Nuo gegužės – naujas Finansinės apskaitos įstatymas

Vilma Čereškaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji buhalterinės apskaitos specialistė

2022-03-21

LR finansinės apskaitos įstatymas (toliau – įstatymas) įsigalioja š. m. gegužės 1 d. pakeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, priimtą dar 1993 m. ir iki šiol keistą tik fragmentiškai. Ko siekiama naujuoju įstatymu?

Naujuoju įstatymu siekiama gerinti verslo sąlygas, skaitmeninti apskaitą, gerinti finansinių ataskaitų kokybę, aiškiau įvardyti subjekto vadovo atsakomybę bei praplėsti jo taikymą įtraukiant gyventojus, kurie vykdo ekonominę veiklą, įskaitant individualią veiklą.

Taip pagal PVM įstatymą gyventojams, vykdantiems ekonominę veiklą, susijusią su nekilnojamuoju turtu ar finansinių priemonių sandoriais, privalantiems įsiregistruoti PVM mokėtojais, bus privaloma sandorius įforminti apskaitos dokumentais.

Įstatyme atsiranda naujos sąvokos: didžioji knyga, didžiosios knygos sąskaita, finansinė apskaita, veiklos valdymo informacinė sistema ir kt., o dalis jų pašalinamos, pvz. nebelieka sąskaitų plano, apskaitos politikos, buhalterio (naujajame įstatyme įvardijamas kaip apskaitą tvarkantis asmuo). Taip pat naujame finansinės apskaitos įstatyme nebenumatomas ir buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimas apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kurio metinė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turėjo būti ne mažesnė kaip 2 900 eurų.

Panaikinamas reikalavimas atlikti privalomą inventorizaciją. Nustatyta, kad subjekto vadovas turi užtikrinti inventorizacijos atlikimą nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas, kai priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo. Kitus inventorizavimo atvejus subjektas pasirenka savo nuožiūra.

Įstatyme įvardinti du registrai, kuriuos subjektas privalės sudaryti:

didžioji knyga – suvestinis finansinės apskaitos registras;
grynųjų pinigų apskaitos registras – jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas.

Kitus registrus subjektas pasirenka savo nuožiūra (nebenumatoma Vyriausybės tvirtinamų įstatymo įgyvendinamųjų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių).

Nebus reikalaujama pasirašyti apskaitos dokumentų (su tam tikromis išimtimis) ir apskaitos registrų, jei užtikrinamas informacijos apie įrašo taisymą atsekamumas.

Aiškiai įvardijamos subjekto vadovo pareigos, kurios apima: apskaitą tvarkančio asmens parinkimą (nebelieka draudimo apskaitą tvarkyti pačiam subjekto vadovui); užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija; nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką (savo esme atitinka įmonių turimą apskaitos politiką); nustatyti vidaus kontrolės priemones; užtikrinti, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduota kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui; užtikrinti galimybę apskaitos duomenis teikti į valstybės informacinę sistemą (i.MAS) standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje; užtikrinti finansinės informacijos teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti.

Detalizuojama vidaus kontrolės apimtis, t. y. „visuma subjekto nusistatytų kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinamas bent šių apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis:

1) laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus;

2) laiku ir teisingai užregistruoti ūkines operacijas;

3) apsaugoti prieigas prie apskaitos informacinių sistemų ir apskaitos registrų;

4) faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais pagrįsti apskaitos registrų duomenis;

5) saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti.“ (2 str. 21 p.).

Dalis minėtos vidaus kontrolės elementų buvo apibrėžti LR buhalterinės apskaitos įstatyme, tačiau naujajame įstatyme jie nedetalizuojami ir paliekami nustatyti kiekvienam subjektui savo nuožiūra. Numatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga parengs rekomendacijas subjektams dėl vidaus kontrolės organizavimo.

Griežčiau reglamentuojamas ūkinių operacijų registravimo terminas, nustatant, kad operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną.

Įvardintas apskaitos dokumentų pateikimo klientui terminas, t. y. ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos. Tokia nuostata buvo tik teikiant ilgalaikes paslaugas.

Įstatyme paliečiamos ir skaitmeninimo temos. Skatinant sudaryti elektroninius apskaitos dokumentus, pateikiama nuoroda į tekstinę informaciją, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Nurodoma, kad elektroniniai apskaitos dokumentai jų gavėjams teikiami elektroninį apskaitos dokumentą parengusio subjekto pasirinktomis priemonėmis, kai yra išankstinis apskaitos dokumento gavėjo sutikimas.