Kovo 29 d., penktadienis | 24

Supaprastinto žemės dirbimo nauda bei trūkumai

Martynas Zablackas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro augalininkystės konsultantas
2016-09-09

Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo pastebimas didėjantis susidomėjimas supaprastintu žemės dirbimu. Nemažai žemės ūkio subjektų jau dirba žemę taikydami beariminį žemės dirbimą arba tiesioginę sėja.

Nauda dirvožemiui

Tai, jog supaprastintas žemės dirbimas prisideda prie drėgmės taupymo, įrodė mokslininkai V. Feiza ir kt. eksperimentiniais tyrimais (2006), D. Feizienės ir kt. (2009). Jie teigia, kad dirvos skutimo įtaka, taupant drėgmę, prilygsta tiesioginės sėjos įtakai. Sausringomis sąlygomis tiesioginės sėjos taikymas dirvožemio 0–10 cm sluoksnyje veikia kaip drėgmę tausojanti priemonė. JAV dirvožemio apsaugos tarnybos tyrimų duomenimis, supaprastintu žemės dirbimu galima išsaugoti daugiau kaip 50 proc. dirvožemyje esančios drėgmės. Kiti mokslininkai teigia, kad sausringais metais ir minimalus, ir bearimis žemės dirbimas buvo pranašesni už tradicinį, nes augalai galėjo naudoti didesnį kiekį produktyvios drėgmės, ypač optimalią drėgmę.

Taikant neariminį žemės dirbimą, mažiau ardoma artimesnė natūrali dirvožemio struktūra, teigiamai veikia dirvos organizmus. Dirvos plyšeliai, šaknų bei sliekų padaryti kanalai ardomi tik viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, o gilesni sluoksniai lieka nepaliesti. Todėl dirvožemyje formuojasi didesnės sporos, kurios didina vandens sugėrimą po stipraus lietaus ir mažina augalų maisto medžiagų netekimą dėl kritulių bei erozijos.

Supaprastinto žemės dirbimo trūkumai

  • Ant dirvos paviršiaus likusios augalinės liekanos gali kelti problemų sėjos ar augalų vegetacijos metu.
  • Susidaro didesnės galimybės plisti piktžolėms (ypač daugiametėms).
  • Didesnis augalų ligų ir kenkėjų plitimo pavojus.
  • Žemės dirbimui reikia modernesnių padargų.
  • Sėjai į mulčiuotą dirvą gali prireikti modernesnių sėjamųjų.
  • Didesnis aplinkos teršimo pavojus, nes gali didėti pesticidų poreikis.
  • Azoto imobilizacija ir lėtesnis daigų augimas.
  • Mažesni derliai nedrenuotose, užmirkusiose dirvose.

Rezultatai taikant supaprastintą žemės dirbimą

Pagal Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje 2013–2014 m. atliktą bandymą taikant supaprastintą žemės dirbimą buvo nustatyta, kad tiesioginės sėjos pasėlyje produktyvių stiebų skaičius buvo mažesnis tik lyginant su sekliai purentu, tačiau nereikšmingai. Rudens vegetacijos pabaigoje kviečių sudygimas šiame pasėlyje buvo mažiausias, tačiau pavasarį kviečiai gausiai krūmijosi, tai nulėmė produktyvių stiebų skaičių. Derlingiausi žieminiai kviečiai buvo juos pasėjus į tradiciniu būdu dirbtą dirvą – iš rudens giliai suarus (1 pav.). Pasėjus žieminius kviečius tiesiogiai į nedirbtą dirvą, jų derlingumas reikšmingai nesumažėjo, palyginti su pasėliais, kuriuose buvo atliktas rudeninis žemės dirbimas.

1 pav. Žemės dirbimų įtaka žieminių kviečių derlingumui

Atliktame tyrime didžiausias piktžolių sudygimas nustatytas sekliai purentame (46,23 vnt. m-2) ir tiesioginės sėjos (44,57 vnt. m-2) laukeliuose (2 pav.).

2 pav. Žemės dirbimų įtaka piktžolių sudygimui

Sėja į nedirbtą dirvą nemažino žieminių kviečių derlingumo, palyginti su tradiciniu ir supaprastintais žemės dirbimo būdais. Nors piktžolėtumas didėja, tačiau taikant tinkamas augalų apsaugos priemones (herbicidus), piktžolių žalos išvengiama. Reikia pabrėžti, jog, taikant tiesioginę sėją, sunaudojama 52 proc. mažiau kuro nei ariant dirvą.

Atsižvelgiant į sunkiai prognozuojamas orų sąlygas ir Lietuvoje plintančią eroziją, taikyti supaprastintą žemės dirbimą yra racionalus sprendimas ne tik dėl mažesnių kuro sąnaudų – taip sumažinama pasėlių iššalimo rizika, geresnis krūmijimasis ir tausojamas dirvožemis.