Pakeisti tręšimo organinėmis trąšomis reikalavimai

Vygandas Keturakis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro augalininkystės konsultantas

2011-02-07

Nuo šių metų keičiasi tręšimo mėšlu reikalavimai: sutrumpėjo trąšų paskleidimo periodas, tręšimo planus reikia sudaryti jau ir mažesniems ūkiams, atsirado papildomų reikalavimų mėšlo bei srutų skleidimo technikai. Kad būtų lengviau suprasti, kuo naujieji reikalavimai skiriasi nuo iki šiol galiojusių, siūlome trumpą senųjų ir dabartinių reikalavimų palyginimo apžvalgą.

Anksčiau ir dabar

Kai 2005 m. įsigaliojo LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367/3D-342 „Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti“, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba organizavo žemdirbiams mokymus šia tema ir padėjo rengti reikalavimus atitinkančius tręšimo planus. Informuojame žemdirbius, kad nuo 2011 m. sausio 1 dienos įsigaliojo nauja LR žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-608/3D-651 redakcija. Reikalavimų pakeitimų esmė ir pagrindinis tikslas – mažinti neigiamą mėšlo ir srutų poveikį aplinkai. Reikalavimai bus taikomi atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vykdant teritorijų planavimą, projektavimą, išduodant, atnaujinant ir koreguojant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, vykdant valstybinę kontrolę ir ūkio subjektų aplinkos monitoringą.
Reikalavimai privalomi visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie laiko daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių (SG) ir naudoja mėšlą ar srutas laukams tręšti. Žemės ūkio veiklos subjektai, laikantys mažiau kaip 10 SG gyvenamosiose vietovėse, privalės užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų laikomi uždengtose mėšlidėse ar srutų talpyklose ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Tresimo-reikalavimai

Naujajame įsakyme organinės trąšos sukonkretintos kaip mėšlas, skystas mėšlas ir srutos, o pagal 2005 m. įsakymą organinės trąšos (OT) buvo apibrėžiamos kaip gyvulinės ar augalinės kilmės organiniai junginiai (mėšlas, srutos, kompostas, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto pramonės organinės atliekos, dumblas, sapropelis ir pan.), kurie teisės aktų nustatyta tvarka naudojami tręšimui.

Nustatytas didžiausias leistinas per metus į dirvožemį su organinėmis trąšomis patenkančio azoto kiekis nepasikeitė, liko toks pat, kaip ir buvo – 170 kg/ha. Pagal naująjį įsakymą draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d., o pagal senąjį (2005 m.), įsakymą buvo draudžiama tai daryti nuo gruodžio 1 iki balandžio 1 d., taigi tręšimo laikas šiek tiek sutrumpėjo. Taip pat išliko draudimas skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Nuo 2011 m. sausio 1 d. srutas draudžiama skleisti nuo birželio 15 iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas ir ganyklas. Taip pat, įsigaliojus naujam įsakymui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir arčiau kaip per 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo. Pagal senąją įsakymo redakciją tai daryti buvo tik rekomenduotina.

Tręšimo planai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tręšimo planai privalomi ir mažesnius plotus mėšlu tręšiantiems ūkiams. Nuo 2011 m. sausio 1 d. ūkininkai, mėšlu ar srutomis tręšiantys didesnį nei 100 ha lauko plotą, privalo turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą, o nuo 2012 m. tręšimo planą privalės turėti ir ūkiai, kurie tręš per 50 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Pagal senąjį įsakymą tręšimo planą privalėjo turėti tik tie ūkiai ar ūkio veiklos subjektai, kurie tręšia daugiau kaip 150 ha.

Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus. Plane privalo būti tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonos juostomis, vandens kaptažo įrenginiais, tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais), ne senesni kaip 3 metų dirvožemio tyrimų ar monitoringo duomenys apie azoto, fosforo ir kalio kiekius tręšiamuose laukuose, numatomu tręšti mėšlo ir srutų bei apskaičiuotu reikalingų maisto medžiagų kiekiu.

Žemės ūkio veiklos subjektai, vienoje vietoje laikantys daugiau kaip 1 200 SG, turi parengti bendrą tvarkymo planą ne mažiau kaip 75 proc. susidarančio mėšlo ir srutų kiekiui. Plane turi būti informacija apie susidarančio mėšlo ir srutų kiekį, valdomos žemės plotą, sudarytas sutartis su kitais žemės valdytojais dėl mėšlo ir srutų panaudojimo.

Svarbu, kad į naująjį tręšimo planą atkreiptų dėmesį tie žemės ūkio veiklos subjektai, kuriems nepakanka turimo žemės ploto organinėms trąšoms paskleisti. Tokie ūkiai ne daugiau kaip 25 proc. susidariusio mėšlo ir srutų gali realizuoti supaprastinta tvarka, tačiau tais atvejais, kai jie ketins perduodi 100 ar daugiau tonų mėšlo ir srutų vienam asmeniui per kalendorinius metus, privalės registruoti duomenis apie tą asmenį ir mėšlo bei srutų naudojimą. Tam būtina žinoti ir nurodyti fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar juridinio asmens pavadinimą, mėšlo ir srutų naudojimo vietą.

Kitam asmeniui perduoti daugiau kaip 100 t mėšlo ir srutų per metus galima tik pagal rašytinį susitarimą, o perėmėjas gautą mėšlą ar srutas privalo tvarkyti pagal reikalavimus teisės aktuose nustatyta tvarka. Palyginimui – pagal 2005 m. įsakymą kitam asmeniui buvo galima perduoti tik 50 t mėšlo per metus.

Reikalavimai technikai

Šiek tiek pasikeitė reikalavimas dėl dokumentų saugojimo: žemės ūkio veiklos subjektai, laikantys daugiau negu 300 SG (pagal senąjį įsakymą buvo 200 SG), ne trumpiau kaip dvejus metus privalo saugoti dokumentus, įrodančius teisėtą mėšlo ar srutų naudojimą, perdavimą ar realizavimą.

Papildyti reikalavimai ir mėšlo bei srutų skleidimo technikai. Mėšlui ir srutoms paskleisti turi būti naudojama tvarkinga, specialiai tam skirta technika. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis, bus draudžiama naudoti purškiamąsias (sudarančias daugiau kaip 20 proc. smulkių aerozolinių dalelių) skleidimo technologijas. Skystasis mėšlas ir srutos iki tręšimo lauko galės būti transportuojami vamzdynais.

Tirštasis ir skystasis mėšlas po paskleidimo ant dirvos paviršiaus turi būti įterptas ne vėliau kaip per 12 valandų (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantai pasirengę padėti žemdirbiams susigaudyti įstatymų labirintuose, parengti privalomus reikalavimus atitinkančius dokumentus, kad žemdirbiai ramiai ir atsakingai galėtų dirbti savo darbą.