Kartais darbdaviai susiduria su sunkumais, kai jų darbuotojai neinformavę, be jokių paaiškinamų priežasčių neatvyksta į darbą. Kaip darbdaviams reikėtų elgtis ir kokių veiksmų imtis?
Ką turi žinoti darbdaviai apie pravaikštas ir darbuotojo atleidimą dėl jų?
Pravaikšta yra laikoma darbuotojo neatvykimu į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikšta žymima PB ir už šią dieną darbuotojas negauna nustatyto darbo užmokesčio.Prieš žymėdamas pravaikštą, darbdavys turi pareikalauti, kad darbuotojas dėl jos pasiaiškintu raštu per nustatytą protingą laiko terminą, paprastai per 7 kalendorines dienas. Nepavykus gyvai gauti pasiaiškinimo darbo vietoje, galima siųsti reikalavimą pasiaiškinti registruotu paštu. Jei per nustatytą terminą darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, pravaikštą galima žymėti ir be pasiaiškinimo.
Darbdavys turi teikti 12-SD pranešimą „Sodrai“, taip pranešdamas apie nedraudiminį laikotarpį, kai už darbuotoją nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nedraudiminio laikotarpio pabaigos (darbuotojui grįžus į darbą). Jei pravaikšta nusitęsia per kelis mėnesius, ir prasidėjus naujam mėnesiui darbuotojas darbe nepasirodo, 12-SD pranešimas teikiamas nurodant nedraudiminius laikotarpius.
Pavyzdžiui, darbuotojas neatvyksta į darbą nuo 2024-05-13 iki 2024-06-10. Įvertinus visas aplinkybes ir darbdaviui nustačius pravaikštą, pildomas 12-SD pranešimas. Langeliuose A13 nurodoma laikotarpio pradžia 2024-05-13, A14 langelyje nurodoma laikotarpio pabaiga 2024-05-31. Kitas 12-SD pranešimas pildomas už tolimesnį laikotarpį, atitinkamuose langeliuose pasirenkant datas 2024-06-03 iki 2024-06-10. Pildant pranešimą A5 ir A6 langeliuose nurodomas pranešimo pateikimo priežasties kodas ir pavadinimas: 09-pravaikšta.
Darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės gali būti nutraukiama vadovaujantis darbo kodekso 58 straipsniu 1 d. „Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.“. Pagal DK 58 str. 3 d. 1 punktą neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Ką turi žinoti darbdavys, priėmęs sprendimą, atleisti darbuotoją dėl pravaikštų?
Prieš atleisdamas darbuotoją, vadovaudamasis DK 58 str., darbdavys privalo atlikti keletą veiksmų:
Priėmus sprendimą atleisti darbuotoją, turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogos (jei turi jų sukaupęs), priklausantis darbo užmokestis už dirbtą darbo laiką. Mokėti išeitinės kompensacijos darbdaviui neprivaloma.
Pagal darbo kodekso 127 str. yra numatyta, kokie laikotarpiai yra įskaičiuojami į kasmetinių atostogų laiką: faktiškai dirbtas laikas, darbo laikas komandiruotėse, laikino nedarbingumo laikotarpiai, nėštumo ir gimdymo, mokymosi, tėvystės atostogos, 10 darbo dienų neviršijančios nemokamos atostogos darbuotojo prašymu su darbdavio sutikimu, priverstinės pravaikštos, papildomas poilsio laikas, auginantiems vaikus. Vadovaujantis DK 127 str., pravaikštos (kurios nėra priverstinės) nėra nurodytos kaip įtraukiamos į skaičiuojamą kasmetinių atostogų laiką. Vadinasi, jei darbuotojas be pateisinamos priežasties į darbą neatvyko 2 mėnesius ir jam nustatytos pravaikštos, šiuo laikotarpiu kasmetinės atostogos nesikaupė.
Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pravaikštų laikas neįtraukiamas į dirbtą darbo laiką.
Jei turite klausimų dėl ūkio, įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvo, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansinės apskaitos, mokesčių ar norite pasinaudoti ES parama, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus kiekviename rajone.