Lapkričio 28 d., pirmadienis | 22

Siūlo didinti tvarumą žemės ūkiuose – galėtų būti perdirbama apie 1 mln. plastikinių pakuočių

2022-11-14

Siekiant mažinti gamtos taršą plastikais ir atsakingai naudoti išteklius, itin svarbu kuo didesnę plastikinių pakuočių dalį perdirbti – tai taip pat padėtų tausoti energiją bei mažinti klimato atšilimą skatinančių dujų susidarymą. Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) siekia Lietuvoje propaguoti kitur jau įsitvirtinusias gerąsias praktikas ir skatinti proveržį žemės ūkio srityje, kur kasmet išmetama maždaug milijonas plastikinių pakuočių, kuriose buvo laikomi augalų apsaugos produktai.

„Lietuvoje ilgą laiką perdirbti plastikinių pakuočių, kuriose buvo laikomi įvairūs augalų apsaugos produktai, buvo neįmanoma dėl to, kad šios pakuotės buvo laikomos kaip užterštos pavojingomis medžiagomis. Tačiau tinkamai išskalautos pakuotės lieka švarios. Plastiko pakuočių drožlių laboratoriniai tyrimai rodo, kad išskalautos pakuotės tiesiog yra plastiko atlieka arba, žvelgiant tvariai, perdirbimui tinkama žaliava. Jau kelerius metus vykdome pilotinį projektą žemės ūkyje ir matome potencialo, kad šių pakuočių skalavimas ir grąžinimas perdirbimui taptų įprasta praktika ūkiuose“, – sako LAAA direktorė Zita Varanavičienė.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Pasak jos, kasmet Lietuvoje ūkiuose susidaro apie 300 000 kg tokių atliekų, ir tai sudaro maždaug 1 mln. plastikinių pakuočių. „Jų tinkamas išskalavimas ir grąžinimas perdirbimui turėtų milžinišką aplinkosauginį efektą. Jau kelerius metus vykdome tokį pilotinį projektą su keliais Lietuvos ūkiais, tačiau dabar mūsų tikslas – masinis pokytis žemės ūkyje. Mat pagal šį kriterijų mes smarkiai atsiliekame nuo daugelio Europos šalių, netgi nuo kaimyninių Latvijos, Lenkijos ar, pavyzdžiui, Bulgarijos“, – sako Z. Varanavičienė.

Jai antrina ir Steven Byrde, CropLife Europe ir „Circular Plastic Alliance“ ekspertas. Pasak jo, Lietuva atsilieka nuo didžiosios dalies Europos šalių, kuriose ūkininkai yra įpareigoti skalauti ir grąžinti perdirbimui augalų apsaugos produktų pakuotes.

„Visoje Europoje kasmet susidaro bendrai 18,4 mln. tonų įvairaus plastiko atliekų, iš kurių bent 15 mln. tonų gali būti perdirbama. „Circular plastic Alliance“ tikslas iki 2025 m. surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 10 mln. tonų plastiko atliekų. Nors augalų apsaugos produktų pakuotės sudaro tik nedidelę dalį plastiko atliekų, šios pramonės įmonės inicijuoja laisvanoriškas iniciatyvas ir siekia ne tik tinkamo pakuočių sutvarkymo bet ir sukurti uždaro ciklo sistemą, kad visos pakuotės taptų antrine žaliava. Tam svarbus ir ūkininkų įsitraukimas bei ūkiuose naudojamų plastikinių pakuočių atliekų grąžinimas“, – sakė Steven Byrde.

Pasak jo, moksliniais tyrimais nustatyta, kad plastikinės augalų apsaugos produktų pakuotės, jas tinkamai išskalavus, yra saugios grąžinimui į žiedinę ekonomiką. Šių pakuočių plastikas, jį perdirbus, naudojamas įvairiems produktams, kurie nesiliečia su žmogaus kūnu ar maistu – kelių inžinieriniai elementai, plastikiniai apsauginiai kabelių vamzdžiai ir pan.

LAAA vadovė aiškina, kad augalų apsaugos produktų atliekos dar dažniausiai naudojamos energijai gauti arba perdirbamos mechaniniu būdu, tačiau po truputį kelią stumiasi ir cheminio perdirbimo alternatyva, kuri atveria dar naujų galimybių. „CropLife Europe“ organizacija inicijavo tyrimus dėl augalų apsaugos pakuočių cheminio perdirbimo, kuris leidžia perdirbimo metu išgauti dujas, skystą frakciją, kuri gali būti naudojama naujų gaminių gamybai ir pelenus. Europai patiriant energetinę krizę ir mažinant priklausomybę nuo importuojamos naftos, tokios galimybės atrodo itin aktualios ir patrauklios net esant aukštoms elektros energijos kainoms“, - sako Z. Varanavičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje asociacija siekia propaguoti efektyvias augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ar kitokio panaudojimo sistemas, kurios jau veikia didžioje dalyje ES valstybių. Ypač pažangios sistemos veikia Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

„Jau šiandien aplinkosauga besirūpinantys ūkininkai gali įsitraukti į šią žiedinės ekonomikos iniciatyvą skalaudami panaudotas pakuotes bei dalyvaudami bandomajame projekte. Norime, kad vis daugiau ūkininkų įsitrauktų, o prie žiedinės ekonomikos galėtų prisidėti ir valstybė, skatindama ūkininkus tinkamai sutvarkyti šias atliekas“, – teigia LAAA vadovė.

Pagal BNS informaciją

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.