Gegužės 19 d., ketvirtadienis | 22

Stiprinama prekybos priežiūros kontrolė

LŽŪKT informacija
2021-12-28

© Asociatyvi LŽŪKT nuotr.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas įgalina apsaugoti ūkininkus ir kitus žemės ūkio bei maisto produktų tiekėjus nuo prekybos praktikoje pasitaikančių neteisėtų veiksmų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Apie nesąžiningos prekybos praktiką maisto tiekimo grandinėje Europos Sąjungoje diskutuojama daugiau nei 10 metų, tačiau tik 2019 m. buvo priimta direktyva, kuria siekiama užkirsti kelią nesąžiningam įmonių tarpusavio elgesiui, neatitinkančiam sąžiningos praktikos principų. Įvertinus poreikį stiprinti ūkininkų vaidmenį maisto tiekimo grandinėje, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė draudimo įstatymą, kuris tikėtina stabilizuos situaciją maisto tiekimo ir žemės ūkio sektoriuose.

Naujos prekybos taisyklės

Dėl dažniausiai pasitaikančių žemės ūkio ir maisto produktų prekybos praktikų labiausiai nukenčia smulkieji ūkininkai, kurie retai atitinka jų produkciją perkančių partnerių derybines galias. Tad naujuoju reglamentu siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp tiekėjų ir pirkėjų.

Priimtas įstatymas draudžia pirkėjui anuliuoti greitai gendančių produktų užsakymus paskutinę minutę, kuomet tiekėjas turi skubiai ieškoti alternatyvų, kaip panaudoti produktus. Įstatyme numatyta, kad likus mažiau kaip 30 kalendorinių dienų – tiekėjo pranešimas apie atšaukiamą produktų užsakymą laikomas pavėluotu.

Dažniausiai pasitaikantis pirkėjų piknaudžiavimas – neatsiskaitymas laiku sutartyse numatytais terminais, dėl ko produktų tiekėjai negauna pajamų ir nesiskundžia. Naujasis įstatymas draudžia sutarčių vienašalius arba atgaline data atliekamus pakeitimus, susijusius su maisto produktų pristatymo dažnumo, būdo, laiko, vietos, kainų ar taikomų kokybės standartų sąlygomis.

Reikalavimas sumokėti tiekėjui už sugadintus maisto produktus, jei nuostoliai patiriami jau perdavus produktus pirkėjo nuosavybėn, laikomas draudžiamu. Tiesa, prieš tai svarbu įvertinti, kad produktų praradimas ar sugadinimas įvyko ne dėl tiekėjo kaltės.

Visais prekybos atvejais privaloma sudaryti rašytines sutartis, kurios iš anksto užtikrintų įstatyme numatytas sąlygas ir jų būtų laikomasi. Už sutartyje numatytų sąlygų nesilaikymą pagal įstatymą gali būti skiriamos piniginės baudos.

Per metus privaloma atnaujinti prekybos sutartis

Įsigaliojęs įstatymas įpareigoja per vienerius metus pirkėjus ir tiekėjus peržiūrėti bei patikslinti sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis. Privaloma užtikrinti, kad sutartyse būtų laikomasi įstatyme ir teisės aktuose numatytų nuostatų. „Įstatymas įsigaliojo nuo šių metų lapkričio mėnesio ir jis pilnai taikomas visai šiuo metu vykdomai prekybos veiklai. Ir nors sutartims atnaujinti skirtas vienerių metų laikotarpis, tai nereiškia, kad įstatyme numatyti draudžiami veiksmai yra laikinai toleruojami iki kol sutartys nebus pakeistos“ – pastebi Všį Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros „Litfood“ direktorius Šarūnas Celiešius.

Rašytinės sutartys privalomos

Pagal naujai įsigaliojusį įstatymą pirkėjui perkant žemės ūkio ir (ar) maisto produktus privalu su tiekėju sudaryti rašytinę sutartį pagal iš anksto sutartas sąlygas, nes, priešingu atveju, sutarties nesudarymas bus laikomas draudžiama praktika. Sutartyse būtina numatyti produktų tiekimo, mokėjimų sąlygas, kokybės standartus ir kitas prekybos sąlygas.

Rašytinių sutarčių pagal iš anksto tarp tiekėjo ir pirkėjo sutartas sąlygas sudarymas turėtų saugoti tiekėjus nuo nesąžiningos prekybos praktikos jų atžvilgiu. Naujasis įstatymas leidžia tiekėjams teikti reikalavimą pirkėjui raštu patvirtinti sutartas prekybos sąlygas, o pirkėjui atsisakius – pagal įstatymą tai laikoma nesąžiningos prekybos praktika ir tokie veiksmai yra draudžiami, už kuriuos gali būti skiriamos numatytos sankcijos.

Siekiama apsaugoti smulkiuosius ūkininkus

Nors sudarinėti pirkimo–pardavimo sutartis, pažeidžiant lygiateisiškumo principą, nenumatant jose privalomųjų sąlygų, nesilaikant atsiskaitymų terminų, iki šiol buvo laikoma draudžiama praktika, tačiau ji buvo taikoma. Tokia situacija susiklostė, nes trūko aiškaus teisinio reguliavimo, o ji ypatingai jautri smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų atveju, kadangi tai labiausiai pažeidžiama grupė pardavėjo ir pirkėjo prekybos santykyje. Tad naujuoju įstatymu siekiama įvesti derybinės galios pusiausvyrą tarp tiekėjų ir pirkėjų bei didinti abiejų pusių sąmoningumą sudarant prekybos sutartis.

Iš anksto aptartos sąlygos, įtvirtintos rašytinėje sutartyje, padės žemės ūkio produktų tiekėjus apsaugoti nuo itin dažnai pasitaikančių pirkėjų atliekamų draudžiamų veiksmų. Prieš sudarant rašytines pirkimo–pardavimo sutartis Agentūra ragina susipažinti su įstatyme numatytomis nuostatomis, kurios užtikrina abipuses pirkėjo ir tiekėjo konkurencines sąlygas.

Pažeidimų tyrimai ir jų nagrinėjimas

Siekiant apginti žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjus, jų interesus, Agentūra turi teisę inicijuoti pažeidimo tyrimą. Kad atsirastų pagrindas tokį tyrimą pradėti, Agentūra turi surinkti patikimos informacijos apie galimus nusižengimus.

Didžiausias pagrindas pradėti pažeidimo tyrimą – informacija, gauta iš galimai nukentėjusio tiekėjo. Ji Agentūrai gali būti perduodama teikiant oficialų prašymą, kuriame yra nurodyti galimai įvykdyti ar vis dar vykdomi draudžiami prekybos veiksmai, bei kreipiantis anonimiškai.

Surinkti patikimą informaciją apie galimus įstatymo reguliavimo srities pažeidimus ir pradėti pažeidimo tyrimą Agentūra gali ir savo iniciatyva. Agentūra nuolat vykdys rinkos stebėseną: komunikuos su tiekėjais, rinks informaciją elektroninių klausimynų pagalba ir taikys kitus informacijos rinkimo bei priežiūros metodus.

Svarbu, kad Agentūrai pradėjus tyrimą ir turint pakankamai duomenų apie šio įstatymo pažeidimą, siekiant išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių tiekėjų interesams, ji turi įgaliojimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokias kaip – įpareigoti pirkėją nutraukti galimai neteisėtą veiklą ar įpareigoti pirkėją atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų tiekėjui esminės žalos arba dėl to atsirastų nepataisomų pasekmių.

Agentūros darbuotojų įgaliojimai

Atliekant galimos nesąžiningos prekybos praktikos tyrimą, Agentūros darbuotojams suteikti aukšti įgaliojimai surinkti visus įmanomus įrodymus dėl pažeidimo aplinkybių, net jeigu tam būtina be įspėjimo (su teismo leidimu) įeiti į pažeidėjo valdomą teritoriją ir patalpas. Pažeidėjo patikros vietoje Agentūros darbuotojai turi teisę peržiūrėti ir surinkti tyrimo tikslams reikalingus dokumentus ir duomenis, gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, rinkti ir fiksuoti kitą prieinamą informaciją, kuri tiriant bylą gali turėti įrodomosios reikšmės.

Agentūros darbuotojų reikalavimai, atliekant nurodytus veiksmus, yra privalomi, o už šių reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – taikomos įstatyme numatytos sankcijos.

Už įstatymo pažeidimą, taip pat už Agentūros įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą, Agentūra turi teisę skirti pinigines baudas. Skiriant baudas, kaip numatyta įstatyme, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, taip pat į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kviečiame kreiptis

Tiekėjai, kuriems kyla įtarimas dėl vykdomų nesąžiningų prekybos veiksmų, yra skatinami kreiptis konsultacijai, kurios metu bus įvertinama situacija, peržiūrimi turimi pareiškėjo duomenys ir prireikus – inicijuojamas tyrimas dėl vykdomos nesąžiningos prekybos.

Anonimiškai tiekėjai gali kreiptis per Agentūros tinklalapio www.litfood.lt skiltį „PRANEŠK“, kurioje pateikta bendra pranešimo forma. Taip pat galima kreiptis el. paštu info@litfood.lt, tel. nr. +370 52 649035, siunčiant registruotą laišką ar atvykus į Agentūrą, adresu L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, 01122, Vilnius. Kreipiantis tiesiogiai į Agentūrą įstatymas įpareigoja užtikrinti pateikiamos informacijos konfidencialumą.

BNS informacija

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.