Birželio 13 d., ketvirtadienis | 24

Akmenės rajono respondentinių ūkių 2010 m. duomenų analizė

2011-11-24

Europos Sąjungos (ES) ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT. Šių duomenų bazės pagrindas yra duomenys apie individualius ūkius.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Pagrindinis ŪADT tikslas yra kaupti duomenis, kurie padėtų parengti išsamų metinį pranešimą apie bendrijos žemės ūkio rinką ir pajamas. Pagal kiekvieno ūkio tipą ir kintamus duomenis galima išanalizuoti tam tikrų ūkio tipų tam tikrose zonose situaciją ir gamybos rezultatus, šių ūkių gamybos kryptis, esant poreikiui, apskaičiuoti tam tikrus rodiklius. Tyrimams labai trūksta ūkių, kurie specializuojasi daržininkystėje, sodininkystėje, kiaulininkystėje ir paukštininkystėje, taip pat ir mišrių, kuriuose vyrauja kiaulės ir paukščiai. Todėl visi ūkininkai raginami labai atsakingai tvarkyti ūkio veiklos buhalterinę apskaitą, sutikti dalyvauti ŪADT tyrimuose ir savo apskaitos tvarkymo problemas patikėti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantams. Pateiktais duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, pirmiausia Europos Komisija, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas.

Teikiami ir Akmenės rajono ūkių duomenys

Iš Akmenės rajono į ES duomenų tinklą 2010 m. atrinkti 38 respondentinių ūkių duomenys. Tai įvairių ekonominio dydžių ūkiai. Jų duomenys lyginami su 2009 m. rodikliais. Atlikę analizę matome, kad 2010 m. grūdinių kultūrų derlingumo rodikliai didesni, o rapsų derlingumo sumažėjimą lėmė nepalankios žiemojimo sąlygos. Palyginimai pateikti lentelėje.

Vidutinis augalų derlingumas Akmenės rajono respondentiniuose ūkiuose per 2009–2010 m.

Reikia pažymėti, kad gyvulininkystės ūkiuose primilžis iš karvės didėja: 2009 m. – 4137,5 kg, o 2010 m. – 4496,3 kilogramo. Tai lėmė geresnė pašarų kokybė, racionai.

Atlikus respondentinių ūkių veiklos ekonominių rodiklių analizę, 2010 m. pastebimas bendros produkcijos didėjimas. Jei 2009 m. – 467645 Lt, tai 2010 m. – 603426 Lt. Tam įtakos neturėjo ir išlaidų didėjimas, jos per metus padidėjo 51284 litais. Kintamųjų lėšų didėjimą lėmė trąšų ir augalų apsaugos priemonių kainų didėjimas. Gamybinės komercinės veiklos pelnas respondentiniuose ūkiuose 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 13165 litais.

Analizuojant ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, tenka pastebėti, kad 2009 m. turto apyvartyvumas buvo 0,74 Lt, o 2010 m. – 0,51 Lt. Tai rodo, kad 2009 m. turto litas sukūrė daugiau pajamų, negu 2010 metais. Įtakos turėjo pakilusios žemės ūkio produkcijos kainos.

Atlikus analizę, matosi, kad sumažėjo skolos-nuosavybės koeficientas: 2009 m. – 1,36 Lt, 2010 m. – 0,69 Lt. Tai rodo, kad ūkininkai mažiau skolinosi.

ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ES teikia savanoriškai. Taikant statistinės atrankos metodus, tyrimui atrenkami ūkiai, reprezentuojantys jų visumą. Ūkiai, teikiantys duomenis, įsikūrę skirtingose seniūnijose, yra skirtingi savo gamybiniu potencialu, skirtingos jų ūkininkavimo sąlygos ir galimybės. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis į ES ŪADT.

Parengta pagal 2010 m. respondentinių ūkių duomenis.