Balandžio 28 d., sekmadienis | 24

Nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinimo ypatumai, įsigalioję nuo 2016 metų

Rita Dabkuvienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ūkio apskaitos specialistė
2016-12-26

Nekilnojamuoju turtu yra laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemė, statiniai, butai ir pan.). Jeigu pardavėte nekilnojamąjį turtą, kyla pagrindinis klausimas – ar reikės ir kiek reikės mokėti mokesčių.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatyti atvejai, kada pardavus nekilnojamąjį turtą, pajamų mokesčio mokėti nereikia:

  • jei turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų;
  • jei parduodamas turtas už mažesnę kainą, nei buvo įsigytas;
  • jei parduodamas butas ar namas, kuriame gyventojas pastaruosius 2 metus iki pardavimo gyveno ir čia turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą;
  • GPM mokestis taip pat netaikomas, kuomet parduodamame bute asmuo gyveno mažiau nei 2 metus, bet deklaravo gyvenamąją vietą jame, o pardavus jį, gautas pajamas per vienus metus skyrė kitam butui įsigyti.

Jei šios sąlygos nėra tenkinamos, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, nekilnojamo turto pardavimas apmokestinamas 15 proc. pajamų mokesčiu.

Šis mokestis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos. Turto įsigijimo kaina – tai pinigų suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius privalomus mokėjimus: atlygį notarams už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimą VĮ Registrų centrui už atliekamas registravimo paslaugas, atlygį už geodezinius sklypo matavimus ir pan., o taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidas.

Todėl, norint, kad kuo mažiau reikėtų mokėti pajamų mokesčio parduodant nekilnojamą turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus:

  • paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;
  • AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;
  • Pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą arba turto priėmimo–perdavimo aktą;
  • nekilnojamojo turto pastatymo kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti turto įsigijimo datą, kainą ir pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite yra nurodytas pirkėjo pavadinimas ir turto savininko vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei kasos aparato kvite nėra rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, tai turto – savos statybos namo ar buto – statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami tik tie kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Tačiau ne visos išlaidos, susijusios su turto įsigijimu, yra priskiriamos įsigijimo kainai, pvz.: jei norėdamas įsigyti butą, gyventojas pasamdo nekilnojamojo turto agentą ir sumoka šiam už buto suradimą, tokia sumokėta suma nepriskiriama turto įsigijimo kainai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos patvirtintos šių dokumentų kopijos, pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, prekes pardavusios įmonės pažyma, sąskaitos kopija ir pan. Įsigijimo dokumentu gali būti ir banko išrašas, jei už turto įsigijimą buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kiek buvo sumokėta.

Jei nebuvo išsaugoti turto įsigijimo dokumentai ir nėra patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis tais atvejais skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą, neatėmus to turto įsigijimo kainos.

Pavyzdys

Ūkininkas 2009 m. įsigijo 5 ha žemės už 10000 Eur, o 2016 m. šią žemę pardavė už 15000 Eur. Kadangi nuo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės pardavimo pajamų turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis. Skirtumas tarp gautų pajamų ir žemės įsigijimo kainos – 5000 Eur. Iš šios sumos dar galima atimti išlaidas, skirtas šiam turtui įsigyti (pvz., perkant žemę notarui buvo sumokėta 100 Eur, VĮ Registrų centrui už įregistravimą – 20 Eur). Šiuo atveju, pardavus žemę, GPM bus apskaičiuojamas taip: 15000 – 10000 – 100 – 20 = 4880 x 15 proc. = 732 Eur.

Gyventojas, 2016 metais gavęs nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, turi iki 2017 metų gegužės 1 dienos pateikti pajamų deklaraciją GPM308 ir užpildyti deklaracijos GPM308T priedo I skyrių. Jeigu gyventojas gavo neapmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, tai turi užpildyti deklaracijos GPM308N priedą.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis (jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Taigi, kiekvienas iš sutuoktinių turi deklaruoti jam priklausančią turto pardavimo pajamų dalį ir sumokėti apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.