Kompleksinis požiūris į dirvožemį ir jo derlingumą

Snieguolė Sarapinienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro jaunesnioji augalininkystės konsultantė

2023-03-29

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Dirvožemio derlingumo išlaikymas – opi viso pasaulio problema. Kasmet augant gyventojų skaičiui, reikia ir vis daugiau maisto, tad dirvožemis kaskart labiau alinamas. Jo derlingumą mažina sėjomainos nebuvimas, organinių medžiagų (humuso) mažėjimas, dirvožemio rūgštėjimas, nesubalansuotas tręšimas, vandens ir vėjo erozija, dirvožemio tarša kenksmingomis medžiagomis, dirvožemio tankėjimas ir gerų fizikinių savybių praradimas. Kaip jam padėti? Turėtume tai spręsti kompleksiškai.

Dirvožemis formuojasi labai lėtai, tad jį iš esmės galima laikyti neatsinaujinančiu gamtos ištekliu. Iš jo gauname maistą, biomasę ir žaliavas. Jis yra žmonijos veiklos ir kraštovaizdžio pagrindas, atlieka labai svarbias buveinės funkcijas. Jame kaupiasi, filtruojasi ir transformuojasi daugybė medžiagų, tokių kaip vanduo, maistinės medžiagos ir anglis.

Viena iš ūkinių veiklų, daranti įtaką dirvožemiui, – žemės ūkio produkcijos gamyba, kurios pagrindas yra dirvožemis. Sukultūrintas dirvožemis yra neužmirkęs, struktūringas, neutralios reakcijos (pH), su humusingu armens sluoksniu, išlygintas ir nepiktžolėtas. Kultūrinimo rezultatas – didėjantis dirvožemio derlingumas. Tai – gebėjimas aprūpinti augalus per visą jų augimo ir vystymosi laikotarpį reikalingais mitybos elementais, vandeniu ir oru, tai – pajėgumas duoti derlių (našumas).

Natūralus ir dirbtinis dirvožemio derlingumas

Natūralus atsirado savaime, dėl gamtinių veiksnių įtakos, vykstant dirvodaros procesams. Dirbtinį sukūrė žmogus savo ūkinėje veikloje dirvožemį naudodamas taip, kad augalams užtektų lengvai pasisavinamų mitybos elementų, jame būtų augalams optimalus kapiliarinio vandens kiekis, o dirvožemio mikroorganizmai ir augalų šaknys gautų pakankamai oro.

Ūkininkas gali kontroliuoti, kad dirvožemio derlingumo elementais nesinaudotų piktžolės, auginamiems žemės ūkio augalams būtų kuo mažesnė ligų ir kenkėjų daroma žala, vyktų dirvožemio derlingumo sąlygas kuriantis ir gerinantis žemės dirbimas.

Labiausiai paplitę yra cheminiai dirvožemio derlingumo sąlygų gerinimo metodai: mineralinių trąšų naudojimas, kalkinimas. Tačiau gerinant derlingumo sąlygas didelę reikšmę turi biologiniai metodai, kaip antai organinės trąšos, biologinių preparatų naudojimas, ankštiniai augalai ir daugiametės žolės.

Rekomenduotini ir fizikiniai metodai: dirvožemio fizinių savybių keitimas augalams palankia linkme, žemės dirbimu, sausinimu ar drėkinimu. Didelis dėmesys turi būti skirtas dirvožemio tankiui, struktūrai ir poringumui, drėgmės ir šilumos režimui, dirvožemio mikroflorai ir faunai, organinių medžiagų ardymui, humuso sintezei, augalų mitybai ir t. t.

Dirvožemio derlingumui palaikyti ar gerinti privalu žinot jo sudėtį ir kiek maisto medžiagų reikės derliui gauti. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) beveik dešimtmetį vykdo dirvožemio tyrimus, o šiemet, bendradarbiaudama su viena pažangiausių laboratorijų EUROFINS Agro, parengė skirtingus dirvožemio tyrimų paketus.

„Negalime žiūrėti kiekvieno dirvožemio rodiklio kaip atskiro, turime juos vertinti kompleksiškai. Stebėdami vieną rodiklį, nieko apie dirvožemį nepasakysime. Kviečiame ūkininkus į dirvožemį žiūrėti kompleksiškai ir siūlome penkis dirvožemio tyrimų paketus: pagrindinį dirvožemio tyrimų, pagrindinį dirvožemio tyrimų ir kalkinimą, azoto stebėsenos dirvožemio tyrimų (pirmaisiais metais), azoto stebėsenos dirvožemio tyrimų (antraisiais ir vėlesniais metais) ir dirvožemio sveikatingumo tyrimų paketą,“ – naujoves tiriant dirvožemį vardijo dr. Romutė Mikučionienė, LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialistė.

Penki dirvožemio tyrimų paketai

Pasak specialistės dr. Romutės Mikučionienės, pagrindiniame dirvožemio tyrimų pakete visi, kurie turi žemės, ūkininkauja ar kitaip prisideda prie žemės ūkio produkcijos gamybos, galės išsitirti pagrindinius dirvožemio rodiklius, parodančius pirminių maistinių elementų kiekius jame, tokius kaip dirvožemio pH, judrusis fosforas, judrusis kalis, dirvožemio organinė anglis ir humusas, kuris perskaičiuotas iš organinės anglies. Remiantis tyrimų duomenimis, bus galima sudaryti tręšimo planus planuojamam derliui išauginti organinėmis, mineralinėmis trąšomis balanso ir/ar kintama norma, taip pat pagal poreikį parengti kalkinimo planą.

Ar tikrai kalkinimas yra pagrindinė dirvožemio pH sureguliavimo priemonė? Atsakymą galima rasti pasirinkus pagrindinį dirvožemio tyrimų paketą, į kurį papildomai įtrauktas ir kalkinimas bei dar vienas rodiklis – katijonų mainų sorbcija, parodantis, ar kalkinimas yra pagrindinė priemonė dirvožemio pH sureguliuoti.

Azoto stebėsenos dirvožemio tyrimų paketai (pirmaisiais metais ir antraisiais bei vėlesniais metais), leis įsivertinti dirvožemyje esantį mineralinį azotą anksti pavasarį, augalų vegetacijos metu, po derliaus nuėmimo arba rudenį. Šie paketai skirti azotui stebėti ir valdyti ūkio lygmeniu. Pagal mineralinio azoto kiekį galima koreguoti azoto trąšų normas ir taip efektyvinti augalų mitybą startiniam ir/ar papildomam tręšimui. Šiame pakete yra rodikliai, kurie taip pat svarbūs priimant sprendimus, kokias azotines trąšas ir jų normas pasirinkti.

Daugiausiai informacijos apie jūsų ūkio dirvožemį suteiks didžiausias LŽŪKT siūlomas Dirvožemio sveikatingumo tyrimų paketas. Jis skirtas vertinti dirvožemyje esančias maisto medžiagas ir jo atsargas, sorbcijos gebą, buferingumą, dirvožemio organinės medžiagos (DOM) pagrindinę sudėtį bei gyvybingumą.

Dirvožemio sveikatingumo tyrimo rodikliai parodys jo potencialųjį našumą, jame esančias pagrindinių elementų atsargas, dirvožemio pH ir gyvybingumą. Tai leistų parinkti tinkamas agrotechnines priemones, tręšiamuosius produktus ilgalaikėje perspektyvoje.

Atsiranda galimybė planuoti priemones, kurios leistų atpalaiduoti dirvožemyje esančias atsargas ir jas panaudoti augalų mityboje. Žiūrint į žemės ūkio politikos keliamus reikalavimus bus galimybė įsijungti ir vykdyti anglies ir dirvožemio gyvybingumo stebėsenas. Taip pat turint šio paketo tyrimų duomenimis, bus galima sudaryti tręšimo planus organinėmis, mineralinėmis trąšomis balanso ir/ar kintama norma, parengti kalkinimo planą.

LŽŪKT taip pat atlieka ir pavienius dirvožemio tyrimus, tokius kaip: pH potenciometriniu metodu, humuso, mineralinio azoto, suminių fosforo, kalio, azoto tyrimus, granuliometrinės sudėties analizę ir kt.
Augalų aprūpinimas maisto medžiagomis, optimalus dirvožemio pH ir tinkama dirvožemio struktūra yra labai svarbios sąlygos gausiam derliui užauginti. Patręštame, nerūgščiame dirvožemyje visi žemės ūkio augalai sparčiau auga, vystosi ir duoda gausesnį derlių.

Taigi, visi šie tyrimai atliekami pas mus, Konsultavimo tarnybos laboratorijoje, kuri naudoja pažangią technologiją – artimuosius infraraudonojo spektro spindulius.

Kviečiame išbandyti naujus Konsultavimo tarnybos dirvožemio tyrimų paketus, kurie orientuoti į dirvožemį, klimato kaitai pažangų ūkininkavimą ir su laiku padės pereiti prie anglies požiūriu neutralaus žemės ūkio. O dirvožemių pavyzdžius jums paims ir į LŽŪKT laboratoriją pristatys augalininkystės konsultantai, kurie yra kiekviename rajone.

Beje, daugiau informacijos apie dirvožemio tyrimų paketus bei galimybę užsisakyti šią paslaugą, rasite LŽŪKT specialiai tam sukurtame interneto puslapyje https://sveikasdirvozemis.lt. Kreipkitės.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Patikėkite dirvožemio tyrimus LŽŪKT ir Eurofins Agro: kokybė, patirtis ir patikimi rezultatai