Gruodžio 07 d., antradienis | 21

Žemės ūkio verslas: išlaidų apskaitos ir savikainos kalkuliavimo alternatyvų tyrimas

LŽŪKT informacija
2021-10-18

Šiandieninėmis sąlygomis kiekvieno ūkio subjekto darbo rezultatai, jo konkurencingumas vis labiau priklauso nuo padarytų gamybos išlaidų. Praktikoje gamybos išlaidų apskaitai, analizei ir produkcijos savikainos kalkuliavimui skiriamas nepakankamas dėmesys. Priimant sprendimą gaminti ar negaminti tam tikrą nepelningą produktą, svarbu suvokti, kaip ta savikaina apskaičiuota ir kokios išlaidos į ją įskaitytos. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai atliko tyrimą, su kuriuo susipažinti galite Taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinėje sistemoje (TITRIS).

Rinkos ekonomikos sąlygomis žemės ūkio verslo tikslas – uždirbti pelną ir gauti pinigus, o tam reikia savo produktus, biologinį turtą ar paslaugas parduoti brangiau nei jiems pasigaminti patirtos išlaidos. Žemės ūkio verslo subjektų veikloje reikšmingą išlaidų dalį sudaro biologinio turto ir žemės ūkio produktų auginimas bei su tuo susiję žemės ūkio darbai ir paslaugos. Todėl žemės ūkio versle labai svarbu skirti biologinį turtą, žemės ūkio produktus ir nebaigtąją gamybą.Biologiniam turtui būdingos specifinės savybės: biologinė transformacija, iš jo gaunami žemės ūkio produktai ir kitas biologinis turtas arba patys gyvūnai sunaudojami kaip produkcija. Žemės ūkio verslo specifika lemia gausų dotavimą. Visa tai turi įtakos formuojant gamybos išlaidų apskaitos ir savikainos kalkuliavimo politiką.

Biologinio turto ir žemės ūkio produktų apskaitos praktikos analizė mokslinėje literatūroje (Fischer, M., Marsh, T., 2013; Otavova, M., Glaserova, J., 2017; Scott, D. et al., 2016) liudija, kad daugeliu atvejų verslo įmonės biologinį turtą ir iš jo gautus žemės ūkio produktus įkainoja savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Gamybos išlaidų apskaita yra neatsiejama nuo valdymo apskaitos. Ši apskaitos duomenų sinergija padeda įgyvendinti vieną iš svarbių valdymo apskaitos tikslų – biologinio turto, žemės ūkio ar kitų produktų ir /ar paslaugų savikainos apskaičiavimo bei išlaidų nuokrypių nustatymo, – kuriam pasiekti svarbiausiu informacijos šaltiniu yra išlaidos.

LR Buhalterinės apskaitos įstatyme (2019), valdymo apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Dėl šios priežasties biologinio turto bei iš jo gautų žemės ūkio produktų gamybos išlaidų apskaitos ir savikainos skaičiavimo metodika žemės ūkio verslo subjektuose gali skirtis. Siekiant tinkamai sukaupti informaciją apie išlaidas ir panaudoti šiuos duomenis biologinio turto bei žemės ūkio produktų savikainai apskaičiuoti, finansinėms ir mokestinėms ataskaitoms parengti, analizei ir inovatyviems valdymo sprendimams priimti, naudinga išsami ir moksliškai pagrįsta išlaidų apskaitos ir savikainos kalkuliavimo galimybių metodika, kuria remiantis formuojama ūkio valdymo apskaita.

Svarbiausiais šios metodikos elementais būtų galima išskirti: išlaidų klasifikavimą; išlaidų apskaitos sistemos ir registravimo apskaitoje būdo pasirinkimą; išlaidų apskaitos ir savikainos kalkuliavimo objektų pasirinkimą; netiesioginių išlaidų paskirstymą; žemės ūkio bei perdirbimo produktų ir biologinio turto savikainos kalkuliavimo nuoseklumą bei išlaidų paskirstymą produktams; apskaitos informacijos apie išlaidas panaudojimą finansinėms ir mokestinėms ataskaitoms sudaryti bei valdymo tikslais.

Tobulėjant ir sudėtingėjant žemės ūkio gamybos procesams, augant investicijų lygiui, diversifikuojant veiklą ir plečiantis asortimentui, darosi vis sudėtingiau valdyti patiriamas išlaidas ir tinkamai jas paskirstyti konkretiems produktams. Gamybos išlaidos yra pagamintos ir parduotos produkcijos savikainos apskaičiavimo pagrindas. Palyginus žemės ūkio produkcijos savikainos kalkuliavimo alternatyvas, nustatyti netiesioginių gamybos išlaidų bei produkcijos gamybinės savikainos žymūs svyravimai, turėję reikšmingos įtakos finansinių rezultatų pokyčiams. Nustatyta, kad reikšmingesnę įtaką turėjo netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo bazės pasirinkimas. Todėl siekiant parengti finansines ataskaitas, kuriose atsispindėtų tikras ir teisingas įmonės veiklos vaizdas, svarbu kuo tiksliau parinkti diferencijuotas netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo bazes, kurios atspindėtų kuo teisingesnį ryšį tarp gamybos išlaidų apskaitos objektų ir tam tikrų netiesioginių gamybos išlaidų straipsnių, taip pat pasirinkti geriausiai gamybos technologiją atspindintį išlaidų priskyrimo savikainos kalkuliavimo objektams būdą.

Šio tyrimo rezultatais gali vadovautis buhalteriai, apskaitos standartų rengėjai, žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai ar kitos žemės ūkio įmonės bei ūkininkų ūkiai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tvarkydami išlaidų apskaitą, skaičiuodami žemės ūkio produktų ir biologinio turto savikainą bei sudarydami finansines ir mokesčių ataskaitas.

Plačiau su žemės ūkio verslo subjektų išlaidų apskaitos ir savikainos kalkuliavimo metodika ir metodinėmis rekomendacijomis susipažinkite TITRIS.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.