IKMIS: informacija iš laukų 2017-06-14

LŽŪKT informacija

2017-06-14

Per visą Lietuvą nuvilnijęs lietus atgaivino augaliją, tačiau lazda turi du galus – tokie orai labai palankūs ne tik augalams augti, bet ir ligoms plisti. Pastebėta, kad pasėliuose pagausėjo kenkėjų, dėl kurių daromos žalos gali sumažėti derlius. Nemažai yra ir tokių, kurie į pasėlius užšuko tik pasimaitinti, tačiau žalos derliui nepadarys. Ar pažįstame tikruosius pasėlių kenkėjus ir ligas?

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra skirtingai išsivystę: nuo BBCH 47 (paskutiniojo lapo lapamakštė prasivėrusi) iki BBCH 61 (žydėjimo pradžios). Zarasų r. pasėlio pakraščiuose varpos išplaukėjo deformuotos, švarplėtos, susisukusiais akuotais – tai tripsų darbas. Kituose rajuose tripsų apniktų augalų rasta tik 4–8 proc. Lemų lervų pažeistų augalų rasta – 4–48 proc.

Jautrių veislių tankiuose ir vešliuose žieminių kviečių pasėliuose plinta miltligė. Jos pažeistų augalų rasta Varėnos (8 proc.), Širvintų (12 proc.), Šiaulių (32 proc.), Telšių (32 proc.), Raseinių (68 proc.) rajonuose.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Trakų (84 proc.), Zarasų (76 proc.), Rokiškio (64 proc.), Kaišiadorių (56 proc.), Jonavos (52 proc.), Širvintų (44 proc.), Jurbarko (28 proc.), Vilkaviškio (24 proc.) rajonuose.

Septoriozės pažeistų augalų rasta Trakų (16 proc.), Šalčininkų (20 proc.), Utenos (28 proc.), Širvintų (68 proc.), Varėnos (84 proc.) rajonuose.

Šiuo metu gali pasireikšti labai pavojinga liga – varpų fuzariozė (Fusarium spp.). Ji žalinga ne tik dėl to, kad virš pažeidimo vietos varpa dažniausiai būna tuščia arba grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo, bet ir dėl Fusarium grybų gebėjimo produkuoti mikotoksinus, kurie yra pavojingi tiek žmonių, tiek gyvulių sveikatai.

Pagrindiniai apsaugos principai: turėtų būti auginamos kuo atsparesnės varpų fuzariozei veislės, vengiama sėti javus po javų, o ypač po kukurūzų. Sėjant į ražienas, susidaro palankios sąlygos užsikrėsti. Sėklų beicavimas šiek tiek sumažina varpų fuzariozės riziką. Vyraujant palankiems varpų fuzariozei plisti šiltiems ir lietingiems orams, po augalų išplaukėjimo–žydėjimo reikia pasėlius purkšti fungicidais.

Purkšdami augalų apsaugos produktus per javų žydėjimą, nemaišykite su jokiomis trąšomis!

Vasarinių javų pasėliai vieni krūmijasi, augina šoninius ūglius, kiti – jau vamzdelėja (BBCH 21–43).

Vasarinių kviečių pasėliuose miltligė viršijo žalingumo ribą Kaišiadorių, Varėnos, Zarasų, Šakių, Jonavos, Širvintų, Joniškio, Raseinių, Šilalės, Telšių, Akmenės rajonuose.

Vasarinių miežių pasėliuose tinkliškoji dryžligė viršijo žalingumo ribą Šalčininkų, Raseinių, Vilkaviškio, Telšių, Širvintų, Jonavos ir Jurbarko rajonuose.

Apsauga. Jei vasarinius javus ruošiatės purkšti fungicidais nuo miltligės ar miežius – nuo tinkliškosios dryžligės, į tirpalo mišinį pridėkite ir insekticidų nuo plintančių kenkėjų. Augimo reguliatorius reikėtų naudoti tik aukštaūgių veislių vešliuose vasarinių javų pasėliuose.

Augalų apsaugos produkto parinkimas pagal veikliąją medžiagą:

Varpų fuzariozės:
Dimoksistrobinas,
Metkonazolas, Tebukonozolas, Protiokonozolas

Miltligė:
Fenprofimorfas, Fenpropidinas, Metrafenonas, Spiroksaminas, Cyprokonazolas

Lapų septoriozė:
Epoksikonazolas, Metkonazolas, Protiokonazolas, Difenokonazolas
Chloratholonilas
Boskalidas, biksafenas

Kviečių dryžligė:
Pyraklostrobinas, Azoksistrobinas, Fluoksastrobinas, Pikoksistrobinas, Trifloksistrobinas
Protiokonazolas, Propikonazolas
Boskalidas, Biksafenas

Tinkliškoji dryžligė:
Pyraklostrobinas, Azoksistrobinas, Fluoksastrobinas, Pikoksistrobinas, Trifloksistrobinas
Protiokonazolas, Propikonazolas
Baskalidas, Biksafenas

Ramularija:
Epoksikonazolas, Protiokonazolas, Metkonazolas
Chloratholonilas
Boskalidas.

Dėmesio! Kai kuriems augalų apsaugos produktams, naudojamiems javuose, gali atsirasti kenksmingųjų organizmų atsparumas. Reikėtų nenaudoti tokių produktų, kuriems nustatytas atsparumas, be to, pakartotinai purškiant reikia vengti naudoti tokius produktus, kurių veikliosios medžiagos įėjo į beicų sudėtį. Apsaugai nuo kenksmingųjų organizmų, kurių atsparumui atsirasti yra realus pavojus arba atsparumas jau yra rastas, pirmumo eile reikia rinktis produktus, kurie savo sudėtyje turi skirtingo poveikio veikliąsias medžiagas, bei nenaudoti tų pačių grupių veikliųjų medžiagų pakartotinai purškiant. Augalų apsaugos produktų toksiškumas bitėms yra mažiau svarbus javų laukuose, tačiau turi būti atkreiptas dėmesys į natūralių kenksmingųjų organizmų priešų – entomofagų ar pan., populiacijos išsaugojimą, kadangi jie vaidina svarbų vaidmenį vėliau vegetacijos metu, taip pat kitais metais.

Sėjamieji žirnių pasėliai augina stiebą ir yra pasiekę BBCH 30–35 tarpsnį. Žirniai jau vienas su kitu susikabinę. Nepamirškime žirnių pamaitinti mikroelementinėmis trąšomis. Žirniams reikalingas boras, kompleksinės mikro- trąšos ir amino rūgštys. Šios medžiagos žirniams padės žiedadulkių gyvybingumui, ankštarų užsimezgimui ir, žinoma, derliaus kokybei.

Yra žirnių pasėlių, kurie jau rodo žiedynus (BBCH 51–55 tarpsnio) – reikės pradėti registruoti purškimus žydintiems augalams.

Naudodami augalų apsaugos produktus, nepamirškite prieš 2 d. purškimą užregistruoti ŽUIKVC paraiškų priėmimo sistemoje ir purkšti nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto.

Daugumoje žirnių pasėlių ligų ir kenkėjų nepastebėta. Pasėliai atrodo gerai. Tik Akmenės ir Varėnos rajonų pasėliuose pastebėti žirnių askochitozės požymiai. Išplitimas negausus ir su fungicidais skubėti nereikia, o ir geriausias efektas gaunamas, kai fungicidai nuo šios ligos naudojami butonizacijos–žydėjimo tarpsniu.

Žirnių šaknų puviniais pažeisti augalai išryškėjo Šilalės, Kupiškio, Skuodo rajonuose. Dažniausiai juos sukelia Fusarium genties ir Ascochyta complex grybai. Pažeistos šaknys, šaknies kaklelis ir stiebo pamatas paruduoja arba pajuoduoja, priklausomai nuo to, kokie patogenai yra išplitę. Pagrindinė apsaugos priemonė nuo žirnių šaknų puvinių yra sėjomaina – žirniai į tą patį lauką turėtų būti sėjami kuo rečiau.

Širvintų, Elektrėnų rajonuose žirnių pasėliuose pastebėtos pirmos kolonijos žirninių ir pupinių amarų. Apniktų amarais augalų produktyvumas gerokai sumažėja. Taip pat amarai žirniuose platina virusines ligas. Ypač daug žirninių amarų prisiveisia šiltą vasarą. Esant 20 ºC temperatūrai, nauja generacija išsivysto per 10 dienų, tačiau kai per daug šilta, amarų populiacija gali sunykti savaime. Apžiūrint amarų gausumą lauke, reikia augalą papurtyti ar padaužyti ant balto pagrindo (popieriaus lapo) ir juos suskaičiuoti amarus. Žirnių butonizacijos tarpsniu pasėlius reikia stebėti ypač atidžiai. Radus dar tik pavienius amarus ant penktadalio augalų, reikia naudoti insekticidus. Suvėlintas purškimas insekticidais, kai amarai smarkiai išplinta, bus ne toks veiksmingas nei plitimo pradžioje. Veiksmingesni nuo amarų yra specifiniai insekticidai – aficidai.

Web-pav5-6

Web-pav7-8

Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portale www.ikmis.lt.

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda, vadovaudamiesi geros augalų apsaugos praktikos taisyklėmis