IKMIS: informacija iš laukų 2017-05-23

LŽŪKT informacija

2017-05-24

Dvidešimtąją metų savaitę dirvožemiuose sparčiai mažėjo drėgmės atsargos. Pakankamai drėgmė laikėsi tik Molėtų, Ignalinos rajonuose ir apie Marijampolę, Kazlų Rūdą. Pavieniuose pietiniuose rajonuose dirvožemiai dar buvo drėgnoki, o visur kitur – sausa (LHMT duomenys). Savaitgalis lepino vasariška šiluma – daug kur sušilo iki 25–29 °C. Dėl saulės ir šilumos augalai toliau intensyviai augo ir vystėsi.

Vyraujantis žieminių rapsų išsivystymo tarpsnis BBCH 65 (visiškas žydėjimas, t. y. ant pagrindinio stiebo žydi 50 proc. žiedų, senesni žiedlapiai krenta). Tinkamas laikas panaudoti fungicidus nuo baltojo (sklerotinio) puvinio, tuo pačiu rapsus apsaugant nuo ligų infekcijos per įplyšusius stiebus. Žydėjimo pabaigoje (BBCH 69) galima purkšti nuo juodosios dėmėtligės (alternariozės).

Primename, kad pagal „Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisykles“, Nr. 3D-230 (2016-04-20), žemės naudotojas, besirengiantis apdoroti žydinčius augalus profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ar sėti rapsų sėklą, apdorotą augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tiametoksamo ar klotianidino, ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas prieš purškimą profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ar sėją, turi deklaruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Žinotina, kad nuo 4 val. iki 21 val. draudžiama augalų apsaugos produktais purkšti dirbamoje žemėje ir (ar) kituose plotuose žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, išskyrus Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatytus išimtinius atvejus.

Web-teksto1-naujo

Vis dar randamas vienas kitas rapsinis žiedinukas, tačiau šiuo metu jį jau galime palikti ramybėje. Problema – ankštariniai paslėptastraubliai. Jų, kaip ir prieš savaitę, gausiai randama Pasvalio, Biržų, Kaišiadorių, Šalčininkų, Šiaulių, Kalvarijų, Kauno, Raseinių, Jonavos, Elektrėnų, Akmenės rajonuose. Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad geriausias efektas, kovojant su šiuo kenkėju, gautas augalus purškiant 2 kartus – prieš žydėjimą (BBCH 59–60) ir žydėjimo pabaigoje (BBCH 69–70). Purškiant insekticidu žydėjimo metu, jokio efekto nebuvo. Taigi, jei nespėjote nupurkšti žydėjimo pradžioje, reikėtų tai atlikti žydėjimo pabaigoje.

DĖMESIO! Žydinčius augalus purkšdami insekticidais, kenkiate ne tik žalingiems organizmams – sutrikdoma ekologinė pusiausvyra gamtoje, pavojinga žmonių sveikatai.

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra skirtingai išsivystę: nuo BBCH 32 (apčiuopiamas antras stiebo bamblys) iki BBCH 37 (pasirodė paskutinis lapas, bet dar susisukęs).

Miltligės pažeistų augalų rasta Vilkaviškio (44 proc. – Famulus veislės), Raseinių (28 proc. – Vikaras DS), Šalčininkų (20 proc. – Skagen), Biržų (12 proc. – Zentos), Akmenės (12 proc. – Vikaras DS) rajone.

Teksto2-naujo

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Varėnos (76 proc. – Skagen), Joniškio (72 proc. – Skagen), Jonavos (40 proc. – Skagen), Akmenės (40 proc. – Vikaras DS), Širvintų (16 proc. – Skagen) rajonuose.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (92 proc. – Skagen), Panevėžio (64 proc. – Famulus), Jonavos (36 proc. – Skagen), Radviliškio (32 proc. – Skagen), Kretingos (32 proc. – Balitus), Kaišiadorių (8 proc. – Zeppelin) rajonuose.

APSAUGA. Fungicidus naudoti rekomenduojame išsiskleidus augalo paskutiniam lapui (BBCH 39). Reikia atsižvelgti į meteorologines sąlygas: jei lietinga ir šilta, gausiau plinta dėmėtligės, įsivyravus sausiems orams, jos plinta mažiau, todėl purškimą galima atidėti iki plaukėjimo tarpsnio (BBCH 51–55).

Reikia rinktis fungicidą, kuris ne tik stabdytų ligų plitimą, bet ir gydytų. Patartina registruotos fungicido normos nemažinti, į tirpalą įmaišyti insekticido.

Žieminių kviečių pasėliuose jau plinta tripsai. Įvertinti jų gausumą pasėlyje gana sunku, kadangi tai labai smulkūs vabzdžiai, judrūs ir dažnai yra ne lapų paviršiuje, o pasislėpę po lapamakštėmis.
Insekticidais purkšti rekomenduojama tik tripsams viršijus žalingumo ribą – bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37–39), kai ant stiebo vidutiniškai randama 1–2 tripsai, ir apnikta 50 proc. stiebų.

Sėjamieji žirniai stiebiasi į viršų (BBCH 12–15). Visą praėjusią savaitę vyravo šilti ir saulėti orai. Stebimuose pasėliuose įsisiautėjo sitonai, todėl daugelis pasėlių jau nupurkšti kontaktiniais insekticidais.

Rasta ir augalų, pažeistų paprastosios žirnių mozaikos. Kadangi šį liga virusinė, jokio kitokio kovos būdo nėra kaip pažeistų augalų šalinimas iš lauko. Kadangi auginami sėjamųjų žirnių plotai nemaži, reikia stebėti amarų pasirodymą (pastarieji yra ligos platintojai) ir efektyviai kovoti su jais arba teks keisti sėklą.

Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portale www.ikmis.lt.

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda