailėti nei laiko, nei lėšų. Nustatyta, kad gaunamas pieno produkcijos skirtumas tarp karvių, išaugintų iš sveiko ir silpno veršelio, gali būti iki 1,5 tūkst. kilogramų pieno per pirmąsias dvi laktacijas.

Ūkininkavimo sąnaudų mažinimas Europoje jau seniai pasuko tręšimo pagal iš anksto sudarytus tręšimo planus, dirvos tyrimų žemėlapių sudarymo, derlingumo žemėlapių skaitymo ir analizės link. Sąvoka „precizinis arba tikslusis ūkininkavimas“ vis dažniau akcentuojama, nes gamybos sąnaudas galima sumažinti iš esmės vieninteliu keliu – didinant darbų atlikimo tikslumą. Mažiau trąšų, mažiau chemikalų, mažiau degalų, daugiau grūdų – svarbiausi tiksliųjų žemdirbystės sistemų privalumai.

Brangstant trąšoms, tręšimas pagal dirvožemio tyrimo rezultatus labai naudingas – trąšos beriamos tik ten, kur jų reikia, ir tik tiek, kiek trūksta. Parodoje pristatyta nemažai dirvožemio pavyzdžių ėmimo agregatų, montuojamų prie savaeigės technikos. Ypač lankytojai domėjosi technika, montuojama ant automobilių priekabų.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – vienintelėje Lietuvoje aukštoji neuniversitetinė miškininkystės mokykla. Čia sukurtos puikios galimybės gilintis į šešias biomedicinos ir technologijos mokslų sričių studijų programas: Miško ūkis, Rekreacija, Hidrotechnika, Žemėtvarka, Želdynų dizainas, Kadastriniai matavimai ir nekilnojamojo turto vertinimas.

Olandai pieno gamybos savikainą mažina investicijomis į automatizuotas technologijas. Dar vienas žingsnis visiško darbo karvidėje automatizavimo link – automatinis bandos šėrimas. Skaičiuojama, kad šėrimui tenka net 50 procentų visų išlaidų. Taikant automatinį šėrimą, sumažėja pašarų nuostolių, energijos sąnaudos, o svarbiausia – taupomas laikas.

Kovą ir balandį sprendžiasi visų žiemkenčių sėkmingas peržiemojimas. Kokia žiemkenčių būklė pirmosiomis pavasario dienomis?

Naujoji žemės ūkio politika skatina ieškoti kitų galimybių ir prisitaikyti prie laukiančių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, aplinkosauga, inovacijos. Viena iš priemonių juos kontroliuoti – informacijos valdymo sistema.

Obelis genėti ir formuoti galima įvairiu metų laiku. Tačiau, priklausomai nuo vaismedžių amžiaus, augimo stiprumo ir ištvermingumo žiemai, svarbiausi yra trys genėjimo ir formavimo laikotarpiai. Pirmasis – vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai, t. y. žiemą ir pavasarį iki obelų žydėjimo pabaigos. Antrasis – intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje. Trečiasis – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tai yra 3–4 savaitės iki obuolių skynimo, vadinamasis vasaros genėjimas.

Šiųmetėje pavasarinėje parodoje „Ką pasėsi“ augalininkystės ūkių šeimininkams buvo pristatyta nemažai naujovių – nuo sėklų ir sodinukų iki modernių auginimo technologijų bei inovatyvių kompiuterinių ūkio valdymo programų. Plėtojančius augalininkystės krypties ūkius, itin sudomino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų parengta unikali kompiuterinė augalininkystės ūkio valdymo programa, apdovanota parodos medaliu.

Pavasariui įpusėjus galima sakyti, kad bendras žieminių pasėlių vaizdas daug geresnis negu po 2011 metų žiemos. Džiugiai pavasarį pasitiko vidurio Lietuvos ūkininkai, praeitą savaitę susirinkę į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos organizuotą lauko dieną „Pasėlių vertinimas augalų vegetacijos metu“.

Ganymas – pigiausias pašarų panaudojimo būdas. Ganant stengiamasi reguliuoti nepastovų žolės augimą ir gerinti jos kokybę, atsižvelgiant į gyvulių poreikius. Sparčiausia žolė želia nuo gegužės iki birželio, tačiau ji gali augti taip greitai, kad daugelyje aptvarų optimalus aukštis nuo 15 iki 20 cm būna tik kelias dienas, todėl žolę reikėtų prižiūrėti taip, kad tas tinkamas aukštis būtų kuo ilgiau.