Kovo 29 d., penktadienis | 24

Pašnekesys su jaunuoju ūkininku apie šeimos ūkio planus, kooperaciją ir išmaniąsias technologijas

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2021-05-14

Agroakademija.lt ·

Vaikystėje ūkyje padėjęs seneliui, vėliau – tėčiui, šiandien jaunasis ūkininkas, LŽŪKT Radviliškio r. biuro klientas Justinas Poška (nuotr.) drauge su šeimos nariais daugiau nei dešimtmetį valdo per 240 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius miežius, žieminius kviečius, rapsus ir pupinius augalus. Su Justinu kalbamės apie šeimos ūkio planus, kooperaciją ir išmaniąsias technologijas.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Daug kalbama apie intensyvų ūkininkavimą, neigiamas to pasekmes ir raginimą ūkininkauti pasitelkiant tiksliąsias technologijas. Kokie, jūsų manymu, svarbiausi aspektai pasirenkant šį kelią?

Išmaniosiomis technologijomis domimės jau seniai, daug pliusų matome. Pirmiausia – tai įvairių ūkio sąnaudų mažinimas, o ir gamtai geriau. Tik prieš pradedant jas taikyti, reikia atlikti ir namų darbus, pavyzdžiui išsitirti ūkio dirvožemį. Anksčiau tyrėme atskirus dirvožemio plotus. Pastebėjome, kad kai kuriuos laukus tręšiame taip pat, bet nukuliame mažiau. Pradėjome ieškoti, kur bėdos. Ankstesni tyrimai parodė, kad mūsų žemėse buvo per daug kalio, o trūko fosforo. Dabar išsityrėme beveik visus ūkio laukus, tad žinosime bendrą vaizdą: kur, kiek ir ko reikia. Bet pati žemė nebloga. Turime visko: ir durpingos, ir smėlio.

Kiek jums svarbu laikytis geros žemdirbystės principų?

Mums tai svarbu. Stengiamės jų laikytis: purškiame tik tada, kada reikia, kai kenkėjai pasiekia žalingumo ribą. Stebime Konsultavimo tarnybos IKMIS informaciją. Kiekvieną purškimą „pasveriame“. Domimės, skaičiuojame, o ne kad kaimynas išvažiavo, tai ir aš iš paskos.

Tarpinius pasėlius auginame apie septynerius metus. Iš karto pastebėjome, kad žemė puresnė, balų pasėliuose mažiau, pamažinome šiek tiek trąšų, dirvos paviršiuje sliekų daugiau atsirado. Vėjas mažiau dirvą pusto, patenka mažiau saulės spindulių, tad žemė mažiau džiovinama.

Pradžioje daugiau ridikų, garstyčių sėjau. Kiti sako, kad garstyčios rapsams nelabai patinka, bet paskaitęs vokiškoje, rusiškoje literatūroje radau informacijos, kad kol garstyčia nepradeda medėti, neturi ankštarų, tai ji visais atvejais dirvą tik gerina. Mitų visokių prisiklausai, tačiau reikia pačiam išbandyti.

Kai įsigijome tiesioginę sėjamąją, sėsiu mišinius iš kokių 7 augalų. Žiūrėsime, kas pagal kultūrą labiau tinka auginti.

Laikomės sėjomainos, augalai į tą patį lauką grįžta kas 4–5 metus: žieminiai miežiai, rapsai, kviečiai ir pupiniai. Ir taip ratu. Bandome šiek tiek ir žolių sėklai paauginti. Ir žemei, tikimės, bus geriau, o gal ir naują nišą atrasime.

Dar parašėme projektą, kuriame numatėme plėtoti daržininkystę – ketiname auginti pupas ir žirnius. Dėl Europos Sąjungos projektų verslo planų rengimo ir kitų klausimų jau dvylika metų bendradarbiaujame su LŽŪKT Radviliškio r. biuro konsultantais. Biure tvarkoma ir ūkio buhalterinė apskaita. Pagal žemdirbių konsultavimo projektą naudojausi ir konsultavimo paslaugomis. Džiaugiamės ne vienų metų bendryste.

O kokios išmaniosios technologijos naudojamos jūsų ūkyje ir kodėl?

Pirmasis išmanusis pirkinys – tręštuvas, įsigytas prieš kelerius metus paramos lėšomis. Dar per mažai laiko skirtumams pajusti, bet jau pastebėjome, kad anksčiau, kur būdavo per daug trąšų, pasėlis suguldavo, todėl dažniausiai ir ligomis apsikrėsdavo, matydavai tai lauko pašviesėjimus, tai patamsėjimus, nukentėdavo grūdų kokybė.

Nuo rudens pasėlius jau tręšime kintama norma. Paskaičiavus trąšų normas, skaičiai įspūdingi: vienur trąšų tereikia 10 kg/ha, kitur tik 0,5 t. Tuo pačiu tikimės išlyginti žemės balansą, sumažės išgulimų, pasėliai bus tolygesni.
purkstuvas vidNaujausias išmanusis pirkinys – tik šiemet pavasarį į ūkį įriedėjęs išmanusis purkštuvas Hardi Commander 4500

Praeitą sezoną taip pat su Europos Sąjungos parama įsigijome išmanųjį purkštuvą, kuris į ūkį atkeliavo tik šį pavasarį. Paskaičiavome, kad po 5–8 metų naujasis purkštuvas turėtų atsipirkti. Juk ūkininkaudamas visur skaičiuoji. Su unikalia purkštuvo Twin sistema galima sunaudoti net iki 30 proc. mažiau chemijos. Šio purkštuvo plotis yra 28 metrai, tai per visus laukus sumažės technologinių vėžių skaičius. Jų sekimas leis mažiau sumindyti pasėlių galulaukėse, sekcijų kontrolė padės užtikrinti, kad nebūtų perpurškimų, tuomet augalas mažiau stresuos. Purkštuvo sijos, nepradeda suktis per anksti ir gaunama geresnė nupurškimo kokybė. Taip pat sutaupysime ir vandens. Jei standartiniu purkštuvu sunaudodavome apie 200 l/ ha, tai su naujuoju tereikės apie 100–120 l/ha, vadinasi, galėsime nupurkšti dvigubą kiekį. Taupysime kurą, laiką ir žmonių skaičių. Judame po truputį, nes iš karto rauti į priekį galimybės neleidžia.

Kaip supratau, mintyse jau raunate į priekį. Kuo dar norėtumėte papildyti ūkio technikos parką?

Tikrai apie tai galvojame. Šiais klausimais labai domimės. Žinoma, norėtume įsigyti išmaniąją sėjamąją. Anksčiau daugiau ardavome, šiek tiek skusdavome, bet labai didelės kuro sąnaudos, užima daug laiko. Po truputį pereiname į tiesioginę sėją. Ją taikėme pirmi metai. Džiaugiamės rezultatais, matome, kad ir pasėliai gražiau atrodo, ir laiko daugiau lieka, tikimės, kad ir dirvožemiui tai į naudą. Pasikalbame su ūkininkais kaimynais, tai taikydami tiesioginę sėją jie padidina derliaus priedą. To tikimės ir mes.

Kai pradėjome sėti tiesiogiai, atkrito ir plūgas, ir skutikai, ir vagų užlygintuvai, kultivatoriai. Dabar viską vienu važiavimu pasidarai. Turime akėčias: kaip nagais pravarai ir tuos šiaudus praskirstai. O rapsams dar dedasi tokie peiliniai volai ir kotus susmulkina. Viskas gražu. Žinoma, klausimų dar yra nemažai.

Turėtą plūgą pardavėme, o jei labai reikės, tai nusipirksime paslaugą. Jei jau perėjome prie tiesioginės sėjos, tai nėra ko gręžiotis atgalios. Jei jau suarsi, tai vėl iš naujo.Va, kur pas kitus sėta tradiciškai, visi kviečiai iš po žiemos buvo parudę, o mes sėjome tiesiai į garstyčias. Jų styrantys kotukai sniegą sulaikė, ir gyvūniukams geriau, o pasėlis visiškai žalias. Nėra jokių pašutimų. Pavasarį žiemkenčiai lengviau atsigavo.

Norėtųsi ir tiksliojo kombaino su derlingumo žemėlapiais. Tuomet matytumei, kokios medžiagos išneštos iš konkretaus dirvos ploto, koks ir kurioje vietoje buvo derlius. Ištaisytume problemines laukų vietas, ir, manau, prie gaunamo derliaus mažiausiai galėsime pridėti dar vieną toną. Dabar tik bendrai matai, kiek iš to lauko prikūlei. Tai dar labiau pavyktų pataupyti. Tuomet iš viso galėtumei tiksliai ūkininkauti.

Labai gerai būtų įsigyti ir lygiagretus vairavimo sistemą. Tuomet nebūtų nei persisėjimų, nei persitręšimų. Vėlgi, taupytųsi laikas, trąšos, kuras, mažinama derliaus savikaina. Tai ateities planuose.

Planuose – visas ūkio parkas išmanus. Vadinasi, esate įsitikinęs, kad ir smulkieji ūkiai gali ūkininkauti išmaniai?

Tikrai taip. Galima sumaniai ir išmaniai ūkininkauti ir turint smulkų ūkį. Tam parankios ir Europos Sąjungos paramos programos. Žinoma, stambesniam ūkiui investicijas yra daug lengviau įsisavinti. O mažiukams geriau kooperuotis, jungtis ir išmaniąsias technologijas įsigyti keletui ūkių.
Turėsime prisitaikyti: ar didelis, ar mažas. Visi priversti taupyti.

Kaip suprantu, pritariate kooperacijai?

Taip, žinoma. Klaidos brangiai kainuoja, o bendraminčių būryje lengviau rasti sprendimą. Ir anksčiau kolegiškai su kaimynais, 3–4 ūkiais, pasitardavome bendrai pirkdami trąšas, chemiją,vieni kitiems padėdavome, technika pasidalindavome. O dabar bus dar lengviauderėtis su grūdų supirkėjais, palankesnėmis kainomis bus galima įsigyti trąšų, pesticidų bei sėklų, nes rajone 2017 m. iniciatyvūs ūkininkai įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Radviliškio aruodas”.

Šiuo metu kooperatyvui priklauso 45 ūkininkai (pajininkai), drauge dirbame apie 9900 ha dirbamos žemės. Nariai yra įsipareigoję kooperatyvui parduoti savo užaugintą produkciją. Siekiame komandinio darbo, atsakomybės ir pasitikėjimo vienas kitu, tai padeda augti ir tobulėti. O kadangi patirties semiamės iš kitų kooperatyvų, manau, kad sparčiai šuoliuojame į priekį.

Ar ketinate didinti dirbamos žemės plotus?

Kol kas plėstis neketiname. Visus darbus pasidalijame šeimoje. Skaičiuojamės, pavyzdžiui vienas žmogus „suvalgo“ apie 50–60 ha. Paskaičiuokime: jei ūkyje dirbtų 4 svetimi žmonės, tai pats turi dirbti per 500 ha. Kol kas geriau šeimos rate darbuotis.

Ačiū už pokalbį. Kalbėjosi Ramunė Sutkevičienė