Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarka

Danutė Jurkienė

LŽŪKT Rietavo sav. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikiant ir ekonomikos paslaugas

2012-03-07

Jeigu ūkininkas turi samdomų darbuotojų, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą privalo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Tai itin svarbus dokumentas, pagal kurį ne tik apskaičiuojamas darbo užmokestis, bet ir kontroliuojama, kaip vykdomi Darbo kodekso reikalavimai dėl darbuotojų darbo ir poilsio laiko paskirstymo. Kokie pagrindiniai darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo reikalavimai?

Žiniaraštį galima pildyti ranka ar elektroniniu būdu. Svarbu nepamiršti jį pildyti kiekvieną dieną, o atėjus tikrintojams būti pasiruošus bet kada pateikti (atspausdinti). Žiniaraščio forma ir jos pildymo tvarka Vyriausybės patvirtinta dar 2004 m. (sausio 27 d. nutarimas Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) ir galioja iki šiol.

Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi visi darbuotojai, jų pareigos ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Žiniaraštyje kiekvieną dieną žymimas dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės:

Pirmojoje – nurodomas faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai (išskyrus neatvykimo atvejus, kurie pagal LR darbo kodekso nuostatas prilyginami darbo laikui).
Antrojoje – nurodomas laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir darbo pertraukos, kurios pagal teisės aktus įskaitomos į darbo laiką.
Trečiojoje – siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie prilyginti darbo laikui.

Pasibaigus mėnesiui, suvedamas darbo laiko balansas pagal faktiškai dirbtą laiką, neatvykimo į darbą laiką ir nedirbtą laiką, prilygintą darbo laikui.

Į faktiškai dirbtą laiką įeina ir viršvalandžiai bei tarnybinės komandiruotės. Kiekvieno darbuotojo neatvykimo į darbą atvejai, kaip minėta, nurodomi pagal jiems taikomą sutartinį žymėjimą.

Dažniausiai pasitaikančių neatvykimo į darbą atvejų sutartinis žymėjimas:

Viršvalandinis darbas – VD
Darbas poilsio ir švenčių dienomis – DP
Papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą poilsio ir švenčių dienomis – V
Nedarbingumas dėl ligos ar traumų – L
Kasmetinės atostogos – A
Nemokamos atostogos – NA
Nėštumo ir gimdymo atostogos – G
Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai – PV
Pertraukos darbe pagal teisės aktus įskaitomos į darbo laiką – PR
Mokomosios karinės pratybos – KM
Poilsio dienos – P
Švenčių dienos – S

Užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotasis asmuo.