Medienos pardavimo pajamų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu

Daiva Miškinienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2016-09-13

Pardavus nenukirstą mišką ar žaliavinę medieną, gyventojams neretai kyla neaiškumų dėl medienos pardavimo pajamų apmokestinimo: kaip teisingai apskaičiuoti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), kaip gautas pajamas deklaruoti gyventojo pajamų deklaracijoje.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis, nenukirsto miško ir (ar) žaliavinės medienos pardavimo pajamų apmokestinimo GPM tvarka priklauso nuo to, ar gyventojas yra įregistravęs individualią miškų ūkio veiklą, ar parduoda medieną kaip ne individualios veiklos turtą.

GPM apskaičiavimo tvarka, kai nesiverčiama individualia veikla

Jei gyventojas nesiverčia individualia miškų ūkio veikla, gautos pajamos už parduotą medieną apmokestinamos kaip kito (neregistruotino) turto pardavimo pajamos. Tokiu atveju taikomas standartinis 15 proc. GPM tarifas, o apmokestinamoji vertė apskaičiuojama vadovaujantis GPMĮ 19 str. 1 d. nuostatomis, t. y. apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pardavimo pajamų gali būti atimama: 1) medienos įsigijimo kaina, 2) su pardavimu susiję privalomi mokėjimai.

Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad:

medienos įsigijimo kaina laikoma tik medynų (o ne viso miško sklypo) įsigijimo kaina. Tuo atveju, kai miško žemės įsigijimo dokumentuose nėra atskirai nurodyta žemės įsigijimo ir medynų įsigijimo kaina, tai žemės ir medynų įsigijimo kaina gali būti nustatoma pagal LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nuostatas;
su pardavimu susijusiais privalomais mokėjimais laikomi tik tokie mokėjimai, kurie numatyti teisės aktuose. Pavyzdžiui, LR miškų įstatyme miškų savininkams numatyti 5 proc. dydžio privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų.

Ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms galioja GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. numatyta lengvata, pagal kurią ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos yra neapmokestinamos, jei jos neviršija 2 500 Eur. Vadinasi, iš medienos pardavimo pajamų atėmęs medienos įsigijimo kainą ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus, gautam skirtumui gyventojas dar gali pritaikyti ir 2 500 Eur neapmokestinamąjį dydį – GPM bus mokamas tik nuo sumos, viršijančios šį dydį.

1 pavyzdys: Gyventojas už 4 500 Eur įsigijo miško sklypą, kuriame atliko kirtimus (įsigijimo dokumentuose miško medynų vertė nenurodyta, vertės nustatymo gyventojas neatliko). Ruošiant medieną patirta kuro ir kitų eksploatacinių išlaidų už 700 Eur; rąstams iš miško ištraukti samdyta įmonė, jai sumokėta 250 Eur. Pardavęs rąstus gyventojas gavo 3 000 Eur pajamų, nuo kurių LR miškų įstatyme nustatyta tvarka į valstybės biudžetą sumokėjo 150 Eur privalomųjų atskaitymų.

Gyventojo apmokestinamosios pajamos šiuo atveju bus lygios 350 Eur (3000 - 150 - 2500 = 350), t. y. iš gautų pajamų gyventojas gali atimti į valstybės biudžetą sumokėtus privalomus atskaitymus, o gautą skirtumą dar gali sumažinti 2 00 Eur, remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. numatyta lengvata. Medienos įsigijimo kaina (t. y. medynų vertė) iš pajamų neatimama, nes ji nenustatyta.

Mokėtinas GPM bus lygus 52,50 apie 53 Eur (350 x 15 proc.=52,50 ).

GPM apskaičiavimo tvarka, vykdant individualią miškų ūkio veiklą

Jei gyventojas yra įregistravęs ir vykdo individualią miškų ūkio veiklą, gautoms medienos pardavimo pajamoms taikomas ne 15 proc., o sumažintas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis GPMĮ 18 str. nuostatomis. GPMĮ 18 str. numatyta, kad individualią veiklą vykdantis gyventojas, uždirbęs pajamų iš šios veiklos, gali jas sumažinti leidžiamais atskaitymais, t. y. patirtomis išlaidomis, kurios susijusios su tų pajamų uždirbimu. Vadinasi, individualią miškų ūkio veiklą vykdantis gyventojas iš gautų medienos pardavimo pajamų gali atimti ne tik medienos įsigijimo kainą ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus, bet ir kitas įprastines tokiai veiklai išlaidas, pavyzdžiui, biržės atrėžimo, miško kirtimo bei ištraukimo (ruošos), taip pat ir miško atkūrimui patirtas išlaidas. Patirtos išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.

Taip pat vertėtų paminėti, kad GPM įstatymo 18 str. 12 dalyje nustatyta ir alternatyvi leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka – apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Tokiu atveju neprivaloma turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Individualią miškų ūkio veiklą vykdantys gyventojai taip pat gali rinktis šį alternatyvų būdą, jei jis jiems priimtinesnis.

2 pavyzdys: Gyventojas vykdo individualią miškų ūkio veiklą. Apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, leidžiamais atskaitymais laiko faktiškai patirtų išlaidų sumą. Tarkime, kad jis per mokestinį laikotarpį gavo tiek pat medienos pardavimo pajamų bei patyrė tiek pat išlaidų, kiek ir gyventojas 1 pavyzdyje (žr. aukščiau). Papildomai prie jo išlaidų prisidėjo VSD bei PSD įmokos Sodrai, kurias jis privalėjo sumokėti kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą. Pateiktos situacijos atveju apmokestinamosios medienos pardavimo pajamos būtų apskaičiuojamos taip:

1) 3 000 - (700 +250 + 150) = 1 900 Eur, t. y. iš gautų pajamų gyventojas gali atimti visas su medienos paruošimu bei pardavimu susijusias išlaidas;

2) nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų 1) punkte, apskaičiuojamos Sodros įmokos:
1990/2 x 9 proc. = 100,56 Eur (PSD įmoka),
1900/2 x 28,5 proc. = 270,75 Eur (VSD įmoka);

3) Gyventojų pajamų mokesčiu bus apmokestinta 1 528,69 Eur suma (1 900 - 100,56 - 270,75 = 1 528,69);

4) Mokėtinas GPM šiuo atveju būtų 76,43 apie 76 Eur (1 528,69 x 5 proc.= 76,43).

Kaip matyti iš abiejų aukščiau pateiktų pavyzdžių, kai medienos pardavimo pajamų per mokestinį laikotarpį gaunama nedaug (t. y. pajamų suma nedaug viršija 2 500 Eur nepamokestinamąjį dydį), veiklos neįregistravęs gyventojas dėl lengvatos, numatančios, kad apmokestinamos tik 2 500 Eur viršijančios turto pardavimo pajamos, mokesčių sumokėtų mažiau, negu besiverčiantis individualia miškų ūkio veikla. Tačiau gaunant daugiau pardavimo pajamų, neapmokestinamojo dydžio įtaka mokesčio sumažinimui nebebūtų tokia ženkli. Be to, intensyviau vykdant veiklą, didėtų ir patiriamos išlaidos, kurias gyventojui taptų naudinga atimti iš apmokestinamųjų pajamų. Tokiu atveju vertėtų pagalvoti apie miškų ūkio veiklos įregistravimą.

Medienos pardavimo pajamos: pajamų mokesčio mokėjimo tvarka

Kaip žinoma, gyventojų gautos pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką skirstomos į dvi klases:

A klasės pajamas, kai pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti išmoką išmokantis asmuo;
B klasės pajamas, kai pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats pajamų gavęs gyventojas.

Pajamų suskirstymą į klases reglamentuojančiame GPMĮ 22 straipsnyje numatyta, kad gyventojo iš juridinio asmens (Lietuvos įmonės) gautos pajamos už nenukirstą mišką bei apvaliąją medieną priskiriamos A klasės pajamoms. Analogiškos pajamos, gautos iš fizinio asmens (nuolatinio Lietuvos gyventojo), yra priskiriamos B klasės pajamoms.

Vadinasi, tuo atveju, kai gyventojas parduoda apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką įmonei, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo medienos pardavimo pajamų tenka įmonei (pirkėjui). Kai mediena parduodama fiziniam asmeniui, ši prievolė tenka pačiam pardavėjui, t. y. gyventojui, gavusiam medienos pardavimo pajamų.

3 pavyzdys: Tarkime, 1 pavyzdyje aprašytos situacijos atveju (žr. aukščiau), gyventojas paruoštus rąstus parduoda įmonei. Kaip buvo nurodyta sąlygoje, rąstų kaina 3 000 Eur.

Kadangi tai A klasės pajamos, įmonė išmokėjimo metu iš jų išskaičiuos gyventojų pajamų mokestį (3 000 x 15 proc. = 450). Taigi, gyventojui bus išmokėta 2550 Eur (3000 - 450 = 2 550), į valstybės biudžetą pervesta 450 Eur.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įmonė apskaičiuoja ir išskaičiuoja mokestį nuo visos gyventojui išmokamos sumos, neatėmus medienos įsigijimo kainos bei kitų leistinų sumų. Tačiau tai, be abejo, nereiškia, kad įmonėms medieną parduodantys gyventojai, privalo mokėti didesnius mokesčius. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, įmonės išskaičiuotą pajamų mokestį gyventojas gali perskaičiuoti pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaracijoje nurodžius gautas pajamas, atskaitomas sumas bei jau išskaičiuotą mokesčio sumą, susidariusi mokestinė permoka per nustatytą terminą bus grąžinta gyventojui.

Tuo atveju, kai mediena parduodama gyventojams (B klasės pajamos), GPM mokėti iš anksto nereikia. Mokestis apskaičiuojamas, deklaruojamas ir sumokamas, pasibaigus mokestiniams laikotarpiui, iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Kaip deklaruojamos medienos pardavimo pajamos?

Pajamų gavę gyventojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), iki kitų metų gegužės 1 dienos gautas pajamas nustatyta tvarka turi sudeklaruoti – pateikti tinkamai užpildytą GPM308 deklaraciją.

Pajamų iš medienos pardavimo deklaravimas skirsis priklausomai nuo to, ar pajamos už medieną ir nenukirstą mišką buvo gautos kaip turto pardavimo pajamos, ar kaip pajamos iš individualios miškininkystės veiklos. Kiekvienu iš šių dviejų atvejų bus pildomas skirtingas GPM308 formos priedas.

Jei pajamų buvo gauta nesiverčiant individualia miškininkystės veikla, tokios pajamos deklaruojamos kaip kito (neregistruotino) turto pardavimo pajamos GPM308 formos GPM308T priede, III dalyje.

1 pav. GPM308 formos GPM308T priedas (užpildyta remiantis 1 ir 3 pavyzdžių duomenimis)

Tam skirtuose langeliuose įrašoma gautų pajamų suma (laukeliai T17, T25), turto įsigijimo kainos ir kitų su pardavimu susijusių išlaidų suma (T18), taip pat nurodoma neapmokestinamųjų pajamų suma pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. – 2500 Eur (T20). Įrašius šiuos duomenis, laukelyje T21 bus apskaičiuota apmokestinamųjų pajamų suma, t. y. 350 Eur (žr. 1 pvz.). Taip pat reikia neužmiršti laukelyje T22 nurodyti mokesčio sumą, kuri jau buvo išskaičiuota pajamų išmokėjimo metu – mūsų atveju 450 Eur (žr. 3 pvz.). Jei išmokėjimo metu GPM išskaičiuotas nebuvo, T22 laukelyje įrašomas nulis.

Jei gyventojas vykdo individualią miškų ūkio veiklą, jo pajamos iš medienos pardavimo deklaruojamos GPM308 formos GPM308V priede.

2 pav. GPM308 formos GPM308V priedas (užpildyta remiantis 2 pavyzdžio duomenimis)

Pildant GPM308V priedą, tam skirtuose laukeliuose nurodamas pajamų rūšies kodas (laukelyje V1 parenkama 93 – „kitos individualios veiklos pajamos“), veiklos rūšies kodas (laukelyje V2 nurodoma 02 – „miškininkystė ir medienos ruoša“), įrašomas 5 proc. mokesčio tarifas (V5). Surašomos gautų pajamų bei leidžiamų atskaitymų sumos: langelyje V6 įrašoma gautų pajamų suma, langelyje V7 – leidžiamų atskaitymų, išskyrus VSD bei PSD įmokas, suma, o V18 – mokėtina VSD bei PSD įmokų suma. Užpildžius šiuos langelius, automatiškai bus apskaičiuota apmokestinamųjų pajamų suma – 1528,69 Eur (V8).

Pajamų mokesčio suma, kuri buvo išskaityta pajamų išmokėjimo metu, įrašoma laukelyje V11 (GPM308V priedo apačioje), jei tokių išskaitymu nebuvo – V11 laukelyje įrašomas nulis (iliustracijoje netelpa).

Reziumuojant tai, kas buvo išdėstyta:

Nenukirsto miško ir (ar) žaliavinės medienos pardavimo pajamų apmokestinimo GPM tvarka priklauso nuo to, ar gyventojas vykdo individualią miškų ūkio veiklą, ar ne. Nuo to priklausys ir tai, kuriame metinės pajamų deklaracijos priede – GPM308V ar GPM308T – šios pajamos turės būti deklaruotos.
Jei gyventojas apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką parduoda juridiniam asmeniui (įmonei), prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo medienos pardavimo pajamų tenka įmonei (pirkėjui). Kai mediena parduodama fiziniam asmeniui, ši prievolė tenka pačiam pardavėjui, t. y. gyventojui, gavusiam medienos pardavimo pajamų.