Dėl mirusio asmens mokestinės prievolės vykdymo

LŽŪKT informacija

2015-03-30

Mirus mokesčių mokėtojui, labai svarbu tinkamai sutvarkyti apskaitą ir mokesčius. Dažnas paveldėtojas nepagalvoja, kad kartu su paveldimu turtu gali atitekti palikėjo prisiimti įsipareigojimai ir mokestinės prievolės. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Mirus mokesčių mokėtojui, įregistruojamas asmens mirties faktas ir išduodamas mirties liudijimas. Gavus šį dokumentą, mirę asmenys pagal Gyventojų registro duomenis iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų registro išregistruojami per 5 darbo dienas. Prisijungti prie elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) ir pateikti mokestinio laikotarpio deklaracijų taip pat nebebus galimybės.

Taigi iškyla klausimas, ar už mirusį asmenį, vykdžiusį individualią veiklą, turi būti pateikiamos mokestinio laikotarpio metinė pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos?

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (LR GPM) įstatyme nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo prievolė pačiam arba per įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją, apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą mokėtiną pajamų mokestį. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (LR MAĮ) nustatyta mokesčių mokėtojo teisė patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs senaties terminas. Tai atlikti gali pats mokesčių mokėtojas ar jo atstovas. Kadangi prievolė pateikti pajamų mokesčio deklaraciją nėra paveldima, o mirusio mokesčių mokėtojo įpėdinis nėra mokesčių mokėtojo atstovas, jis negali užpildyti ir pateikti Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM308 forma), o taip pat ir Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (FR600 forma) už mirusį asmenį ar tikslinti jo pateiktą, tačiau klaidingą deklaraciją.

Taigi, jeigu mokesčių mokėtojo įpėdinis negali užpildyti ir pateikti GPM ir PVM deklaracijų, kas ir kaip privalo apskaičiuoti mirusiam asmeniui tenkančią mokestinę prievolę?

LR mokesčių administravimo įstatyme numatyta, kad mirusio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti turto paveldėtojai. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis deklaracijomis, apskaitos ir kitais dokumentais. Taip pat numatyta galimybė atlikti mirusio mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimą (tokio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažyma). Dar yra išlyga, jog mokesčių administratorius pagal galimybes gali taikyti įstatymo nuostatas, susijusias su patikrinimo akto ir pažymos įteikimu mokesčių mokėtojo teisių perėmėjams, kurie šiuo atveju nėra nei mokesčių mokėtojai, nei mokesčių mokėtojo atstovai.

Kai dėl mirusio gyventojo mokestinių prievolių kreipiasi jo įpėdiniai arba tuomet, kai apie mirusio asmens mokestines prievoles sužinoma iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, iš trečiųjų asmenų pateiktų duomenų), mirusiam mokesčių mokėtojui priklausančius mokėti mokesčius mokesčių administratorius turi apskaičiuoti pagal mokestį išskaičiuojančių asmenų pateiktų deklaracijų duomenis, išmokas išmokėjusių asmenų pateiktus duomenis, kitus turimus duomenis ir įpėdinio pateikus dokumentus. Taigi mokėtina pajamų mokesčio suma nuo individualios veiklos pajamų apskaičiuojama pagal bendras individualios veiklos pajamoms nustatytas taisykles, iš atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų atėmus mirusio asmens patirtas dokumentais pagrįstas išlaidas, priskiriamas leidžiamiems atskaitymams, o jei buvo taikomas kaupimo apskaitos principas, – tai ir mokestinius nuostolius. Įpėdinio pasirinkimu, vietoje patirtų išlaidų gali būti atimama 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Tokiu atveju atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų pateikti nereikės.

Mokestinė prievolė turi būti apskaičiuojama bendrai nuo visų mokestinio laikotarpio pajamų, atsižvelgus į mirusiam asmeniui taikytino metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) dalį ir (ar) metinio papildomo NPD dalį, apskaičiuotą nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki mirties dienos, ir jo patirtas išlaidas. Apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis įforminamas patikrinimo aktu.

Mokesčių administratorius mokėtiną pajamų mokestį nuo mirusio mokesčių mokėtojo praėjusio mokestinio laikotarpio gautų pajamų apskaičiuoti gali tik po to, kai tretieji asmenys pateikia duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, išskaičiuotą pajamų mokestį ir patirtas išlaidas (t. y. ne anksčiau kaip kitų metų vasario 16 d.).

Svarbu paminėti, kad patikrinimo metu taip pat turi būti įvertinamas mokestinių prievolių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymo teisingumas.

Jeigu mirusio asmens vykdytos ekonominės veiklos paveldėtojas ketina toliau vykdyti tą ekonominę veiklą ir įsiregistruoja PVM mokėtoju, mirusio asmens PVM apmokestinamoje veikloje nenaudotų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) atskaita neturėtų būti tikslinama. Šiuo atveju laikoma, kad ekonominės veiklos perėmėjas (paveldėtojas, įsiregistravęs PVM mokėtoju) tokių prekių pirkimo (importo) PVM arba jo dalį įtraukė į savo PVM atskaitą ir jam tenka prievolė tikslinti PVM atskaitą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.

Jei mokesčių administratorius nustato, kad mirusio gyventojo privalomi sumokėti mokesčiai galimai nesumokėti, dėl mirusio turto palikėjo įpėdinių išaiškinimo jis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos, kuria pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, notarą. Pagal galiojančius įstatymus mirusio asmens mokestinę nepriemoką privalo sumokėti turto paveldėtojai.

MAĮ numato mirusio mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimo galimybę. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai turi būti patvirtinti patikrinimo pažyma. Po vieną minėtų dokumentų egzempliorių turėtų būti įteikiama įpėdiniams, pateikusiems notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ar kitą dokumentą apie mirusio turto palikėjo palikimo priėmimą.