Birželio 25 d., ketvirtadienis | 26

Sezoninis darbas ūkyje – ką privalu žinoti darbdaviui ir darbuotojui?

Laura Nikolajenko
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kėdainių r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2026-06-25

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Prasidėjus aktyviam darbymečiui, Lietuvos žemės ūkio sektoriuje tradiciškai fiksuojamas staigus papildomų darbo rankų poreikis. Sezoninis darbas – abipusiai naudingi mainai: darbuotojams – tai puiki galimybė greitai užsidirbti, o ūkininkams – kritinis faktorius siekiant laiku bei kokybiškai nuimti užaugintą derlių. Nepaisant trumpalaikio šių santykių pobūdžio, ši specifinė veikla turi itin griežtą teisinį reglamentavimą, kurio privalu laikytis abiem pusėms.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nuolat pabrėžia, kad teisiškai skaidrus santykių įforminimas yra vienintelė patikima priemonė, apsauganti darbdavius nuo solidžių piniginių baudų, o darbuotojus – nuo nesumokėto atlyginimo ar kitų išnaudojimo formų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiame esminius teisinius reikalavimus, galiojančius standartinėms sezoninėms sutartims, paslaugų kvitams, jaunimo iki 18 metų įdarbinimui bei užsieniečių iš trečiųjų šalių pritraukimui.

Sezoninio darbo sutarties ypatumai – 8 mėnesių taisyklė

Sezoninio darbo sutartis yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso reglamentuojama terminuotos sutarties forma. Svarbiausia ir nekintama sąlyga – ši sutartis gali būti pasirašoma tik tiems darbams, kurie yra oficialiai įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Sezoninių darbų sąrašą (Nutarimas Nr. 496). Sezoniniais darbais pripažįstami:

  • statybos darbai ir su jais susiję kiti darbai, atliekami lauke ir nešildomose patalpose;
  • kelių statybos, priežiūros darbai ir su šiais darbais susiję kiti darbai, atliekami lauke;
  • žemės, žemėtvarkos, žemės ūkio, miškų ūkio, miškotvarkos darbai ir su šiais darbais susiję kiti derliaus surinkimo, paruošimo, perdirbimo, realizavimo, supirkimo darbai. Darbai, atliekami kasant durpes;
  • upių transporto darbai;
  • vandens telkinių, pakrančių, parkų, akvakultūros tvenkinių tvarkymo darbai;
  • aptarnavimo darbai, susiję su poilsio namų, sanatorijų veikla, turizmu ir stovyklomis, kai jie veikia ne ištisus metus;
  • darbai, susiję su sezoninį darbą dirbančių asmenų aptarnavimu;
  • darbai, atliekami nešildomose patalpose (palapinėse) ir lauko sąlygomis.

Jeigu numatoma veikla neatitinka šio sąrašo reikalavimų, tokios sutarties sudaryti teisiškai negalima ir būtina rinktis kitą įdarbinimo formą.

Ką svarbu atsiminti dėl sezoninių darbuotojų?

Svarbiausia, kad tokia sutartis negali tęstis be galo – maksimalus laikas yra 8 mėnesiai per metus. Jei žmogus pasilieka ilgiau, tai jau – pastovus darbas.

Dėl pinigų – mažiau nei numatyta įstatymuose mokėti negalima. Šiuo metu žemiausia riba (prieš mokesčius) yra 1 153 eurai per mėnesį arba 7,05 eurai už valandą. Be to, šitą minimalų tarifą teisiškai galima taikyti tik už patį paprasčiausią, jokios kvalifikacijos nereikalaujantį darbą.

Kadangi ūkyje viskas priklauso nuo orų ir lietaus, labai patogu naudoti suminę darbo laiko apskaitą – galima lanksčiau dėlioti valandas pagal situaciją laukuose. Tik, žinoma, negalima persistengti: žmogus per parą privalo nepertraukiamai pailsėti bent 11 valandų, taip pat reikia nepamiršti ir kas savaitinio poilsio.

Jeigu reikalai nesiklosto ir tenka skirtis (arba pats darbuotojas sugalvoja išeiti), nereikia laukti mėnesio. Čia galioja pagreitinta tvarka – pakanka prieš 5 kalendorines dienas pateikti raštišką įspėjimą.

Na, ir galiausiai, kai ateina paskutinė darbo diena, būtina iškart pilnai atsiskaityti: sumokėti visą algą ir pridėti kompensaciją už tas dienas, kai žmogus užsidirbo atostogų, bet jomis nepasinaudojo.

Jaunimo nuo 14 metų įdarbinimas – griežti ribojimai ir saugumas

Vasaros atostogų metu į ūkius užsidirbti noriai plūsta moksleiviai. Įstatymai leidžia įdarbinti jaunuolius jau nuo 14 metų, tačiau jų sveikatos ir interesų apsaugai taikomos išskirtinės taisyklės, kurių pažeidimas darbdaviams užtraukia itin griežtas sankcijas:

Jaunimo darbo sąlygų žemės ūkyje reglamentavimas

Žemės ūkio paslaugų kvitai – kada jie tinka?

Jei ūkyje numatomi darbai yra smulkūs, trumpalaikiai ir nereikalaujantys jokios specialios kvalifikacijos, šalys gali pasinaudoti supaprastinta teisine alternatyva – žemės ūkio paslaugų kvitais. Šią formą aktyviai palaiko Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bei „Sodra“, nes ji žymiai sumažina administracinę naštą ūkininkams.

Visgi, kvitų naudojimui valstybė taiko labai griežtus apribojimus, kurių negalima ignoruoti:

  1. Terminai. Vienas asmuo pagal kvitus pas tą patį ūkininką gali teikti paslaugas ne ilgiau kaip 60 dienų, o bendrai pas kelis skirtingus darbdavius – ne ilgiau kaip 90 dienų per visus kalendorinius metus.
  2. Veiklos pobūdis. Kvitai yra skirti išskirtinai tik nekvalifikuotai pagalbai (pavyzdžiui, uogų ar daržovių skynimui, ravėjimui, akmenų rinkimui laukuose). Ši forma griežtai netinka traktorininkams, kombainininkams, vairuotojams ar kitiems technikos operatoriams.
  3. Socialinės garantijos. Paslaugas pagal kvitą teikiantis asmuo yra draudžiamas tik privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), kurio įmokas už jį sumoka ūkininkas. Labai svarbu žinoti, kad šis darbo laikotarpis neįskaičiuojamas į socialinio draudimo stažą pensijai ar ligos išmokoms gauti.

Kaip šiandien atrodo užsieniečių samdymas ūkyje?

Kadangi vietinių darbininkų rasti darosi vis sunkiau, ūkininkai pradeda žvalgytis į trečiųjų šalių piliečius. Tačiau dabar tvarka su Migracijos departamentu ir Užimtumo tarnyba yra tokia griežta, kad bet kokia smulki klaida gali brangiai kainuoti. Tikrintojai čia taiko nulinę toleranciją:

  • viena klaida – ir durys užsidaro. Jeigu per pastaruosius metus ūkis gavo baudą už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, valstybė iškart blokuoja bet kokius naujus prašymus. Toks ūkininkas tiesiog nebegalės atsivežti darbuotojų iš užsienio;
  • pranešimas iš anksto. Apie naują užsienietį darbuotoją būtina pranešti „Sodrai“ per specialią LDU formą. Svarbiausia – tai padaryti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki jam pradedant judinti pirštą laukuose;
  • sąlygos kaip saviems. Užsieniečiui negalima mokėti mažiau ar sudaryti prastesnių darbo sąlygų nei vietiniams darbuotojams. Be to, darbdavys teisiškai privalo pasirūpinti, kad atvykęs žmogus turėtų kur normaliai, higieniškai gyventi.

Žingsnis po žingsnio – kaip teisiškai įdarbinti užsienietį?

Jei nusprendėte atsivežti darbuotoją (pavyzdžiui, sezoniniams darbams), realus procesas susideda iš 4 pagrindinių etapų:

1. Laisvos vietos registravimas
Pirmiausia turite kreiptis į Užimtumo tarnybą ir užregistruoti laisvą darbo vietą. Valstybė tikrina, ar šio darbo nenori dirbti Lietuvos ar ES piliečiai. Jei per tam tikrą laiką niekas neatsiranda, galite judėti toliau.

2. Leidimo dirbti gavimas
Toliau teikiate dokumentus tai pačiai Užimtumo tarnybai dėl leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimo. Jums reikės pateikti būsimos darbo sutarties projektą, įsipareigojimą dėl tinkamo būsto (kuriam tenka ne mažiau kaip 7 kv. metrai ploto vienam žmogui) ir sumokėti valstybės rinkliavą.

3. Vizos arba leidimo gyventi tvarkymas
Kai leidimas dirbti jau rankose, pats darbuotojas per MIGRIS sistemą (arba šalies, kurioje yra, išorės paslaugų teikėją) teikia prašymą gauti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Jūs, kaip darbdavys, per sistemą turėsite užpildyti specialų tarpininkavimo raštą.

4. Įdarbinimo įforminimas
Žmogui atvykus į Lietuvą, pasirašote oficialią darbo sutartį. Tuomet, kaip minėta anksčiau, likus bent dienai iki darbo pradžios, „Sodros“ sistemoje pateikiate LDU pranešimą. Tik atlikus šitą žingsnį žmogus gali legaliai pradėti dirbti.

Jei turite klausimų dėl ūkio, įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvo, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansinės apskaitos, mokesčių ar norite pasinaudoti ES parama, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus kiekviename rajone.