Darbo užmokesčio išmokėjimas. Ar galima delsti?

Justina Katiliūtė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2020-12-29

© LŽŪKT nuotr.

Neretai pritrūkus apyvartinių lėšų, o mokėjimų naštai vis augant, darbdaviai atsigręžia į darbuotojus. Manymas, kad kelias dienas vėliau išmokėjus atlyginimus gali išsigelbėti, klaidingas. Darbo kodeksas numato griežtus reikalavimus darbdaviui, kurie tokiu būdu apsaugo darbuotojus nuo netikėto pajamų netekties.

Darbo kodekso 146 straipsnis numato, jog darbdavys su darbuotoju už jo atliktą darbą per kalendorinį mėnesį privalo atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos. Taip pat pažymima, jog darbo sutartis gali būti numatyti kitaip. Bet kuriuo atveju, priimant naują darbuotoją į darbą, reikėtų sudaryti darbo sutartį laikantis šio nurodymo ir apmokėjimo termino nepagrįstai neprailginti, o su esamais darbuotojais atsiskaityti griežtai laikantis darbo sutartyje numatyto apmokėjimo termino.

Visgi pasitaiko atvejų, kai dėl žmogiškųjų klaidų ar žinių trūkumo atlyginimas būna išmokamas vėliau nei per dešimt darbo dienų. Tuomet darbo kodekso 147 straipsnis numato papildomas išmokas:

„Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su už praeitų metų gruodžio mėnesiu). “

Šiuo metu galioja nustatytas delspinigių dydis siekia 0,07 %. Vienas svarbus akcentas: šis delspinigių dydis yra skaičiuojamas ne nuo vėluojamų darbo dienų skaičiaus, bet nuo kalendorinių dienų skaičiaus. Tai reiškia, jei darbo sutartis numato atlyginimą išmokėti iki mėnesio 10 dienos, tačiau tai dėl kažkokių priežasčių nebuvo įvykdyta, nuo kiekvienos kitos dienos privaloma apskaičiuoti ir išmokėti darbuotojui delspinigius. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog delspinigiai nėra apmokestinami, tai reiškia, jog apskaičiuota suma keliauja tiesiai į darbuotojo rankas.

Vienintelis atvejis, kuomet delspinigių skaičiavimas gali būti nutraukiamas, tai yra darbdavio bankrotas. Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.

Jeigu darbo santykiai pasibaigia, tačiau su darbuotoju vis dar delsiama atsiskaityti, darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis numato darbdaviui mokėti netesybas. Tai darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Taigi, galima teigti, jog darbo užmokesčio mokėjimas laiku yra darbdavio įstatyminė pareiga ir šios prievolės nevalia atidėlioti, nes tai lems tik dar didesnes mokėtinas sumas.