Kovo 28 d., ketvirtadienis | 24

Žieminių pasėlių peržiemojimas – „ant ruletės“

„Ūkininko patarėjo“ informacija
2021-11-30

Ūkininkai nerimauja dėl žieminių rapsų pasėlių sėkmingo peržiemojimo

Kiekvieni metai žemdirbiams pažeria staigmenų, todėl augalininkystės ūkių šeimininkai su nerimu laukia ir žiemos, ir pavasario. Ūkininkai, šiandien įvertinę laukų situaciją, nedrįsta spėlioti, kaip peržiemos jų pasėliai. Juk vienodų metų nebūna.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Būsimas derlius – loterija

Jaunas Anykščių r. ūkininkas Mindaugas Kovoliūnas augina pelningiausias kultūras: žieminius kviečius ir rapsus. Jis žino, jog augalų žiemkentiškumą lemia ne tik veislių pasirinkimas, bet ir sėjos laikas. Teigiama, jog žieminių rapsų sėjos optimalus laikas yra rugpjūčio 10–25 d., o žieminių kviečių – rugsėjo 10–25 d. Tačiau M. Kavoliūnas suvėlinto derliaus nuėmimą ir kai kuriuos žieminių rapsų laukus užsėjo vėliau: rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 4 d. , o dėl prastų orų paskutinius kviečių laukus – rugsėjo 30 d.

„Vėliausiai pasėtų žieminių rapsų ir kviečių pasėlių vaizdas galėtų būti ir geresnis. Tačiau, jei žiema nepateiks siurprizų, tikiuosi, kad viskas bus gerai. Šiemet ruduo buvo įdomus, atrodo, pakako ir šilumos, ir drėgmės, tačiau augalai augo lėtai“, – savo pastebėjimus išsakė ūkininkas. Mindaugas teigė, kad prognozuoti žieminių kultūrų peržiemojimo scenarijų yra sudėtinga. Žieminiams rapsams ir kviečiams idealiausiai tiktų nepermaininga, be didelių šalčių žiema. Visą situaciją sugadintų stiprus šaltis ir vėjas be sniego, arba sniegas iškritęs ant neįšalusios žemės. „Stebime orų prognozes. Neramu. Norisi sudaryti išankstines būsimo derliaus sutartis. Tačiau kol kas to padaryti nesiryžtu. Nors žieminių rapsų supirkimo kainos nuolat auga ir pasiekė rekordinę, beveik 700 Eur/t kainą, šios kultūros sutarčių tikrai nedarysiu, nes neaišku, kaip ji peržiemos. Galvoju apie žieminius kviečius. Tai – stabilesnė kultūra“, – dėstė Mindaugas, pridurdamas, jog kelerius metus iš eilės jis „pralošė“ sudaręs išankstines sutartis. Pasak pašnekovo, išankstinių būsimo derliaus sutarčių sudarymas – tam tikra loterija, kurią galima išlošti ir pralošti.

Pasirengę žiemoti

Mišraus ūkio savininko Andriaus Arlausko pasėliai – javai ir rapsai – pasirengę žiemojimui. Nors šiųmetinius žieminius rapsus Andrius pasėjo keliomis dienomis anksčiau, nei praėjusiais metais, pasėlis atrodo prasčiau. „Kai pasėjau rapsus, oras buvo vėsokas, vėliau stiprus lietus suplakė žemę, o saulė ją uždžiovino. Oro sąlygos buvo nepalankios, todėl rapsai sudygo netolygiai“, – pasakojo jaunas Molėtų r. ūkininkas. Jis tvirtino norėjęs, jog šiųmetinis rapsų pasėlis labiau sustiprėtų ir paaugtų, tačiau „ant nosies“ žiema ir orų prognozės šilumos nežada. Todėl rapsų peržiemojimas A. Arlauskui kelia didelį nerimą. „Kiek jie užaugo, tiek užaugo. Jei ir sulauktume šiltesnių dienų, tai šiluma rapsų augimui tikrai nebeturės įtakos. Ne viskas priklauso nuo mūsų norų“, – pridūrė pašnekovas. Anot Andriaus, žieminių kviečių ir rugių pasėliai, kurie buvo pasėti optimaliu laiku, atrodo gražiai, yra visiškai pasiruošę žiemoti. „Anądien sulaukėme šaltuko, pirmojo sniego. Manau, kad jis ilgai neišsilaikys. Mums, žemdirbiams, idealiausias variantas būtų, kad pirmiausia pašaltų ir pasnigtų, o pavasarį sniegas nutirptų. Tačiau pasėlių peržiemojimas priklauso nuo gamtos sąlygų, o ne nuo mūsų norų“, – šypsodamasis dėstė A. Arlauskas. Jis pridūrė, kad visi ūkininkai svajoja ir stengiasi išauginti gausesnį derlių, tačiau ne kiekvienam tai pasiseka. Derlių pasiglemžia ne tik gamtos stichijos, nemaža jo dalis prarandama ir dėl agrotechninių klaidų bei prastos dirvų melioracijos sistemos veiklos.

Jautriausi – žiemkenčiai

Jei kai kurie žieminiai pasėliai nebūtų užmirkę, Ukmergės r. ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys įvardintų, kad jie atrodo puikiai. Pasak pašnekovo, kai kuriose vietose augančios žieminės kultūros jam kelia nerimą. Ir tai yra vien dėl mūsų valstybės požiūrio į melioraciją. Rinktuvai, priklausantys valstybei, nebeveikia, nes valstybė jų neprižiūri. Dėl to žemdirbiai patiria nuostolius. „Ukmergės rajone melioracijos statiniai yra stipriai nusidėvėję. Todėl galime paskaičiuoti ir sužinoti, kiek dėl neefektyvios melioracijos prarandama derliaus. Taigi, jei Ukmergės rajone melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 80 proc., tai derliaus praradimai sudaro apie 30 proc. iš hektaro“, – skaičiavimus pateikė V. Genys. Jis akcentavo, kad labiausiai dėl to nukenčia žiemkenčiai. „Jie į dirvos užmirkimus reaguoja jautriausiai. Juk žiemkenčiai – ne žąsinai, ilgai po vandeniu neišbūna“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Jam antrino to paties rajono ūkininkas Saulius Daniulis, pabrėždamas ne tik melioracijos, bet ir valstybei priklausančių netvarkomų upelių problemą. „Tuose laukuose, kuriuose melioracija šiek tiek sutvarkyta, žieminiai pasėliai visai neblogai atrodo. Tačiau plotuose, kuriuose yra nesutvarkyti valstybiniai upeliai, pasėliai yra užmirkę“, – akcentavo ūkininkas, auginantis žieminius kviečius, kvietrugius ir rapsus. Anot jo, prasčiausiai atrodo žieminiai rapsai, kurių sėja vėlavo. Jei žieminiai rapsai peržiemos, tikimasi, kad jų derlingumas bus mažesnis.

Išplito ligos ir kenkėjai

Kalbinti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) darbuotojai, dirbantys įvairiuose regionuose, tvirtino, kad šių metų ruduo pasižymėjo lietingais ir vėsiais orais, kurie buvo ne itin palankūs žieminiams javams augti ir vystytis. Anksti rapsų sėjos neleido pradėti nenukulti javai, o vėliau ir iškritęs didelis kritulių kiekis. Dėl šių priežasčių dauguma rapsų buvo pasėti po rugpjūčio 20 dienos ir net rugsėjo pirmąją dekadą.

„Kuo ankstyvesnė rapsų sėja laukuose, tuo pasėlis geriau išsivystęs ir pasiekęs optimalius parametrus sėkmingai žiemoti. Vėlyvos sėjos laukuose, ypač sunkiuose dirvožemiuose, rapsai – maži“, – sakė LŽŪKT konsultantai. Daugumoje rajonų pavieniai žieminių rapsų plotai yra pažeisti ligų ir kenkėjų. LŽŪKT Anykščių rajono biuro augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė užfiksavo, jog pavienius augalus pažeidė fomozė ir kopūstinio šakninio paslėptastraublio lervos.

Žieminiuose rapsuose plinta juodoji dėmėtligė (alternariozė)

LŽŪKT Biržų rajono biuro augalininkystės konsultantė Renata Giedrikienė ŪP teigė, jog šilti ir drėgni orai buvo palankūs ligoms plisti. Todėl būtent tankesniuose pasėliuose aptinkami miltligės ir dryžligės pažeisti augalai. LŽŪKT Pasvalio biuro augalininkystės konsultantės Vytautės Bedalytės stebėtuose žieminių rapsų laukuose taip pat vyrauja augalų lapų fomozės pažeidimai, yra ne tik šakninio paslėptastraublio, bet ir kopūstinės kandies pažeistų augalų.

Turės akyliau stebėti pasėlius

LŽŪKT Kaišiadorių rajono biuro augalininkystės konsultantė Jolanta Armonavičienė, vertindama žieminių rapsų išsivystymo rodiklius rudenį, visada atkreipia dėmesį į lapų skaičių ant augalo, augimo kūgelio aukštį ir šaknies storį. Gerai pasiruošę žiemoti rapsai turi turėti ne mažiau kaip 5 išsivysčiusius lapus. „Augimo kūgelis turi būti ne didesnis kaip 20–30 mm, idealu, jei būtų apie 10 mm. Šaknis – storesnė nei 5 mm. Idealu, kai ji būna apie 10 mm ir dar storesnė, o pats šaknies ilgis – 15 cm. Augalų kiekis 1 kv. m– 25–50 vnt., priklausomai nuo veislės: ar ji linijinė, ar hibridinė“, – sakė J. Armonavičienė.

Kalbėdama apie šakninio paslėptastraublio pažeidėjus, konsultantė paminėjo, jog rudenį ne visi ūkininkai juos spėjo sunaikinti kontaktiniais insekticidais. Todėl pavasarį turės atlikti daugiau darbų, akyliau stebėti pasėlius. Anot jos, svarbiausia yra tai, kad prieš naudodami augalų apsaugos produktus, žemdirbiai įsivertintų kiekvieno lauko situaciją ir remtųsi integruotos augalų apsaugos principais. „Ūkininkai privalo naudoti saugesnes žmonėms ir aplinkai kenksmingųjų organizmų kontrolės priemones ir stengtis kuo mažiau pažeisti žemės ūkio ekosistemas. Prioritetas turi būti skiriamas necheminiams augalų apsaugos metodams, o cheminius augalų apsaugos produktus rekomenduojama naudoti tik tada, kai kitos efektyvios ir ekonomiškai tinkamos alternatyvios priemonės nenaikina kenksmingųjų organizmų“, – akcentavo J. Armonavičienė.

Komentaras

Stoja žiemiški orai

Dr. Donatas VALIUKAS, Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos klimatologas

Žvelgiant keturias savaites į priekį, matyti, kad oro temperatūra išliks panaši daugiametei normai. Bus šiek tiek drėgniau. Numatoma, jog vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra bus 1,1 °C šalčio. Tai – naujoji, standartinė klimato norma. Pernai buvo 1,9 °C šalčio. Tokia tendencija. Pastarųjų metų gruodžio mėnesiai yra kitokie, jie – žymiai šiltesni. Ryškesnis atšalimas dažniausiai būna po Kalėdų.

Šalčiausias gruodis buvo 1978 m., kai buvo užfiksuotas 9 °C šaltis. Šalta buvo ir 1969-aisiais. Tuomet gruodžio mėnesio temperatūra siekė 8,9 °C šalčio. Šilčiausias gruodis buvo 2006-aisiais, kai gruodžio mėnesio temperatūra siekė 4,4 °C šilumos. Šilti buvo ir 2015-ieji bei 2019-ieji, tuomet fiksuota 2,8 ir 2,6 °C šiluma.

ŪP korespondentė Jolita Žurauskienė, nuotraukos autorės ir Jolantos Armonavičienės (LŽŪKT)