Mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimas

Diana Arlikevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2011-08-18

Sunkiu ekonominiu laikotarpiu įmonės dažnai patiria finansinių sunkumų ir ne visada laiku gali įvykdyti mokestinius įsipareigojimus. Reikėtų nepamiršti, jog mokesčių įstatymuose yra numatytos priemonės, padedančios subalansuoti mokesčių naštą verslo subjektams. Viena iš jų – mokestinių nepriemokų atidėjimas.

Galimi šie mokestinių nepriemokų atidėjimo būdai:

Sudarant mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią galima atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą arba išdėstyti dalimis mokestinės nepriemokos sumą. Taikant šiuos atidėjimo būdus už mokestinę paskolą, mokamos palūkanos.
Nesudarant mokestinės paskolos, o susitariant dėl vėlesnio mokėjimo termino atidėjimo. Atidedant nepriemokos išieškojimo terminą, palūkanos neskaičiuojamos.

Mokesčio mokėtojas gali kreiptis (ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki nepriemokos sudarymo) į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su prašymu. Jame turi būti nurodoma, kodėl mokesčių mokėtojas negali sumokėti nepriemokos, informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams (bankams, Sodrai ir pan.). Turėtų būti nurodytas laikotarpis, kuriam prašoma atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus, nepriemokos dydis. Prie prašymo mokesčių mokėtojas turi pridėti laisvos formos rašytinius paaiškinimus apie įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje.

VMI per 30 dienų nuo prašymo ir visų pridedamų dokumentų gavimo, priima sprendimą. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, kurio pagrindu yra sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Už suteiktą mokestinę paskolą yra mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras.

Palūkanos skaičiuojamos už visą naudojimosi paskola laikotarpį ir mokamos kiekvieną mėnesį pagal VMI patvirtintą grafiką, pradedant mėnesiu, kurį sudaryta sutartis. Palūkanų dydį nustato ministras, atsižvelgiant į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. 2011 metų III ketvirčiui, pagal Įsakymo numerį 1K-194 2011-05-24, palūkanų dydis yra 0,01 proc. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal patvirtintą grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų – ir palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol sumokamos įmokos. VMI gali priimti sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei nesilaikoma sutarties sąlygų.

Pagal atidėjimą nesudarant mokestinės paskolos sutarties, mokesčių mokėtojas gali kreiptis į vietos mokesčių administratorių su prašymu nepradėti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo (sąskaitų užblokavimas). Mokesčių mokėtojas teikia laisvos formos prašymą, kuriam taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir prašymui atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą. Vietos mokesčių administratorius, vadovaujantis protingumo ir ekonominio tikslumo kriterijais, priima sprendimą ir informuoja mokesčių mokėtoją raštu. Sutartis nesudaroma ir palūkanos neskaičiuojamos.

Priėmus sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo atidėjimo, mokesčių mokėtojui gali tekti užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą: turto įkeitimu, hipoteka, laidavimu, garantija ar pan.