Gruodžio 09 d., penktadienis | 22

Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį

Valstybinė darbo inspekcija
2022-03-22

© LŽŪKT nuotr.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Darbdaviai gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydį, nurodyti tik dydžio intervalą, arba į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Jeigu pasirenkama nurodyti darbo užmokesčio intervalą, šis turėtų atsispindėti formuluote „nuo .. iki“, pvz., „nuo 650 EUR iki 850 EUR“. Akcentuotina, kad darbo skelbime negali būti nurodoma tik suma „nuo“, pvz., „nuo 650 EUR“ arba suformuluojant darbo užmokesčio intervalą, nurodant tik sumą „iki“, pvz., „iki 850 EUR“. Darbdaviai darbo skelbime prie siūlomo darbuotojui darbo užmokesčio ar jo intervalo, turėtų detalizuoti ar pateikta suma yra dar neatskaičius mokesčių (Bruto), ar jau po mokesčių atskaičiavimo, mokėtina suma darbuotojui į rankas (Neto).
Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo leidėjas numatęs darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydžio arba šių dydžių intervalo skelbimą, t. y. darbo skelbimas negali būti formuluojamas nurodant darbo užmokestį už kalendorinę ar darbo dieną.

Jeigu darbo skelbime norima įtraukti informaciją apie papildomus apmokėjimus, pvz., priedus, premijas, dienpinigius ir kitas papildomas darbo užmokesčio apmokėjimo formas, tokie mokėjimai į darbo skelbimą gali būti įtraukti, tačiau jie turėtų būti atskirti nuo siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydžio ar jo intervalo.

Pažymime, kad Valstybinė darbo inspekcija vykdo darbo skelbimų atitikimo teisės aktų reikalavimams kontrolę. Darbo skelbimų stebėseną atliko ir virtualus policijos patrulis. Užfiksavus pažeidimus, kuomet darbo skelbimuose yra nenurodytas siūlomo darbo užmokesčio dydis, darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys gali būti baudžiami teisės aktuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 ir 4 dalys numato, kaddarbo įstatymų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų, o nusižengimą padarius pakartotinai - nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

D Ė M E S I O !
Internetiniai sukčiai aktyviai veikia kurdami fiktyvius darbo skelbimus. Po darbo pokalbio sukčiai praneša, kad asmuo yra priimamas į darbą, tačiau tam yra reikalinga patvirtinti kandidato tapatybę. Tapatybės patvirtinimui prašoma sukčių specialiai sukurtoje svetainėje įvesti ar kitais būdais pateikti internetinės bankininkystės prisijungimo ir kitus asmens duomenis. Tuo pasinaudojant žmonės apvagiami jiems patiems nieko nė neįtariant.
Primename, kad ieškant darbo labai svarbu išlikti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamus prašymus dėl asmens duomenų pateikimo. Neatskleiskite savo internetinės bankininkystės prisijungimo kodų, mokėjimo kortelių duomenų ir kitos jautrios informacijos nepažįstamiems asmenims. Neįvedinėkite jų jums nežinomose, neaiškiose svetainėse, neteikite tokios informacijos telefonu ar kitu būdu. Kilus įtarimui, kad patekote į sukčių pinkles, nedelsdami apie tai praneškite policijai. Jei tai susiję su banko sąskaitomis – susisiekite ir su savo banku.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.