Kuo skiriasi vasarinių miežių ekologiškos ir neekologiškos sėklos

LAMMC

Žemdirbystės institutas

2016-08-18

Ekologiškų pasėlių auginimas griežtai reglamentuotas. Taip pat yra ir su ekologiškomis sėklomis, tačiau ankstesnio reglamento Nr. 834/2007 formuluotės neužtikrino griežto ekologiškų sėklų naudojimo. Tai Lietuvoje ekologišką sėklininkystę pavertė itin menkai funkcionuojančia žemės ūkio verslo dalimi.

Pagal ekologiškų sėklų bazėje pateikiamus sėklų kiekius sertifikuotomis užsėjama mažiau nei 5 proc. pasėlių. Deja, net ir labai nedidelis į rinką tiekiamas ekologiškų sėklų kiekis išperkamas labai vangiai dėl aukštesnės nei įprastų sėklų kainos.

Plėtojant įprastą sėklininkystę, situacija taip pat prasta – sertifikuotomis sėklomis užsėjama tik apie 10–20 proc. plotų.

Įprastos gamybos ūkiuose dėl šiuo metu leidžiamų naudoti itin plataus spektro priemonių ir technologijų gali būti pasiekiama labai aukšta sėklų kokybė. Tačiau dėl silpnų sėklininkystės tradicijų Lietuvoje tokie rezultatai paprastai nepasiekiami. Nesubalansuotas trąšų ir pesticidų naudojimas, neatsižvelgiant į konkrečių dirvų potencialą ir veislių specifiką, po to – nepakankamas sėklų kalibravimas yra nepakankamai aukštos sėklų kokybės priežastys. Tai nuvilia augintojus, kurie nusprendžia, kad patys gali ruošti sėklas, kurių kokybė dar prastesnė.

Plėtojant ekologišką sėklininkystę, dar daugiau problemų, nes piktžolės naikinamos tik mechaniniu būdu, ligų kontrolė beveik negalima, o efektyvių ir nebrangių trąšų pasiūla ribota.

Problema – grybinės ligos

Viena didžiausių problemų auginant ekologines sėklas yra grybinių ligų, ypač plintančių per sėklas, kontrolė. Daugelyje Europos šalių atliekami išsamūs tyrimai, kurių metu nustatomi pagrindiniai sėklų patogenai. Jei sėklų siuntos užsikrėtimas didesnis nei nurodyta reikalavimuose, jos gali būti išbrokuotos.

Lietuvoje kol kas sėklų sertifikavimo metu užsikrėtimas grybiniais patogenais netiriamas. Įprastos gamybos plotuose užsikrėtusių sėklų kokybė iš dalies „pataisoma“ naudojant sintetinius beicus. Ekologiškos gamybos ūkiams Lietuvoje registruoti preparatai, kurių sudėtyje yra mikroorganizmų ar jų ekstraktų.

Atliktas ekologiškų ir neekologiškų sėklų palyginimo tyrimas

Vasarinių miežių veislių ekologiškų ir neekologiškų sėklų savybių palyginimas LAMMC Žemdirbystės instituto ekologiškoje sėjomainoje atliktas 2014–2015 metais. Sėklos surinktos iš ekologiškų ir neekologiškų sėklininkystės ūkių. Dėl mažo aktyviai sėklas į rinką tiekiančių ekologiškų sėklininkystės ūkių skaičiaus, jų sėklų pavyzdžiai taip pat rinkti iš ekologiškų ne sėklininkystės ūkių. Tai dalis MT-14-6 projekto, kurį užsakė ir finansavo Žemės ūkio ministerija.
1 lentelėje pateikti rezultatai gauti tiriant 2013 m. derliaus sėklų pavyzdžius, o 2 lentelėje – 2014 m. pavyzdžius.

Gauti ženklūs skirtumai tarp visų parametrų ir dėl veislių, ir dėl sėklų kilmės įtakos. Vidutinis 1000 ekologiškų sėklų svoris buvo kiek didesnis nei neekologiškų (atitinkamai 46 ir 43 g), tačiau kiti parametrai – neekologiškų sėklų laboratorinis ir lauko daigumas bei derlingumas buvo geresni.

Viena iš ypatybių, lyginant lauko ir laboratorinių ekologiškų sėklų daigumą – nepakankamas ryšys tarp šių parametrų. Veislės Alisa DS ir Ema DS geriausiai dygo laboratorijos sąlygomis (atitinkamai 94 ir 99 proc.,), tačiau lauko sąlygomis Alisa DS sudygo blogiausiai. Neekologiškų sėklų daigumas buvo geresnis, išsiskyrė tik vienas iš veislės Luokė pavyzdžių, kurio laboratorinis daigumas buvo tik 68 proc., o lauko daigumas buvo geriausias iš visų. Grūdų derliui įtakos turėjo lauko daigumas, neekologiškų sėklų tirtų rodiklių skirtumai buvo ženklesni nei ekologiškų.

1 lentelė. Vasarinių miežių ekologiškų ir neekologiškų sėklų skirtumai, 2014 m.

Kalbant apie vidutinius rodiklius, 2015 m. visi ekologiškų sėklų parametrai buvo mažesni nei neekologiškų, bet vidutinis derlingumas buvo vienodas. Ekologiškų sėklų laboratorinis daigumas svyravo nuo prasto, t. y. 68–71 proc., iki labai gero, kuris buvo 96–97 proc., tačiau veislės Alisa DS lauko daigumas buvo vienas iš blogiausių (48 proc.), lyginant su geru laboratoriniu daigumu – 93 procentai. Blogiausiai lauke sudygusių pavyzdžių derlingumas buvo taip pat mažiausias, nes kritulių stygius neleido retesniems pasėliams stipriau krūmytis. Neekologiškos sėklos laboratorijoje ir lauke dygo labai gerai, tačiau pora pavyzdžių subrandino mažesnį grūdų derlių nei kiti.

2 lentelė. Vasarinių miežių ekologiškų ir neekologiškų sėklų skirtumai, 2015 m.

2014–2015 m. vidutiniai duomenys parodė, kad ekologiškos sėklos prasčiau dygo laboratorijoje ir lauke, nors jų 1000 svoris ir pasėlių derlingumas buvo tik nežymiai mažesni nei neekologiškų. Apibendrinant rezultatus būtina pabrėžti, kad kiekviena sėklų siunta turi būti vertinama atskirai. Nors neekologiškų sėklų vidutiniai parametrai buvo kiek geresni, tačiau kai kurių ekologiškų pavyzdžių rezultatai buvo geresni.

Siekiant, kad ekologiškos sėklos būtų neprastesnės už neekologiškas, būtina jas kruopščiau valyti, atsižvelgti į sėklinių pasėlių užsikrėtimą grybiniais patogenais. Taip pat būtų itin palanku ištirti sėklų užsikrėtimą grybinėmis ligomis. Tai leistų tiksliai nustatyti konkrečios ekologiškų sėklų siuntos tinkamumą sėti ir pasirinkti tinkamas apdorojimo priemones.

Žilvinas Liatukas, Skaidrė Supronienė, Vytautas Ruzgas, Algė Leistrumaitė, Kristina Razbadauskienė, LAMMC Žemdirbystės institutas