Kovo 29 d., penktadienis | 24

Aiškinamasis raštas

2013-12-02

Ūkininkai, tvarkantys buhalterinę apskaitą dvejybine apskaitos sistema dažnai pamiršta, kad finansinę atskaitomybę sudaro: balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas. Taip pat pildomos kitokio tipo ataskaitos, kurių reikalauja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Kadangi ūkininkams nereikia pateikti finansinės atskaitomybės VĮ Registrų centrui, todėl labai dažnai ūkininkas nesusitvarko finansinės atskaitomybės iki galo. Straipsnyje bus plačiau aptariama, kaip parengti ūkininkų pamirštamą dokumentą – aiškinamąjį raštą.

Aiškinamasis raštas – finansinė ataskaita, kurioje paaiškinamos kitose finansinėse ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama jose nepateikta papildoma, reikšminga informacija.

Aiškinamąjį raštą sudaro trys dalys:

  • bendroji dalis – pateikiami bendrieji duomenys apie ūkį;
  • apskaitos politika – pateikiama informacija apie ūkio taikytą apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams;
  • pastabos – reikšmingus finansinės atskaitomybės straipsnius paaiškinančios lentelės (pažymos) ir (arba) tekstinė informacija.

Bendrojoje dalyje ūkininkas turėtų pateikti šią informaciją: ūkio įregistravimo datą, finansinių metų pradžią ir pabaigą, trumpą ūkio veiklos apibūdinimą, ūkio dalyvavimą programose, vidutinį sąrašinių darbuotojų skaičių per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį arba darbuotojų skaičių, buvusį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Apskaitos politikos dalyje ūkininkas turėtų pateikti šią informaciją: pasirinktą biologinio turto ir iš jo gautos žemės ūkio produkcijos įvertinimo būdą (įsigijimo (pasigaminimo) savikainą ar tikrąją vertę); taikytus biologinio turto ir iš jo gautos ž. ū. produkcijos tikrosios vertės nustatymo būdus (jeigu pasirinktas tikrosios vertės būdas); negrąžinamo pridėtinės vertės mokesčio priskyrimą turto įsigijimo savikainai ar bendrosioms ūkio sąnaudoms; žemės ir miško įvertinimo būdą (įsigijimo savikainą ar perkainotą vertę); naudotą atsargų apskaitos būdą (nuolat ar periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą); taikytų sunaudotų atsargų įvertinimo būdus (FIFO, svertinio vidurkio ar kt.); asmeninio turto dalį, naudojamą ūkio veikloje (procentais) ir kitą su apskaitos politika, susijusią informaciją. Jeigu keičiama ūkio apskaitos politika, aiškinamajame rašte nurodomas faktas, kad ji buvo pakeista ir nurodomos keitimo priežastys.

Aiškinamojo rašto pastabų dalyje ūkininkas turėtų pateikti informaciją: apie ilgalaikį turtą, sukauptą nusidėvėjimo kaita; duomenis apie išsinuomotą ilgalaikį materialųjį turtą; duomenis apie valdomą ilgalaikį materialųjį turtą, gautą pagal panaudos sutartis; išnuomoto turto likutinę vertę, nuomos trukmę ir galimybę ją pratęsti; pagal panaudos sutartį perduoto turto vertę, panaudos laikotarpį ir galimybę jį pratęsti; finansinių ataskaitų straipsnių reikšmingas sumas detalizuojančią informaciją.

Aiškinamąjį raštą, kaip ir visas kitas finansinės atskaitomybės finansines ataskaitas, pasirašo ūkininkas.

6-ajame Verslo ir apskaitos standarte (VAS) nustatyti bendri aiškinamojo rašto turinio ir minimalūs pastabų reikalavimai, išskyrus specialiųjų sričių įmones, kurios aiškinamajame rašte informaciją pateikia pagal atitinkamų standartų reikalavimus.

Kiekvienais metais aiškinamasis raštas turi būti atnaujinamas ir jame pakeičiama visa reikalinga informacija. Dokumentas turi būti trumpas ir aiškus, jame turi būti tik svarbi informacija.