Širvintų r. 2023 m. ūkininkų ūkių veiklos apžvalga

Mindaugas Gečys

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro finansinės apskaitos konsultantas

2024-10-30

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Širvintų rajone analizuoti ir į ES ŪADT pateko 27 ūkių 2023 m. veiklos duomenys.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m. Lietuva savanoriškai duomenis į ŪADT teikia nuo 1996 m., o nuo 2005 m. – pagal ES reglamentų įpareigojimą.

Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis pagal veiklos rūšis ir ūkio dydį, o renkami 1300 ūkių, kad būtų patenkinti ir šalies vidaus poreikiai.

Širvintų rajone analizuoti 27 ūkių 2023 m. duomenys. Iš jų 15 ūkių užsiėmė augalininkyste, 9 – gyvulininkyste, 3 ūkių veikla buvo mišri.

Dažniausiai Širvintų rajone auginti žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai ir žirniai. Lyginant derlingumus su aplinkiniais Ukmergės, Molėtų rajonais ir bendru Lietuvos vidurkiu, matoma, kad ūkininkai paskutinius trejus metus užaugino labai gerus kviečių ir rapsų derlius.

1 pav. Derlingumas 2021–2023 m., t/ha

Nors žemės Širvintų rajone nėra labai geros, žieminių rapsų vidutinis derlingumas visus trejus metus geresnis nei Lietuvos vidurkis, o žieminių kviečių vos mažesnis.

Širvintų rajone 2022 m. vidutinis žieminių kviečių derlius buvo 4,81 t/ha, o 2023 m. – 4,82 t/ha. Žieminių kviečių derlingumas Širvintų rajone geresnis, nei Ukmergės ir Molėtų rajonuose. Žieminių rapsų derlingumai 2021 ir 2023 m. geriausi Molėtų r., o 2022 m. – Širvintų r.

Žirnių derlingumai Širvintų ir aplinkiniuose rajonuose 2021–2023 m. laikotarpiu gerokai mažesni už Lietuvos vidurkį. Žirnių derlingumas Širvintų r. 2023 m. buvo 1,35 t/ha, o Lietuvos vidurkis – 2,32 t/ha, tai yra beveik 42 procentais mažesnis.

2023 m. rugpjūčio mėnesį per dalį Širvintų ir Ukmergės rajonų žemių praėjo audra su kruša, tai turėjo daug įtakos derliaus kokybei ir kiekiui.

Pelningumo apžvalga

Svarbiausias ir labiausiai siekiamas ūkio rodiklis yra pelnas, kuriam įvertinti skaičiuojamas grynojo pelningumo koeficientas. Jis parodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

1 lentelė. Grynojo pelningumo koeficientas 2021–2023 metais

Analizuojant grynojo pelningumo koeficientą, matoma, kad 2021 ir 2022 m. Lietuvos ūkininkams buvo labai geri. Bet pažiūrėjus ūkių pelningumo rodiklį, atėmus dotacijas, matomas visai kitoks vaizdas – tik Ukmergės r. rodiklio reikšmė teigiama, o Širvintų ir Molėtų r. grynojo pelningumo rodiklio be dotacijų reikšmė neigiama. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos ir savarankiškai, be valstybės paramos, negalėtų egzistuoti.

Ūkininkams 2023 m. buvo labai sunkūs, žiūrint grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, jis buvo neigiamas Molėtų, Ukmergės ir Širvintų rajonuose, taip pat neigiamas ir Lietuvos vidurkis. Tai lėmė kritusios grūdų supirkimo kainos ir pakilusios žaliavų, sąnaudų kainos.