Liepos 09 d., ketvirtadienis | 26
Agronomė, kurios idėjoms vieno ūkio neužteko
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2026-07-09
Kauno rajone, Vandžiogaloje, ūkininkaujanti Jonata Pauraitė-Raudonė (nuotr.) tęsia šeimos ūkininkavimo tradiciją, tačiau kartu drąsiai kuria ir naujas veiklas. Greta augalininkystės ūkio jau beveik du dešimtmečius auga „Jonatos gėlių ir daigų ūkis“, o jos vyras Tomas vysto savo mažąją bendriją, teikiančią metalo apdirbimo paslaugas. Ne vieną šio kelio etapą Jonata žengė kartu su LŽŪKT Kėdainių r. biuro konsultantais. Kaip tradicinis šeimos ūkis tapo įvairiapuse veikla, kurioje dera agronomija, verslas, šeimos tradicijos ir nuolatinis noras augti? Apie tai kalbamės su Jonata.
Apie save Jūs sakote: „Esu agronomė iš širdies.“ Kada supratote, kad žemės ūkis bus ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas?
Jonata: Kai baigiau mokyklą, buvau tvirtai apsisprendusi studijuoti agronomiją. Tačiau mama tam griežtai nepritarė. Ji puikiai žinojo, kiek darbo, atsakomybės ir pasiaukojimo reikalauja gyvenimas ūkyje, todėl dukrai linkėjo lengvesnio kelio. Net važiuodama su manimi į universitetą prižiūrėjo, kad tik nepasirinkčiau agronomijos studijų.
Taip baigiau ekonomikos studijas. Ir šiandien dėl to visai nesigailiu – versle tos žinios labai praverčia. Tačiau širdis vis tiek traukė kitur. Todėl vėliau grįžau prie savo svajonės – baigiau išlyginamąsias agronomijos studijas, vėliau ir magistrantūrą.
Nė karto nesuabejojau savo pasirinkimu. Augalai ir žemė mane traukė visada. Kuo daugiau su jais dirbu, tuo labiau suprantu, kad tai – ne tik profesija. Tai mano gyvenimo būdas.
Jūsų šeima ūkininkauja jau ne viena karta. Ką jums reiškia tęsti šią tradiciją?
Jonata: Ūkininkauti mūsų šeima pradėjo labai seniai. Jei žiūrėtume plačiau, viskas prasidėjo dar nuo prosenelių – šioje vietoje ūkininkaujama nuo XVIII amžiaus. Tėvelis (red. Vandžiogalos seniūnijos ūkininkai Kristina ir Saulius Paurai) šią tradiciją tęsė, o dabar ją perimu ir aš.
Man labai svarbu ne tik išlaikyti tai, kas sukurta, bet ir prisidėti savo žiniomis. Šiandien žemės ūkis sparčiai keičiasi – atsiranda naujos technologijos, nauji sprendimai, todėl natūralu, kad jaunesnioji karta įneša ir kitokį požiūrį.
Labai norėčiau, kad ši istorija nesibaigtų ir po manęs. Tikiuosi, jog šeimos tradicija bus tęsiama ir ateityje.
Šiandien jūsų ūkį sunku apibūdinti vienu sakiniu. Kada supratote, kad vien tradicinės augalininkystės neužtenka?
Jonata: Turbūt niekada negalvojau, kad užteks tik vienos krypties. Visada norėjosi kurti, bandyti ir ieškoti naujų galimybių. Nors veiklų daugėja, augalininkystė ir šiandien išlieka mūsų ūkio pagrindas. Joje taip pat nuolat ieškome sprendimų, kurie būtų tvarūs ir ilgalaikiai. Neariminę technologiją taikome jau apie penkiolika metų, laikomės sėjomainos, rapsus į tą patį lauką grąžiname tik kas ketverius metus. Taip pat ketverius metus kaip dalyvaujame anglies kaupimo programoje. Tikiu, kad ilgalaikiai sprendimai atsiperka – jie padeda išsaugoti sveikesnį dirvožemį, stipresnius augalus ir kurti tvaresnį ūkį.
Daržininkystė mūsų ūkyje taip pat turi gilias tradicijas – ja užsiimame nuo tėvelių ūkininkavimo laikų. Anksčiau šiltnamiuose auginome agurkus ir kopūstus. Tačiau laikui bėgant ši veikla tapo nuostolinga, todėl nusprendėme keisti kryptį. Taigi, šiltnamių statyti iš naujo nereikėjo – juos modernizavome ir pradėjome auginti gėles.
Šiandien „Jonatos gėlių ir daigų ūkis“ augina ne tik vienmetes ir daugiametes gėles, taip pat braškes, žemuoges, arbūzus ir melionus bei pomidorų, agurkų ir paprikų daigus, prieskoninius augalus, kurių kolekcijoje – daugiau kaip 200 veislių ir porūšių
Norisi, kad žmogus vienoje vietoje rastų viską, ko reikia jo sodui, daržui ar kiemui – nuo sodinukų iki patarimo, kaip juos auginti.
Dažnai klientai klausia, ką rekomenduočiau iš prieskonių. Tačiau vieno atsakymo nėra – juk kiekvieno skonis ir poreikiai skirtingi. Todėl visada sakau: imkite, uostykite, ragaukite ir patys atraskite tai, kas jums labiausiai tinka. O mes padėsime išsirinkti, patarsime, kaip auginti ir prižiūrėti, kad augalai džiugintų visą sezoną.
Mūsų produkcija žmones pasiekia tiesiai iš ūkio, taip pat prekiaujame Vilniuje. Man labai svarbu ne tik parduoti augalą, bet ir padėti žmogui juo pasirūpinti. Visada stengiuosi patarti taip, kad kitą sezoną klientas sugrįžtų todėl, kad liko patenkintas. Galbūt čia ir yra ta verslo sėkmė – kiek indėlio įdėsi į darbą, tokį galutinį rezultatą ir turėsi. Aš stengiuosi, kad jis būtų geras.
Ne tik auginate augalus, bet ir pati dalijatės žiniomis – konsultuojate klientus, filmuojatės televizijos laidose. Kodėl jums tai svarbu?
Jonata: Man niekada negaila dalytis tuo, ką žinau. Per daugelį metų sukaupi daug patirties, atrandi sprendimų, pamatai savo klaidų. Norisi, kad kiti jų nekartotų. Be to, dalydamasis visada gauni grįžtamąjį ryšį. Žmonės papasakoja savo patirtį, pasidalija idėjomis, o ir pats iš jų daug išmoksti.
Didžiausias įvertinimas, kai žmogus sugrįžta ir pasako: „Padariau taip, kaip patarėte, ir pasiteisino.“ Tokios akimirkos motyvuoja judėti pirmyn.
Jūsų ūkyje nuolat atsiranda naujų veiklų. Kas jus skatina ieškoti naujų galimybių?
Jonata: Labai dažnai jas padiktuoja patys klientai. Kalbantis su žmonėmis gimsta mintys, ko jiems dar trūksta ir ką galėtume pasiūlyti.
Jau dabar planuojame naują paslaugą – norime, kad atvykę į ūkį žmonės galėtų ne tik įsigyti augalų, bet ir vietoje susikurti savo kompozicijas: išsirinkti vazonus, augalus, trąšas, gauti mūsų patarimų, viską pasisodinti ir išvažiuoti jau su paruoštu rezultatu.
Turiu ir daugiau planų. Kitąmet norėčiau įrengti nedidelį parką, o šiltnamių, nors su vyru ne kartą sakėme, kad jų jau gana, greičiausiai dar padaugės.
Bet turbūt toks jau mano būdas. Aš apskritai nemanau, kad reikia sustoti. Sustojimas man reiškia stotelę, kai nebenori augti ir tobulėti. Kol turi jėgų, reikia judėti pirmyn.
Kas Jus šiandien labiausiai apibūdina – ūkininkė, agronomė ar žmogus, kuriam tiesiog smalsu auginti ir išbandyti?
Turbūt visko po truputį. Mokausi nuolat – skaitau, domiuosi, stebiu. Nesvarbu, ar tai būtų javai, gėlės, prieskoniai ar daržovės – kiekviena sritis turi savo niuansų.
Tačiau augalai man visada buvo daugiau nei darbas. Todėl ir sakau – esu agronomė iš širdies. Eini per lauką ar šiltnamį, stebi, analizuoji, matai, kas vyksta, ir natūraliai ieškai sprendimų. Man tai tiesiog savaime suprantama.
Šiandien kartu su Tomu kuriate ne tik šeimą, bet ir kiekvienas savo veiklą. Kaip prasidėjo bendra Jūsų istorija?
Jonata ir Tomas Raudoniai
Jonata: Mūsų pažinties istorija irgi gana neeilinė – susipažinome turguje. Tomas padėdavo savo mamai prekiauti gėlėmis. Man labai svarbu graži vitrina tvarka, estetika, graži augalų ekspozicija. Kad ir kaip norėčiau kokio augalo, jei aplinka negraži, aš jo nepirksiu. Šia taisykle stengiuosi vadovautis ir prekybos vietose. O pas mano būsimą vyrą prekybos vietoje būdavo balaganas. Kaip jam atveža, padeda, taip ir stovi. Tai padėdavau jam viską gražiau sustatyti. Taip po truputį ir susibendravome.
Nors Tomas yra elektrikas, jį visada traukė metalo apdirbimas. Iš pradžių tai buvo pomėgis, o šiandien – jo įkurta MB Tomas Baltic ir savarankiška verslo kryptis. Manau, kad būtent skirtingos mūsų veiklos papildo viena kitą. Ūkyje nebeliko tokio ryškaus sezoniškumo, galime išlaikyti darbo vietas visus metus ir drąsiau planuoti ateitį.
Skamba taip, tarsi kiekviena nauja veikla jūsų šeimoje atsirastų ne atsitiktinai, o iš poreikio augti. Ar dar lengva vienam žmogui aprėpti tiek skirtingų sričių?
Jonata: Tikrai ne. Negali visko žinoti, todėl labai svarbu turėti žmonių, kuriais pasitiki. Kai kyla klausimų, visada kreipiuosi į Konsultavimo tarnybos Kėdainių r. biuro konsultantus.
LŽŪKT Kėdainių r. biuro finansinės apskaitos konsultantė Nerija Matkuvienė su Jonata Pauraitė-Raudone. Nerija pirmiausia tvarkė Jonatos tėčio ūkio apskaitą, o šiandien rūpinasi ir Jonatos ūkio bei Tomo mažosios bendrijos finansine apskaita
Juokauju, kad Nerija – mano antroji buhalterijos mama. Kai kyla klausimų ar suklystu, visada galiu paskambinti ir žinau, kad kartu rasime sprendimą.
Ne mažiau svarbios darbų saugos bei augalininkystės konsultacijos. Su Laimiu Lapkūnu (red. augalininkystės konsultantas) tariuosi dėl dirvožemio tyrimų, augalų priežiūros ir kitų sprendimų. Man patinka, kad visas reikalingas paslaugas galiu rasti vienoje vietoje. Versle labai svarbu žinoti, kad prireikus visada turėsi į ką kreiptis.
Žemės ūkyje darbo valandų neskaičiuoji. Kaip tokį gyvenimo ritmą priima šeima?
Jonata: Tėvai mane labai palaiko. Tiesa, mama kartais sako: „Gal jau gana.“ (red. šypsosi). Turime dvi dukras. Nemeluosiu, prie ūkio darbų jos prisideda nedaug. Tai sunkus fizinis darbas. Neseniai vyresnioji dukra pasakė: „Mama, niekas nekaltas, kad pasirinkai tokį sunkų darbą.“ Ir ji teisi. Tikrai, žemės ūkyje darbo valandų negali skaičiuoti. Vos baigiasi vienas sezonas, jau planuoji kitą – užsakai sodinukus, sėklas, dėlioji, ką ir kiek auginsi. Tai nenutrūkstantis procesas. Jei nori pasiekti, turi daryti ir dirbti žvėriškai daug. Vasarą mano žadintuvas skamba 4.15 val. Šiemet gavau dovanų išmanųjį laikrodį, kuris turėjo skaičiuoti mano žingsnius. Bet jis paprasčiausiai neatlaiko – apie ketvirtą valandą po pietų jau būna išsikrovęs (red. juokiasi.)
Tiek aš, tiek Tomas dirbame daug, todėl, žinoma, kartais nukenčia vaikai ir buitis. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – dukros užaugo labai savarankiškos. Jos pačios pasigamina valgyti, mums pagamina, supranta, kada reikia pagelbėti. Gal ir ne tokiais darbais, kuriems reikia fizinės jėgos, bet jos tikrai padeda.
Man atrodo, kai vaikai mato daug dirbančius tėvus, ir patys stengiasi pasiekti kažko daugiau. Gal tam, kad nereikėtų taip sunkiai dirbti. O man pačiai vis dar norisi augti, kurti ir judėti pirmyn. Gal toks jau Paurų genas.
Ačiū Jonatai Pauraitei-Raudonei už atvirai papasakotą istoriją. Tegul ir toliau netrūksta drąsos kurti, augti ir dalintis tuo, kas iš tiesų svarbu.
Kalbėjosi Ramunė Sutkevičienė
Nuotraukos Egidijaus Vilkevičiaus
