Sausio 25 d., šeštadienis | 25

Dar kartą apie PVM

Irena Janulienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro apskaitos konsultantė
2013-06-18

PVM – pridėtinės vertės mokestis. Skamba lyg ir pozityviai (pridėtinė vertė), ir slegiančiai (mokestis). Atrodo, apie šį trijų raidžių derinį žinome beveik viską. Tačiau pravartu kai kuriuos akcentus prisiminti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas yra asmuo, kuriam nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.

Ūkininkas privalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu:

  • pajamos iš apmokestinamosios veiklos per 12 paskutinių mėnesių nuo 2012 metų sausio 1 d. pasiekia 155 000 Lt;
  • įsigyja prekes (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) iš ES valstybių narių ir per praėjusius kalendorinius metus įsigytų prekių vertė yra didesnė kaip 35 000 Lt, arba jei einamaisiais metais numato viršyti šią 35 000 Lt sumą. Skaičiuojant iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių vertę, reikia atsižvelgti tik į tokių prekių vertę, kurių pardavėjai savo šalyje yra įregistruoti PVM mokėtojais arba privalo jais įsiregistruoti.

PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma.

PVM apskaičiavimo schema

PVM mokėtojas, skaičiuodamas pirkimo PVM, turėtų įsidėmėti, kad jo pirkimo PVM bus tik tų prekių, kurios naudojamos jo ūkinėje veikloje, kurias panaudojus bus pagaminta ir parduota produkcija. Ūkininkas visą savo ūkyje užaugintą ir parduodamą produkciją privalo apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu ir įtraukti į pardavimo atskaitą, t. y. ūkio produkcija, parduodama supirkimo įmonėms, kitiems ūkininkams, turguje arba sunaudojama asmeninėms reikmėms – bus apmokestinama PVM ir deklaruojama ataskaitoje.

Ūkininkas turi teisę pasirinkti laikotarpį, kaip jis deklaruos pirkimo ir pardavimo PVM. Paprastai ūkininkai renkasi pusmetinį PVM deklaravimo laikotarpį, bet galima rinktis ir mėnesinį. Atsiskaitant kas pusmetį, už I pusmetį deklaracija apskaičiuojama ir pateikiama iki liepos 25 d., už II pusmetį – iki sausio 25 d.

Pažymėtina, kad ūkininkas ne tik privalo deklaruoti PVM iki atitinkamo mėnesio 25 d., bet, jei PVM yra mokėtinas, – jį sumokėti biudžetui (įmokos kodas 1001). Tuo atveju, jei PVM yra gautinas, t. y. ūkininkas įsigyja daugiau prekių, nei parduoda per atsiskaitymo laikotarpį, jis gali kreiptis į VMI dėl susidariusio skirtumo grąžinimo arba palikti jį ateinančiam laikotarpiui. Šis skirtumas nedingsta, jis yra kaupiamas, o kai pardavimo PVM tampa mokėtinu, – daroma užskaita. Jei ūkininkas renkasi atsiskaitymo laikotarpį kas mėnesį, tada mokestis deklaruojamas ir sumokamas iki kiekvieno kito mėnesio 25 d.

Jeigu ūkininkas įsigyja prekių iš ES valstybių, būtina patikrinti, ar pirkėjo PVM mokėtojo kodas galiojantis. Tikrinama adresu:

Tik įsitikinus, kad įmonė, iš kurios perkate, yra PVM mokėtoja ir tuo metu veikianti, galima deklaruoti prekių įsigijimą iš ES valstybių.

Dar vienas svarbus pastebėjimas: jei ūkininkas, pasirinkęs pusmetinį PVM deklaravimo laikotarpį, tai įsigijęs prekių iš ES nuo to mėnesio, kai įsigyjamos prekės, tampa asmeniu, deklaruojančiu PVM kas mėnesį. Taip pat privalo visą tą pusmetį, kai yra įsigytos prekės, pateikti deklaracijas kas mėnesį. Pasirinkti pusmetinį atsiskaitymo laikotarpį galima pasibaigus pusmečiui ir pateikus prašymą VMI apie atsiskaitymo laikotarpio keitimą. Deklaravimo laikotarpį keisti tikslinga tik tada, jei daugiau prekių iš ES įsigyti neplanuojama.